Švedija jau dabar nusistatė ambicingus tikslus savo būsimam 6 mėnesių pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES), kurį perims nuo liepos 1 dienos. Tačiau šalies Europos reikalų ministrė sako, kad ateinantys Europos Parlamento (EP) rinkimai ir netikrumas, kada bus sudaryta nauja Europos Komisija (EK), „gerokai apsunkins“ šią misiją.
EP rinkimai šalyse narėse vyks birželį, baigiantis Čekijos pirmininkavimui, o dabartinės EK mandatas galioja iki spalio. „Du pagrindiniai žaidėjai ir labai svarbūs pirmininkavimo partneriai - Parlamentas ir Komisija - kurį laiką nedirbs pilnu pajėgumu, o tai, žinoma, apsunkins reikalus“, - sakė Švedijos Europos reikalų ministrė Cecilia Malmstrom.
Skubiai reikia pirmininko.
Šį institucinį netikrumą lydi ekonomikos krizė, be to, spalį suplanuotas antras Lisabonos sutarties referendumas Airijoje. Švedijos ministrė ragino nedelsti paskiriant naują Komisijos pirmininką. Narės galėtų dėl jo susitarti jau birželį, iškart po EP rinkimų, - „kad turėtume bent pirmininką“. Naujasis pirmininkas galėtų dirbti su kadenciją baigiančia Komisija ir konsultuotis Europos sostinėse dėl naujos Komisijos sudėties.
Šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad naujasis EK vadovas neturėtų būti paskirtas prieš Airijos referendumą, nes nuo jo baigties priklauso Komisijos dydis. Jei airiai ir vėl atmes Lisabonos sutartį, tuomet komisarų skaičius turės būti mažesnis nei yra narių. Dabar galiojanti Nicos sutartis to skaičiaus nenustato. Jei Lisabonos sutartis bus patvirtinta, pagal pernai pasiektą politinį ES vadovų susitarimą, Komisijos narių liks tiek pat.
Kalbėti vienu balsu
Nepaisydama šių sunkumų Švedija pasirengusi išspręsti virtinę svarbių problemų. Vadovaudama 27 narių blokui ši Skandinavijos šalis akcentuos klimato kaitos klausimus ir sieks pateikti suderintą ES poziciją gruodį Kopenhagoje vyksiančioje Jungtinių Tautų konferencijoje dėl klimato kaitos.
„Svarbiausias mūsų tikslas - padaryti viską, kad Europa Kopenhagoje kalbėtų vienu balsu. Galbūt mes galėsime pasiekti naują susitarimą, kuris pakeis dar du metus galiosiantį Kioto protokolą, - sakė C.Malmstrom. - Jei ES bus vieninga, galimybė susitarti yra. Jei ne, tokios galimybės visiškai nėra.“
Dėmesys Baltijos jūrai
Kitas svarbus iššūkis aplinkosaugos srityje - kaip finansuoti įsipareigojimus dėl klimato, kuriuos pernai gruodį prisiėmė bloko lyderiai. „Mes įsipareigoję prieš visą pasaulį, tai didžiausias mūsų kartos iššūkis“, - pabrėžė ministrė.
Baltijos jūra taip pat bus vienas didžiausių Švedijos rūpesčių. Vadinamoji Baltijos jūros strategija numato ieškoti būdų, kaip geriausiai pasinaudoti ES sprendžiant milžiniškas Baltijos jūros aplinkosaugos problemas, bet drauge nepamirštant, jog tai ir labai judrus regionas.
Plėtra į... Šiaurę?
Stokholmas pasišovęs nepamiršti ir ES plėtros reikalų, o ypač Kroatijos derybų dėl narystės, kurias Švedija pirmininkaudama norėtų baigti. Neišspręsta ir Turkijos narystės problema. Švedija norėtų atversti Turkijos stojimo į ES „antrą skyrių“, taip pat mielai pasveikintų ir galimą Islandijos prašymą priimti šią bankroto ištiktą salą į ES.
„Galbūt man, kaip švedei, atrodo, kad būtų labai malonu gauti Islandijos prašymą, bet tai, žinoma, jų reikalas“, - sakė C.Malmstrom.
Pasaulio ekonomikos krizei sutriuškinus Islandijos finansų sistemą šioje šalyje prasidėjo diskusija, kiek naudinga Islandijai būtų tapti ES nare. Manoma, kad šis klausimas bus labai svarbus per kitą mėnesį numatytus pirmalaikius rinkimus.
