Reintegruoti „prarastas“ valstybes
Viena iš prioritetinių Vladimiro Putino užduočių trečiosios prezidentavimo kadencijos metu – buvusių Sovietų Sąjungos valstybių reintegracija, įsitikinęs straipsnio autorius: „Maskva siekia sukurti naują Eurazijos sąjungą – atsvarą Europos Sąjungai Vakaruose ir Kinijai Rytuose.“
Rusija taip pat pradėjo stipriau spausti savo buvusius „satelitus“ Centrinėje Azijoje ir Europoje. Tikslas – palaužti jų pasipriešinimą regioninėms Rusijos ambicijoms. Rusijos įsikišimas į vidinę jų politinio gyvenimo sferą – vertingas įtakos kanalas.
Gruzija: didelis išbandymas
Vakarykščius parlamento rinkimus Gruzijoje autorius vadina „dideliu politiniu išbandymu“. Valdžios šalininkai tikina, kad opozicionierius Bidzina Ivanišvilis ruošia provokacijas prieš demokratiją ir tarnauja Kremliaus interesams: „Rusijos valdžia kabinasi už bet kokių smurto atvejų nesąžiningų rinkimų fone, kad diskredituotų Michailą Saakašvilį.“
Jeigu įvykiai vyks pagal blogiausią scenarijų, galimas naujas rusų karių įsiveržimas į Gruziją dėl „tvarkos ir teisėtumo atkūrimo“, tvirtinama straipsnyje.
Ukraina: naudinga autoritarinė valdžia
Ukrainoje parlamento rinkimai, turintys įvykti spalio 28 dieną, taip pat gali baigtis protestais, jeigu Julijos Tymošenko šalininkai ir stebėtojai įžvelgs masinius pažeidimus. Rusija siekia sustiprinti savo įtaką Kijevui, todėl jai naudinga, kad Ukrainoje būtų autoritarinė valdžia, priešiška Vakarų požiūriu. Ir vis dėlto Rusija baiminasi atvirų vidinių konfliktų, dėl kurių gali žlugti Ukrainos valstybingumas.
Jeigu susidarys įspūdis, kad „Regionų partija“ primeta politinę monopoliją, atmeta demokratines reformas ir klastoja rinkimų rezultatus, kita revoliucija gali būti ne tokia taiki, kokia buvo „oranžinė“. Rusija, bijanti, kad Kijeve atsiras dar viena provakarietiška valdžia, gali įsikišti tiesiogiai, palaikydamas dabartinį prezidentą.
Lietuva: politikų papirkinėjimas
Lietuva, skirtingai nuo Gruzijos ir Ukrainos, yra šalis su tvirta demokratija, naryste Europos Sąjungoje ir NATO. Vis dėlto Maskva vis dar priešinasi visų trijų Baltijos šalių suverenitetui, tvirtinama straipsnyje. Kremliui rinkimai Baltijos šalyse – šansas susilpninti tokių partijų pozicijas, kurios priešinasi regioniniams Maskvos siekiams.
Lietuvoje parlamento rinkimai vyks spalio 14 ir 28 dienomis. Yra pranešimų, kad rusų agentai papirkinėja politikus ir skatina konfliktus. Anksčiau verslininkai, susiję su Kremliumi, Lietuvoje „pirkdavo įtaką“, tvirtina autorius. 2004 metais prezidentui Rolandui Paksui buvo pradėta apkalta, kai jis buvo apkaltintas slaptos informacijos perdavimu rusų verslininkui, galimai susijusiam su Maskvos specialiosiomis tarnybomis.
Latvijos rinkimuose 2011 metais Kremlius palaikė etninių rusų partiją. Galiausiai, jos neprileido prie valdančiosios koalicijos, bet kiekvieni rinkimai – naujas šansas Maskvai, reziumuoja autorius.