Iš daugybės naujovių, kurias į pasaulį kadaise atnešė britai, kokios yra pačios reikalingiausios? Dėl to nėra vieningos nuomonės, o galų gale – argi tai svarbu? Džiaukimės tuo, kad šiandien esame apsupti patogumais, kuriuos kadaise atsirasti sąlygojo originalios idėjos ir kruopštus mokslininkų darbas.

Keletas svarbių išradimų iš ilgo britų nuopelnų sąrašo:

Telefonas – ponas A. Bellas pirmasis užpatentavo dviem žmonėms per atstumą leidžiantį susikalbėti telefono aparatą 1876m. Po jo, savaime suprantama, daugybė kitų mokslininkų telefoną ilgai tobulino, kol jis tapo tuo gudriu aparatu, esančiu kiekvienuose namuose.

Elektros lemputė – gali būti, kad mokykloje mokėtės, jog lemputę išrado amerikietis T. Edisonas. Iš tiesų jis buvo pirmasis, pritaikęs išradimą praktiškai ir atradęs pigų būdą gaminti šį prietaisą pigesnėmis sąnaudomis, kad jis galėtų būti plačiau naudojamas. Tikruoju lemputės išradėju laikomas anglas H. Davy, kuris dar 1806 m. pademonstravo karališkajai šeimai savo unikalų išradimą. Buvo akivaizdu, kad tai labai reikalingas, tačiau patobulinimo reikalaujantis prietaisas, kuris iš pradžių buvo gana nepraktiškas.

Industrinė revoliucija (dar kitaip vadinama pramonės perversmu) – tai XVIII a. prasidėjęs nepaprastai svarbus procesas Europos istorijoje, mat vienu metu pasipylę išradimai visiškai pakeitė gamybos technologijas ir nuo rankų darbo fabrikuose pereita prie mašininės gamybos. Tam pradžią suteikė britų išradimai – verpimo, audimo staklės, garų variklis ir kitos mašinos, sukėlusios paniką tuometinėje visuomenėje, mat darbininkai manė liksiantys be darbo ir ėmė protestuoti bei deginti fabrikus.

REKLAMA

Tankas – ne pats garbingiausias nuopelnas, bet visgi visiems žinomas išradimas. Ne viena šalis pretenduoja į tanko išradėjus, nes Pirmojo Pasaulinio karo metu britai, prancūzai ir rusai slapčia ėmė vieni nuo kitų nepriklausomai kurti šią karo mašiną. Pirmieji tankus panaudoti suskubo britai 1916m., 400 tankų sėkmingai pasipriešino prancūzams, nors karas jau buvo besibaigiąs ir didelės įtakos tai nepadarė.

WWW (World Wide Web), lietuviškai vadinamas žiniatinkliu arba saitynu – tai internete pasiekiami resursai, į tinklą sujungtų kompiuterių dokumentų sistema, vienas iš būdų, kuriais informacija platinama internetu. Prie sistemos sukūrimo dirbęs britas R. Berner-Lee, nors ir suvokė savo išradimo svarbą ir žinojo galėsiąs iš to susikrauti beprotiškus turtus, nusprendė užmokesčio už tai neimti ir padaryti dovaną visuomenei. Jo idėja buvo pasiūlyta 1989m. Internetas buvo sukurtas jau gerokai anksčiau ir elektroniniai laiškai siuntinėjami (pirmąjį savo elektroninį laišką karalienė Elizabeth II išsiuntė dar 1976m.).

Britų išradimų sąrašą galėtume tęsti iki begalybės – televizija, programuojamas kompiuteris, cementas, bankomatas, elektrinis virdulys, dantų šepetukas ir, žinoma, o kaip gi kitaip – vejos pjovimo mašina. Norėdami pajuokauti britai sako, kad tai jie išrado ir Jungtines Amerikos Valstijas (jos susiformavo, kai ten gyvenančios britų kolonijos paskelbė nepriklausomybę).

Išradimų istorija pasaulyje visada lydima aistringų ginčų tarp mokslininkų ir netgi tautų, mat dažnai nėra aišku, ką vadinti tikruoju išradėju, jei prietaisas ar sistema buvo daugybės žmonių tobulinami ne vienerius metus (kaip kad nutiko su elektros lempute, televizija ar kompiuteriu). Visais laikais gera idėja išradimui buvo vienas iš būdų susikrauti turtus.

Net mūsų dienomis praktiškai įgyvendinama idėja gali atnešti jums turtus, net jei patys nesiruošiate įrenginio sukonstruoti. Štai britų trylikametis Laurence'as Rookas prieš pora metų mokyklos projekte pasiūlė sukurti durų skambutį, kuris telefonu sujungtų su namų šeimininkais ir šiems atsiliepus, įsibrovėliams visada atrodytų, jog kažkas yra namuose. Vaikinui už idėją pasiūlytas kontraktas už 250 tūkst. svarų. Tikriausiai tokia suma nepamaišytų ne tik trylikamečiui?

REKLAMA

Ar gali lietuviai lygintis su britais išradimų istorijoje? Kažin ar verta, visgi esame iš mažos šalies ir, atvirai kalbant, kai kurie lietuviški išradimai verčia nusišypsoti. Lietuvos išradėjų patentų sąraše rasime štai tokius išradimus (kalba netaisyta, XX a. pradžios išradimai):

Nenuplaunami užrašai ant muilo (bendrovė „Sanitas“, Kaunas, 1929 m.) Silkėms valyti mašinėlė (Karolis Vaineikis, Šiauliai, 1933 m.) Galvos atrama vonioje (Elena Dagienė, Kaunas, 1933 m.) Kambarinės šliūrės su guminiais padais ir jiems gaminti būdas (bendrovė „Inkaras“, 1935 m.) Guminė baltiniams sagutė (Valentas Roppas, 1937 m.) Dėžė kiaušiniams pervežti (Jonas Strijauskas, Kaunas, 1938 m.) Guminis pirštinukas su 2 eilėm šerių viršutinėj orutinėj daly dantų valymui ir dantų smegenų masažui (Julius Kvitneris, Kaunas, 1940 m.) Saga kelnėms laikyti (Vytautas Žigas, Klaipėda, 1938 m.)

Žinoma, čia išvardyti smagūs išradimai dar nereiškia, kad visa tai nebuvo atrasta Europoje kur kas anksčiau.

Šiuo metu lietuvių išradėjai turi kur kas daugiau vilčių sukurti pasaulinės svarbos produktą. Kasmet užregistruojama apie 40 išradimų. 2011m. bendrovė „Ekspla“ buvo apdovanota už pažangiausią pasaulyje tais metais sukurtą lazerį, taip nurungdama kompanijas-milžines iš JAV ir Kanados. Lietuviai šioje srityje gerokai pažengę, nors lazerių gamyba ir reikalauja didžiulių investicijų.

Europos patentą pernai gavo inžinierius S. Buteliauskas už žiedinės sankryžos „Pinavia“ sukūrimą, jos paskirtis – sėkmingai išskirstyti automobilių srautą dviem lygiais ten, kur eismas ypač intensyvus. Sankryžos kol kas dar nėra įgyvendintos realybėje (Lietuvoje vienos sankryžos pastatymas kainuotų apie 200 mln. litų), bet patentai parduoti daugeliui užsienio šalių.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų