Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas.
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis. Šiuo atveju, žinoma, galvoje turimos Ukraina ir Gruzija. Nors Maskvai pavyko įkalbėti ar įbauginti Prancūziją ir Vokietiją, Lietuva bei daugelis kitų NATO valstybių tvirtai remia Kijevo ir Tbilisio siekį pradėti vykdyti NATO narystės veiksmų planą. Visai neseniai tam pritarė ir JAV.
Mūsų politikoje Rytų Europos valstybių atžvilgiu Rusiją erzina ir tai, kad Lietuva siekia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad Rusija energetinių resursų tiekimą naudoja kaip užsienio politikos ginklą. Rusijos URM paskelbtoje 2007 metų veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad viešai deklaruojami Lietuvos vadovų norai kurti pragmatiškus santykius su Rusija kirtosi su šalies polinkiu remtis euroatlantinėse struktūrose priimamais sprendimais, todėl dvišaliai santykiai vystėsi prieštaringai. „Vilnius vis aktyviau protegavo naujuosius kandidatus į ES ir NATO, tęsė ekonominių problemų energetikos srityje politizavimą“, - teigiama ataskaitoje.
Šiuo atveju gana keistai skamba kaltinimas „politizavimu“ turint galvoje, kad būtent Rusija naudoja ekonominius svertus siekdama politinių tikslų. Kalba eina ne tik apie manipuliavimą energetiniais resursais, bet ir prekybos sankcijas, kurias Maskva vienašališkai ir nepagrįstai pritaikė Moldovai, Gruzijai bei Lenkijai. Tarp „politizuojamų“, Maskvos vertinimu, problemų yra Lietuvos nuolat keliamas klausimas dėl naftos tiekimo vamzdynu „Družba“, kurios atšaką į Lietuvą Rusija uždarė 2006- aisiais tvirtindama, kad ji neva esanti techniškai netvarkinga. Tačiau šie „techniniai nesklandumai“ nesutrukdė Rusijai ir toliau pumpuoti naftą „Družbos“ naftotiekiu į Baltarusiją. Į Lietuvą vedančios atšakos Rusija net nemėgino taisyti ir akivaizdžiai nesiruošia to daryti ateityje. Gal dėl to, kad „taisyti“ ten iš tikrųjų nėra ko? Vėl kyla natūralus klausimas: kas iš tikrųjų politizuoja ekonomines problemas?
Lietuva taip pat priešinasi prieš dujotiekio „Nord Stream“ tiesimą Baltijos jūros dugnu. Maskvai nepatinka Lietuvos argumentai, kad vykdant dujotiekio tiesimo darbus gali būti sujudinti jūroje palaidoti cheminiai ginklai. Jei taip iš tikrųjų atsitiktų, Baltijos jūra taptų negyvąja tiesiogine to žodžio prasme. Galiausiai, vargu ar kam dar kyla abejonių, kad pats „Nord Stream“ projektas yra bausmė Lietuvai ir Lenkijai už „neteisingą“ politiką.
Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad ne visais klausimais Rusijos diplomatijos žinyba mus keikia. Atsirado už ką ir pagirti. Rusijos URM pažymi, kad Lietuvoje nekyla problemų dėl šalyje gyvenančių rusų pilietybės, todėl atsirado galimybių spręsti praktinius dvišalius klausimus. To pavyzdys - rudenį Svetlogorske (Kaliningrado srityje) pasirašytas Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimas dėl laivybos Kuršių mariomis bei Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities vandens keliais. Gana sėkmingai tęsiasi dialogas dėl valstybės sienos demarkacijos.
Rusijos URM taip pat pažymi, kad buvo sudarytos itin geros sąlygos keleivių ir krovinių tranzitui per Lietuvą tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos. Būtent tranzitas į Kaliningradą dar visai nesenai buvo vos ne pagrindinis Rusijos priekaištas Lietuvai. Matyt, Maskvai nusibodo įrodinėti, kad mes trukdome tranzitui, nes pastaraisiais metais, nepaisant neva Lietuvos taikomų apribojimų, jis tik intensyvėjo. Kaip sakoma, su skaičiais nepasiginčysi.
Akivaizdu viena - Rusijos URM teigiamai vertina Lietuvą tais atvejais, kai mes elgiamės taip, kaip yra naudinga Rusijai. O jeigu išdrįstame paremti kurios nors regiono valstybės norą siekti nepriklausomybės - iškart tampame „blogi“. Taip pat blogi esame ir tada, kai reikalaujame pasiaiškinimo dėl neoficialiai taikomų ekonominių sankcijų. Įdomu, ką sakytų Rusija, jei mes staiga, niekam nieko nepaaiškinę, „dėl techninių priežasčių“ sustabdytume dujų arba elektros energijos tiekimą Kaliningrado sričiai? Tačiau mes taip nesielgiame, nes norisi tikėti - esame civilizuota šalis. Taip elgtis galima tik „superderžavoms“.
Aidanas Praleika
