Valstybių ir vyriausybių vadovai iš beveik 50 šalių susirinks konferencijų centre itin griežto saugumo sąlygomis, pastarosiomis dienomis Daniją sukrėtus paslaptingiems dronų įsiveržimams.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo atėjimo į valdžią ėmė varžyti Vašingtono paramą Kyjivui, tad V. Zelenskis atvyksta į Kopenhagą tikėdamasis sulaukti paramos iš kitų sąjungininkų.
Tuo metu Europos vadovai noriai bendradarbiauja su Ukraina, siekdami perimti Kyjivo karo meto patirtį ir sustiprinti savo pačių gynybą įrengdami „dronų sieną“, kaip atsaką grėsmėms iš Maskvos.
„Grasina ir testuoja“
Dronų incidentai Danijoje, įsiveržimai į oro erdvę Estijoje ir Lenkijoje sukėlė baimių, jog Rusijos invazija Ukrainoje gali išplisti ir į Europos Sąjungos (ES) valstybių teritoriją.
„Jie mums grasina ir mus testuoja, jie nesustos“, – perspėjo Danijos premjerė Mette Frederiksen po pirmosios derybų su ES vadovais dienos.
Vienas pagrindinių trečiadienio darbotvarkės klausimų buvo siūlymas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą finansuoti naujai 140 mlrd. eurų paskolai Kyjivui.
Tokio projekto rėmėjai teigia, kad jis reikalingas siekiant užglaistyti Ukrainos biudžeto trūkumus, o kainą už tai sumokėti turėtų ne Europos mokesčių mokėtojai, o Rusija.
„Būtų sąžininga, kad Rusija sumoka už savo smurtą ir naikinimą“, – teigė M. Frederiksen.
„Mūsų parama Ukrainai yra tiesioginė investicija mūsų pačių saugumui, tad mes turime suteikti ilgalaikį finansavimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė ji.
Belgija, kuri valdo didžiąją dalį įšaldyto turto, vis dar turi abejonių dėl šio plano.
ES vadovė Ursula von der Leyen tvirtino, jog savaime suprantama, kad rizika neturėtų tekti vienai Belgijai ir kad ES sustiprins derybas dėl šio pasiūlymo.
Orbano veto
Keliaudamas į susirinkimą V. Zelenskis ragino ES tesėti pažadus ir leisti Ukrainai prisijungti prie bloko. Kyijvo siekius šiuo metu blokuoja Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas.
Pareigūnai Briuselyje ir Kyjive tvirtina, kad Ukraina įgyvendino nemažai reikiamų įstatyminių pakeitimų, kad derybos galėtų eiti į priekį, tačiau Budapeštas atsisako pakeisti nuomonę.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa telkia paramą naujam planui, kuris neleistų valstybėms vetuoti kiekvieno naujo derybų etapo.
Tačiau V. Orbanas, regis, kategoriškai atmetė šį projektą – paklaustas, ar Ukraina turi galimybių greitu metu prisijungti prie bloko, jis šaltai atsakė: „Ne.“
„Tai visų pirma reikštų, kad karas ateitų į Europos Sąjungą. Antra, pinigai iš Europos Sąjungos eitų Ukrainai“, – trečiadienį Kopenhagoje sakė V. Orbanas.
Vengrijos lyderis taip pat išsiskiria savo nenoru nutraukti naftos ir dujų pirkimo iš Rusijos.
D. Trumpas yra pareikalavęs, kad NATO sąjungininkės nustotų iš Maskvos pirkti naftą, kad JAV imtųsi sankcijų, skirtų spausti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje.
Vengrija, kartu su kaimynine Slovakija, yra vienos iš vos kelių ES valstybių, vis dar importuojančių naftą iš Rusijos vamzdynais.
V. Orbanas, vienas stipriausių D. Trumpo rėmėjų ES, tvirtino, kad Vengrija negali nustoti pirkti naftos iš Rusijos, tačiau vargu, ar šis argumentas įtikina.
„Tie, kurie renkasi ryšius su Rusija, o ne su Amerika, eina prieš Europą ir prieš JAV“, – ES lyderiams vaizdo ryšiu trečiadienį teigė V. Zelenskis.
„Mes išties viliamės, kad žmonės Vengrijoje išklausys šių mūsų bendrų signalų“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
