Kremliaus sudėtingų santykių su Artimaisiais Rytais centre jau seniai tvyrojo keista įtampa.
Viena vertus, Rusijos ekonominė įtaka ten visada buvo stipri. Kita vertus, kaip viena didžiausių naftos ir dujų gamintojų pasaulyje, Rusija paprastai pelnosi, kai energetikos ištekliais turtingame regione padėtis pablogėja ir rinkos patiria nestabilumą.
Būtent tai ir vyksta dabar, kai Kremlius stebi, kaip jo sąjungininkas Iranas smarkiai silpsta dėl Izraelio oro smūgių, o pats tuo pasinaudoja.
Iranas buvo ypač naudingas „strateginis partneris“ Kremliui, ne tik dalijosi panieka Vakarų vertybėms ir įtakai, bet ir tiekė Rusijos kariuomenei didelius „Shahed“ dronus, leidžiančius negailestingai bombarduoti Ukrainą.
Tiesa, didžioji dalis šių dronų gamybos jau seniai perkelta į Rusiją. Tačiau dabar, kai Ukrainos dronai smogia Rusijos gamybos objektams giliai už fronto linijos, kadaise patikimas Irano tiekimas gali galiausiai būti prarastas.
Kremlius jaučia pažeminimą
Kremlius taip pat jaučia silpną, bet skausmingą pažeminimą, kad turi stovėti ir stebėti, kaip dar vienas svarbus Artimųjų Rytų sąjungininkas yra žiauriai bombarduojamas, nesugebėdamas ar nenorėdamas įsikišti, teigia CNN korespondentas Matthew Chance.
Žinoma, Maskva paskelbė griežtus pareiškimus, kuriuose Izraelio atakas prieš Irano branduolinius objektus pasmerkė kaip „neteisėtas“ ir pridūrė, kad šie smūgiai kelia „nepriimtiną grėsmę tarptautiniam saugumui“.
Ji taip pat apkaltino Vakarų šalis manipuliavimu situacija, siekiant „suvesti politines sąskaitas“.
Tačiau tariama Rusijos sąjunga su Iranu niekada neapėmė Islamo Respublikos gynybos, o Kremlius nepasiūlė jokios karinės paramos.
Irano režimo žlugimas, kuris dabar yra akivaizdus Izraelio tikslas, papildytų Kremliaus sąrašą prarastų sąjungininkų ir klientų valstybių Artimuosiuose Rytuose, į kurį jau įtrauktos Irakas, Libija ir, visai neseniai, Sirija.
Maskvos padėtis nėra tokia bloga
Tačiau čia vėl atsiranda ta nepatogi įtampa: anot CNN korespondento M. Chance, Maskvos padėtis nėra tokia bloga, kaip gali atrodyti. Iš tiesų, šis naujausias konfliktas Artimuosiuose Rytuose labai palankus Kremliui.
Be malonaus finansinio pelno, kurį lemia sparčiai kylančios naftos kainos, Irano ir Izraelio konfliktas taip pat atveria diplomatinės veiklos galimybes Kremliui, kuris dėl karo Ukrainoje jau kelerius metus yra tarptautinėje izoliacijoje.
Rusija iki šiol įsitikinusi, kad yra svarbi tarptautinės ekonomikos veikėja, turinti teisėtą vietą prie aukščiausiojo lygio derybų stalo kartu su JAV ir Kinija.
Dabar Kremlius turi klausimą, dėl kurio gali bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir galbūt tapti nepakeičiamu JAV partneriu, kai reikės galiausiai suvienyti regioną.
Kaip vienintelis svarbus politinis lyderis, turintis tiesioginius ryšius su Iranu, Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau atsargiai naudojasi savo svarbia padėtimi, rodydamas norą veikti kaip tarpininkas ir pateikdamas Rusiją kaip svarbią jėgą Artimuosiuose Rytuose.
Palenkė Trumpą į savo pusę?
Neseniai skambindamas į Baltuosius rūmus, V. Putinas priminė prezidentui Donaldui Trumpui, kad Rusija ilgą laiką buvo JAV sąjungininkė Irano branduolinės programos klausimu – tai aiški užuomina, kad jis yra pasirengęs vėl tapti sąjungininku, pabrėžia CNN analitikas.
Atrodo, kad Baltieji rūmai galėtų būti atviri šiai idėjai: po pokalbio prezidentas D. Trumpas pareiškė apsvarstysiąs Rusijos lyderio galimybę būti konflikto tarpininku.
Nuo prezidento D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios Vašingtonas ir Maskva desperatiškai ieško būdų, kaip išplėsti savo santykius už siauro Ukrainos karo ribų. Irano likimas ir jo branduolinės ambicijos netikėtai vėl tapo dar viena potencialiai bendrų interesų sritimi, kartu su Arktika, ekonominiu bendradarbiavimu ir kosmoso tyrimais.
Kremliui – ir galbūt Donaldui Trumpui – tai didžiulė palaima. Tačiau tai tikrai nėra palaima puolamai Ukrainai.
Eskaluojant Artimųjų Rytų krizei ir JAV, atrodo, balansuojančioms ant didesnio tiesioginio įsitraukimo ribos, pasaulio dėmesys staiga nukrypo nuo tebevykstančio karo Ukrainoje, kur intensyvėjantys Rusijos dronų ir raketų smūgiai pražudo krūvas civilių.
Bent jau kuriam laikui dėmesys, atrodo, tvirtai nukreiptas į Kremliaus, kaip potencialaus taikos tarpininko Artimuosiuose Rytuose, vaidmenį, o ne į jo vaidmenį karo, kurį jis toliau vykdo arčiau savo sienų, veikloje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
