Rusijos vyriausiasis diplomatas Sergejus Lavrovas teigė, kad Ukrainos pajėgos mūšio lauke patyrė visišką nesėkmę ir yra nepajėgios nugalėti ar susilpninti Rusiją.
JT Saugumo Tarybai jis sakė, kad Maskva visada pasirengusi derėtis dėl taikos, tačiau teigė, kad Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkų, kuriuos jis pavadino „šeimininkais“, pateikti taikos planai „naudojami tik kaip priedanga tęsti karą ir toliau gauti pinigų iš Vakarų mokesčių mokėtojų“.
„Visos šios formulės yra kelias į niekur, ir kuo greičiau Vašingtonas, Londonas, Paryžius ir Briuselis tai supras, tuo geriau Ukrainai ir Vakarams“, – sakė jis, perspėdamas, kad jų „kryžiaus žygis prieš Rusiją jau sukėlė naują, aiškią, reputacinę ir egzistencinę riziką“.
JAV ambasadoriaus pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas) atmetė S. Lavrovo teiginius kaip akivaizdžią dezinformaciją ir atkirto, kad karą pradėjo 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos invazija į Ukrainą, o jį ilgina prezidento Vladimiro Putino „kryptingas siekis sunaikinti Ukrainą ir pavergti jos žmones“.
„Rusijos imperialistiniai planai yra akivaizdūs“, ir „Rusijai bet kas, išskyrus kapituliaciją – visišką Ukrainos kapituliaciją, yra vienintelė išeitis, o tai tiesiog nepriimtina tarptautinei bendruomenei“, sakė R. Woodas, pabrėždamas, kad karas galėtų baigtis rytoj, jei Maskva išvestų šimtus tūkstančių karių iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos.
Rusija sušaukė Tarybos posėdį, kad dar kartą griežtai sukritikuotų Vakarų karinę pagalbą Ukrainai. Prieš pat jam prasidedant daugiau kaip 40 šalių diplomatai susibūrė aplink Ukrainos ambasadorių JT Serhijų Kyslycią, perskaičiusį bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė Rusijos veidmainystę kritikuojant teisėtą ginklų perdavimą, siekiant padėti Ukrainai apsiginti.
Ukrainos šalininkai pirmadienio susitikimą pavadino dar vienu Rusijos bandymu „atitraukti dėmesį nuo agresyvaus karo“ ir pasmerkė karinę paramą Maskvai – Irano dronus ir Šiaurės Korėjos balistines raketas – pažeidžiant JT sankcijas, taip pat karinę įrangą iš Baltarusijos.
Taryba išklausė daug raginimų dėti daugiau pastangų siekiant taikos, o Rusijos sąjungininkė Kinija vis labiau nerimavo dėl didėjančios grėsmės pasaulio saugumui, kurią kelia Ukrainoje vykstantis karas tuo pat metu, kai Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ kariauja Gazos Ruože.
„Turime dėti visas pastangas, kad sustabdytume [Ukrainos] krizės plitimą tuo metu, kai tęsiasi palestiniečių ir Izraelio konfliktas, o kai kuriems karštiesiems taškams gresia paaštrėti, – sakė Kinijos ambasadorius JT Zhang Junas. – Pasaulis negali sau leisti, kad geopolitiniai susidūrimai toliau plistų tuo pat metu, kai pasaulio ekonomika lėtėja.“
Zhang Junas sakė Tarybai, kad „turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas“. Tačiau Kinijos ambasadorius kritikavo Ukrainą dėl siekio įstoti į NATO ir perspėjo Kyjivą, neįvardydamas Rusijos, kad tai padidins Maskvos susirūpinimą dėl saugumo.
Zhang Junas paragino kuo greičiau atnaujinti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas. Jis nepaminėjo 2023 metų vasarį Kinijos paskelbto taikos plano, kuriame raginama nutraukti ugnį, pradėti derybas ir nutraukti sankcijas Rusijai, tačiau daug dėmesio skyrė karo sukeltiems padariniams pasaulio ekonomikai.
„Ukrainos krizės bei palestiniečių ir Izraelio konflikto neigiamas poveikis apledėjusią pasaulio ekonomiką papildė sniegu, – sakė Zhangas Junas. – Didelę įtaką turinčios šalys turėtų (...) susilaikyti nuo pasaulio ekonomikos politizavimo, instrumentalizavimo ar pavertimo ginklu, o vietoj to turėtų dirbti kartu, kad išlaikytų pasaulinį maisto, energijos ir finansinį saugumą, taip pat pramonės ir tiekimo grandinių stabilumą ir sklandų veikimą.“
Kinija buvo trečioji kalbėtoja iš 15 narių tarybos, o S. Lavrovas išėjo iš karto po Zhang Juno kalbos, užleisdamas savo vietą pavaduotojui. S. Lavrovas neišgirdo R. Woodo, bet klausė Maltos ambasadorės JT Vanessos Frazier (Vanesos Freizir), kuri pakartojo JAV raginimą Rusijai išvesti savo pajėgas ir apkaltino Maskvą pažeidus savo pareigą palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą – pagrindinę Saugumo Tarybos misiją.
„Šiandienos susitikimas yra dar vienas bandymas pateisinti tai, kas nepateisinama, ir pateikti naratyvą, kuriame auka yra agresorius, o agresorius – auka“, – sakė V. Frazier, smerkdama tai, kad, JT žmogaus teisių biuro duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios per Rusijos išpuolius žuvo 10,2 tūkst. Ukrainos civilių, įskaitant 575 vaikus, o daugiau kaip 19,3 tūkst. žmonių buvo sužeisti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kokie kriminaliniai snukiai, tokia ir šalis.
Kur tik maskoliai atsiranda, ten pridergia.
