Rusofašistai ir toliau naikina Charkivą ir žudo civilius. Pavakarę V. Putino orda numetė aviacinę bombą ant didelės statybinių medžiagų parduotuvės.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Milžiniškam juodų dūmų stulpui kylant į dangų, pačiame prekybos centre ir jo prieigose kilo pražūtingas gaisras.
Aiškėja, kad prekybos centre tuo metu buvo per 200 žmonių. Ir nors dabar skelbiama apie dvi aukas, panašu, kad žuvusiųjų skaičius tikrai augs. Gelbėtojai praneša, kad bent 15 prekybos centro darbuotojų laikomi dingusiais, o gaisras liepsnoja net 15-os tūkstančių kvadratinių metrų plote.
Tai – jau antras tokia skaudi ataka Charkivui vos per pora dienų, po to, kai rusai pataikė į spaustuvę. Tad V. Zelenskis prašo Vakarų neberiboti, kur, kada ir kaip ukrainiečiai galėtų naudoti jiems perduotus ginklus.
„Šis išpuolis prieš Charkivą yra dar viena Rusijos beprotybės apraiška. To tiesiog negalima kitaip pavadinti. Tik tokie bepročiai kaip Putinas sugeba taip niekšiškai žudyti ir terorizuoti žmones“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos pajėgos jau kurį laiką iš amerikietiškos raketų sistemos ATACMS naikina okupantų taikinius ilgojo nuotolio raketomis.
Priešo taikiniams ukrainiečiai gali smogti už 300 kilometrų, tačiau yra vienas bet. Vašingtonas ATACMS leidžia naudoti tik Ukrainoje ir okupuotose jos teritorijose.
Prašo sąjungininkų peržengti dar vieną raudoną liniją
Visgi šiomis dienomis Ukraina prašo sąjungininkus peržengti dar vieną raudoną liniją ir pradėjo juos aktyviai spausti leisti tiek ATACMS, tiek kitą NATO ginkluotę naudoti Rusijos teritorijoje. Šie prašymai neliko neišgirsti. Kyjivą remia ir NATO generalinis sekretorius. Jis sako, kad šalys ribojimus smogti ne Ukrainoje turėtų atšaukti.
„Ypač dabar, kai daugybė kovų vyksta Charkive, šalia sienos, iš Ukrainos atimta galimybė naudoti tuos ginklus prieš teisėtus, karinius taikinius Rusijos teritorijoje labai apsunkina jų galimybę apsiginti“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas omenyje turi Jungtines Valstijas ir ATACMS. Mat mėnesio pradžioje šį žingsnį jau žengė britai ir pareiškė, kad patys ukrainiečiai gali ir turi nuspręsti, kur smogti jiems suteikta ginkluote. J. Stoltenbergo raginimas ir savotiška kritika Jungtinėms Valstijoms – neįprastas žingsnis.
„Tai savigyna. Ji įtvirtinta Jungtinių Tautų Chartijoje. Tai teisinga ir teisėta. Mes padedame Ukrainai, kad ši teisė būtų išlaikyta. Tai turėtų suteikti galimybę smogti taikiniams Rusijos teritorijoje“ -sakė NATO generalinis sekretorius.
Rusija grasina su Baltarusija rengiamomis pratybomis
Tuo metu V. Putinas tęsia vizitą savo nuolankaus tarno Aliaksandro Lukašenkos uzurpuotoje Baltarusijoje.
Vakar čia diktatorius diktatoriui surengė iškilmingą pasitikimą. Viena iš apsilankymo čia priežasčių – aptarti branduolines pratybas. Dar antradienį V. Putinas pareiškė, kad Ukrainos pašonėje su A. Lukašenkos režimu tokias pratybas pradeda. O dabar, baugindamas taktiniais branduoliniais ginklais ne tik Kyjivą, bet ir Vakarus, lyg niekur dėsto užsimena, dėl ko jam tų pratybų reikia.
„Mes čia nieko neeskaluojame. Bet, kaip jau buvo sakyta, viskas turi būti „atidirbta“. Tai tokia sritis, kur negali būti jokių gedimų, klaidų ar nesuderintų veiksmų. Koordinavimas – tai ir yra pratybų, apie kurias manęs klausėte, priežastis“, – teikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
O tai iliustracija, su kokiu nusiteikimu Rusija žvelgia į taiką ir derybas su Ukraina.
„Atsinaujino diskusijos, kad reikia grįžti prie derybų. Tegul jos atsinaujina. Bet atsinaujina jos tegul ne dėl to, kad viena šalis nori, o dėl principinių susitarimų“, – sakė V. Putinas.
Visgi šiandienis smūgis Charkivui – dar vienas įrodymas, ko vertos visos V. Putino kalbos apie taiką.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
