Savo laiku „Prancūzija prisidėjo prie branduolinės Irako infrastruktūros ir pastatė reaktorių. 1981 metais, prieš pat reaktoriaus paleidimą ir plutonio branduoliniam ginklui gamybos pradžią, Izraelis jį sunakino per oro pajėgų antskrydį. Prancūzija, žinojusi apie planuojamą slaptą gamybą ir nieko dėl to nedariusi, taip ir nesugebėjo nusiplauti šios tamsios savo reputacijos dėmės. Prancūzijos gynybos ministerija jau septynerius metus bando ištaisyti tuometinę klaidą, užimdama griežtesnę poziciją Irano atžvilgiu.
Jei pažvelgtume į istoriją, Europos patirtis kovoje su masinio naikinimo ginklų platinimu nėra per daug įspūdinga: nuo vokiečių mokslininkų, septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje padėjusių Egiptui gaminti raketas iki britų ir vokiečių įmonių, palaikiusių Saddamą Husseiną antrame jo branduolinės programos etape ir daugybės europietiškų elementų Pakistano branduolinėje programoje. Būtų galima pagalvoti, kad šios pamokos, kurios bus prisimenamos dar ilgai, galėtų paveikti dabartinę Europos poziciją Irano atžvilgiu. Tačiau ne viskas taip paprasta.
2003 metais Jungtinės Valstijos sukoncentravo pajėgas Persijos įlankoje. Iš ten jos perėjo į Iraką. Bijodamas, kad jis gali būti sekantis, Iranas pristabdė savo branduolinę programą. Europa tuomet praleido gerą progą išpešti sau naudos: nepradėjo didesnio spaudimo Iranui, kad šis programą ne tik sustabdytų, bet ir užbaigtų visiems laikams. Nuo tada Europos diplomatija šiuo klausimu iš viso sulėtėjo.
Leidinio ekspertas primena, kad JAV ir Izraelio diplomatams nepavyko įtikinti europiečių, kad ekonominis spaudimas – veiksmingiausia priemonė, galinti priversti Teherano režimą sustabdyti programą. Daugeliui europiečių sunku suvokti, koks gilus trauminis praeities poveikis veikia sprendimų priėmimą Izraelyje: atviru tekstu išsakytas Irano ketinimas sunaikinti Izraelį ir antrojo Holokausto baimė kartu su „puolamos valstybės mentalitetu“ galų gale privers Izraelį pulti Iraną – jeigu nepavyks Iraną įtikinti dėl branduolinės programos atsisakymo. Izraelyje plinta suvokimas, kad laikas bėga, todėl puolimo būtinybė vis artėja.
Protestas prieš į Iraną atvykusį TATENA ekspertą (nuotr. SCANPIX)
Net jeigu atmesime galimybę, kad Iranas gali panaudoti branduolinį ginklą prieš Izraelį ir Europą, branduolinė Teherano sėkmė paskatins ginklavimosi lenktynes tarp Turkijos, Egipto ir Saudo Arabijos. Tai destabilizuotų visą regioną, ir tai brangiai kainuotų visam pasauliui. Tačiau ir jeigu Izraelis užpuls Iraną, „užsidegs“ visi Artimieji Rytai – tai Europai ir visam išsivysčiusiam pasauliui reikštų dar vieną finansinę katastrofą.
Paskutinioji TATENA ataskaita nepalieka vietos abejonėms. Izraelis šiuos metus jau skelbia sprendimų metais. Todėl Europos taip pat laukia lemiama akimirka, kurios metu teks apsispręsti, ar imti griežtų sankcijų prieš Iraną.
Taip pat skaitykite:
Pentagonas: JAV imsis visų reikiamų žygių, kad sustabdytų Iraną
