Anksčiau kalbėta apie galimą „Grexit“ ir „Frexit“ – Graikijos ir Prancūzijos išstojimą iš Bendrijos.
Tačiau po kelių mėnesių atviro konflikto tarp Lenkijos konservatyvios nacionalistinės vyriausybės ir Briuselio kai kurie lenkai svarsto, ar jų lyderiai neveda šalies išstojimo iš ES keliu.
„Mūsų dienomis kyla abejonių dėl Lenkijos ateities Europoje“, – ketvirtadienį sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donaldas Tuskas), buvęs Lenkijos premjeras, kritikuojantis dabartinę šalies konservatyvią valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
ES yra tvirtai palaikoma Lenkijos visuomenės, todėl daugeliui šalies išstojimas iš bloko atrodo neįmanomas.
Atlikta ne viena apklausa atskleidė, kad narystę ES palaiko daugiau kaip 70 procentų lenkų. Šį palankumą Bendrijai smarkiai lemia spartus šalies ekonomikos augimas ir judėjimo laisvė nuo narystės pradžios 2004 metais.
Tačiau Lenkijos opozicijos veikėjai vis garsiau reiškia susirūpinimą, kad aštrėjant konfliktams tarp Varšuvos ir Briuselio jų keliai gali išsiskirti.
Opozicija pabrėžia, kad griežta PiS ir jos lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) pozicija reaguojant į ES išreikštą susirūpinimą dėl Lenkijos teismų sistemos reformų ir dėl vyriausybės inicijuotų intensyvių kirtimų pirmykštėje Belovežo girioje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Vyriausybės atstovas Rafalas Bochenekas (Rafalas Bochenekas) primygtinai tvirtino, kad Lenkijos vadovybė ketina išsaugoti narystę bloke.
„Lenkija yra ES narė ir bus viena svarbiausių partnerių kitoms Sąjungos narėms, – AFP naujienų agentūrai penktadienį sakė R.Bochenekas. – Yra daug ambicingų projektų ir iššūkių, kuriuos norime realizuoti būdami ES nariai. Bendradarbiausime su savo Europos partneriais“.
PiS niekada viešai nekalbėjo apie išstojimą iš bloko, tačiau ši konservatyvi partija kritikuoja, jos nuomone, perdėtą ES biurokratiją, esą varžančią Bendrijos narių politinį suverenumą.
Be to, Lenkijos vyriausybė stengiasi patvirtinti įstatymų projektus, kurie, anot kritikų, užtikrins valdančiųjų kontrolę šalies teismų sistemai. Pasak ES aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos, tokie veiksmai pažeidžia demokratines normas, nes mažina teisėjų nepriklausomumą.
Varšuvai atsisakant pasiduoti bloko raginimams gerbti valdžių atskyrimo principą, Europos Komisija grasina imtis precedento neturinčių veiksmų – atimti iš Lenkija balso teisę ES Taryboje.
Vyriausybė taip pat ignoravo oponentų kritiką ir protestus dėl kirtimų Belovežo girioje, nors Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas praėjusią savaitę įpareigojo Varšuvą nedelsiant šį niokojimą. Jeigu tai tęsis, Lenkijai gali būti skirtos milžiniškos baudos.
Katarzyna Lubnauer (Kataržina Liubnauer), opozicinės Šiuolaikinės (Nowoszesna) partijos įstatymų leidėja, neseniai sakė, kad lenkai yra „euroentuziastai“, todėl niekas iš valdančiosios PiS partijos oficialiai nepripažins, kad išstojimas iš bloko yra jų tikslas.
„Vis dėlto pažvelgus į tai, kas dabar vyksta, jaučiame, kad išstojimas įvyks, – sakė K.Lubnauer. – Tačiau viskas vyks etapais.“
D.Tuskas panašių argumentų pateikė ketvirtadienį: pasak jo, „arogantiškas“ atsisakymas paklusti ES teismo įsakymui stabdyti kirtimus Belovežo girioje yra „bandymas sukelti konfliktą tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos“.
„Europos teismų sprendimų nepaisymas, mano nuomone, yra labai pavojingas dalykas... pareiškimo, kad Lenkijai nereikia ES, o ES nereikia Lenkijos, preliudija, – sakė jis. – Manau, tai būtų vienas pavojingiausių momentų mūsų istorijoje. Bijau, kad ne tolstame, o artėjame prie jo“.
R.Bochenekas savo ruožtu pareiškė, kad šis D.Tusko pasisakymas yra vienas iš daugelio „melų“ apie Lenkiją, paskleistų buvusio premjero.
Europos Komisijos pirmininkas Jean'as Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) mano, kad oficialios priemonės, kurių imtasi dėl Lenkijos teismų sistemos reformų, yra būdas palaikyti dialogą su Lenkija ir išspręsti problemas, sakė jo atstovė Mina Andrejeva.
„Dirbame, kad išlaikytume šią sąjungą vieningą“, – pridūrė ji.
