Premjero Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ strategai žinojo, kad parama jų organizacijai menkėja, todėl sekmadienį vykusius Rusijos Dūmos rinkimus lydėjo dar gausesnis pažeidimų skaičius ir spaudimas, negu 2007 metais. Į menkesnį rezultatą teko investuoti daugiau lėšų, spaudimo ir machinacijų.
Daugiau pažeidimų
Visuomenininkas Michailas Kostiajevas, kuriam Rusijoje iškelta baudžiamoji byla (anot jo – politiškai motyvuota) aiškina, kad šįkart V. Putinui prireikė griebtis machinacijų todėl, kad padėtis gerokai skyrėsi nuo tos, kuri buvo prieš kelerius metus. „Šiuose rinkimuose buvo gerokai daugiau pažeidimų, nei vykusiuose 2007 metais. Tuomet niekas nė nenorėjo ginčytis, kad „Vieningosios Rusijos“ iškovoti 65 proc. balsų buvo tikri. Tuomet dar nebuvo sisteminės krizės šalyje, Vladimiro Putino reitingai buvo tikrai aukšti. Dabar situacija yra kita“, – sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje.
Anot jo, Kaliningrado srityje vykusiuose rinkimuose buvo užfiksuotas rinkėjų „vežimas“ balsuoti, opozicinių partijų atstovams nebuvo leista dalyvauti rinkimų komisijose. Taip pat buvo išvaromi stebėtojai, Rusijos saugumo tarnybų darbuotojai važinėjo po apylinkes ir darė spaudimą gyventojams. Įvairiose vietovėse užfiksuoti „išvežiotojų“ autobusai, kreiptasi į teisėsaugą.
„Buvo naudojamas vadinamasis „karuselės“ principas, kai tie patys žmonės vežiojami po kelias apylinkes ir visur turi balsavimo teisę liudijančius dokumentus. Rinkimuose dalyvavo nežinia iš kur atsiradę žmonės, kurie deklaravo gyvenamąją vietą butuose, o tikrieji tų butų savininkai apie tokius žmones nieko nežinojo. Taip pat buvo užfiksuota, kad kai kurie rinkimų komisijų pirmininkai patyrė spaudimą“, – kalbėjo M. Kostiajevas.
Bylinėtis beprasmiška
Kaliningrado srities deputatas Vladimiras Sultanovas atkreipė dėmesį, kad šiems rinkimų pažeidimams buvo gerai pasirengta iš anksto, paruošiant teisinę bazę ir organizuojant viską taip, kad specialios rinkimų priežiūros institucijos nefunkcionuotų, o ginčai būtų nukreipiami į bendrąją teisingumo sistemą, kur jo rasti neįmanoma.
Jis pabrėžė, kad Rusijos opozicija yra nevieninga, o tai jai trukdo ne tik sėkmingai dalyvauti rinkimuose, bet ir spręsti kitus klausimus.
„Kai kalbėjomės apie atominės elektrinės statybą, visos opozicinės partijos sutarė reikalauti referendumo. Kai srities Dūmoje reikėjo balsuoti – dalis neatėjo, kiti susilaikė ir pan.“, – priminė jis.
Kaliningrado socialinės pagalbos ir paramos fondo direktorius Aleksandras Černovas pabrėžė, kad nesitiki, jog teismuose pavyks įrodyti rinkimų tvarkos pažeidimus. Jis pažymėjo, kad teismų sistema Rusijoje yra verslas, kuriame numatytos atitinkamos „taksos“. A. Černovas juokavo, kad Rusijos valstybės sistema ne visiems suprantama ir vadino ją parazitų valstybės modeliu.
„Skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir ministro arba teisėjo darbo užmokesčio siekia dešimt ir daugiau kartų. <...> Galiu pajuokauti, kad viską lemia ekonomika, todėl nėra keista, kad prezidentas Dmitrijus Medvedevas, sukvietęs visų grandžių teismų vadovus siūlė „kažką daryti“, nes greit Rusijos biudžetas taps priklausomu nuo Strasbūgo Europos Žmogaus Teisių Teismo vykdomųjų raštų. Jei 1999 metais mokėjome kelias dešimtis tūkstančius JAV dolerių žmonėms, kurių teisės buvo pažeistos, tai dabar jau mokame milijonus. EŽTT užverstas skundais, iš kurių apie 30 procentų sudaro skundai iš Rusijos“, – pabrėžė jis.
Visuomenininkai pareiškė, kad parlamento rinkimuose dalyvavusios partijos, nors ir nukentėjo nuo pažeidimų, juos tik fiksuoja, bet nesipriešina. „Rusijos komunistams naudinga vietoje penkiasdešimties vietų turėti šimtą. Tas pats galioja ir kitiems, todėl jie ir nekels bangų. Tai – naudingos ėdžios“, – sakė jis apie visas į Dūmą patekusias partijas.
Dideliai daliai Rusijos opozicinių jėgų tiesiog nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Pradedant Boriso Nemcovo ir Gario Kasparovo vadovaujamomis jėgomis ir baigiant nacionalbolševikais, kairiuoju frontu. Būtent pastarieji mėgino protestuoti viešai, tačiau daugelis aktyvistų buvo sulaikyti dar iki rinkimų dienos.
M. Kostiajevas pabrėžė, kad rinkimai greičiausiai bus pripažinti įvykusiais, o atskirus rinkimų pažeidimų atvejus nagrinės teismai. „Tačiau kas iš to? Esmės tai nepakeis“, – pridūrė jis, kaip pavyzdį nurodydamas faktą, kad Rusijos komunistai savo pretenzijas sugebėjo „nutempti“ iki Strasbūro, tačiau nuo 2007 metų trukęs procesas niekaip nesustabdė nuvažiavusio traukinio – jau įvyko nauji rinkimai.
M. Kostiajevas sakė, kad po šių rinkimų niekas Rusijoje nepasikeis, nors V. Putino „Jedinaja Rossija“ daug kur netgi pralošė, gaudama mažiau nei trečdalį balsų. „Visos jiems (V. Putino partijai, – Balsas.lt) reikalingos konstitucinės pataisos padarytos, o su absoliučia, kad ir nekonstitucine dauguma, jie galės tvirtinti biudžetą ir priimti ką nori“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite:
Kokios opozicinės partijos stos prieš V. Putiną naujoje Dūmoje?
D. Medvedevas: rinkimai buvo sąžiningi, filmukai su pažeidimais – netikri
„Spiegel“: Rusijos rinkėjai nubaudė V. Putiną
Putino Rusija pradeda priminti Brežnevo Sovietų Sąjungą
