Vienoje sėkmingiausių Europos Sąjungos naujokių - Slovėnijoje - vyko parlamento rinkimai, tačiau rinkėjus baugino prastėjanti ekonomikos padėtis ir kyšių skandalai.
Naujausia apklausa - apklausos Slovėnijoje leidžiamos ne vėliau kaip likus savaitei iki rinkimų - rodo, kad premjero Janezo Janšos centro dešiniųjų Slovėnijos demokratų partija (SDP) vis dar pirmavo ir turėdama 25 proc. rinkėjų paramą lenkė pagrindinę opozicinę centro kairiųjų Socialdemokratų partiją, kurią rėmė 22,4 proc. rinkėjų. Tačiau SDP gerokai trūksta iki 29 proc. balsų, kuriuos ji surinko 2004 metais ateidama į valdžią. Be to, dvi mažesnės jos koalicijos partnerės kovojo už 4 proc. minimumą, kad apskritai patektų į parlamentą. Po ketverius metus trukusio centro dešiniųjų valdymo opozicija susivienijo ir mėgino atgauti valdžią.
Rinkimai vyko po didelių SDP nesėkmių - partija 2006 metais pralaimėjo merų rinkimus dviejuose didžiausiuose šalies miestuose Liublianoje ir Maribore, o 2007 metais jos kandidatas į prezidentus Alojzas Peterle pralaimėjo centro kairiųjų opozicijos kandidatui Danilo Turkui.
Po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais Alpių kalnuose įsikūrusi Slovėnija, kurioje yra tik kiek daugiau nei 1,7 mln. rinkėjų, nuėjo ilgą kelią: įstojo į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Ji taip pat buvo pirmoji eurą įsivedusi ES naujokė, o anksčiau šiemet 6 mėnesius pirmininkavo ES. Tačiau recesijos, kuri gali pakirsti geras šalies ekonomines pozicijas, perspektyva ir korupcijos skandalai, į kuriuos įsivėlė aukščiausi pareigūnai, šįkart nukreipė dėmesį nuo rinkimų kampanijos į vidaus politiką.
Neseniai Suomijos televizijos YLE reportaže buvo įtarta, kad J.Janša ir kiti vyriausybės pareigūnai ėmė kyšius, kai 2006 metais paskyrė didžiausią Liublianos kada nors pasirašytą karinį kontraktą Suomijos kompanijai „Patria“, kurios atžvilgiu suomių policija dabar vykdo tyrimą dėl korupcijos. J.Janša kaltinimus pavadino absurdu ir pridūrė, kad prieš rinkimus yra svarbesnių reikalų. „Užuot diskutavę, kaip per rinkimus galėtume pagerinti savo gyvenimą, aptarinėjame, ar aš ėmiau kyšius, - skundėsi jis parlamentui. - Po 6 mėnesių niekas daugiau nebekalbės apie „Patria“.
Opozicinės partijos „Zares“ lyderis Gregoras Golobičius su tokia nuomone nesutiko ir sakė, kad Suomija vargu būtų pradėjusi tyrimą dėl „Patria“ be rimtos priežasties.
Sekmadienio visuotiniai rinkimai - penktieji nuo 1991 metų, kai Slovėnija tapo nepriklausoma. Politinės partijos paskirs 88 iš 90 parlamentarų, o 2 parlamentarus rinko vengrų ir italų mažumos.
