Tai buvo pirmasis V.Putino ir T.Abbotto pokalbis nuo praėjusį ketvirtadienį Ukrainos rytuose įvykusios Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 298 žmonės. Manoma, kad lainerį numušė prorusiškų separatistų paleista „žemė-oras“ raketa.
Spaudimą Rusijos prezidentui padidino ir savaitgalį įvykę pokalbiai telefonu su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Rute), Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovu Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) bei Prancūzijos lyderiu Francois Hollande'u (Fransua Holandu).
Nors T.Abbottas neatskleidė pokalbio su V.Putinu detalių, jis pabrėžė, jog dabar Maskvos pareiga yra imtis veiksmų ir pasitelkus savo įtaką prorusiškiems separatistams užtikrinti, kad ekspertai galėtų nevaržomai patekti į katastrofos vietą.
„Jis pasakė viską, kas reikia, ir dabar turi savo žodžius pagrįsti veiksmais“, - sakė premjeras „Macquarie Radio“.
„Neketinu po šio pokalbio pasakyti: „Na, tai malonu, prezidente Putinai, viskas išsispręs gerai“, ir tiesiog su tuo sutikti, - sakė T.Abbotas. - Dabar ketinu pamėginti siekti, kiek tai įmanoma Australijai, kad šie dalykai vyktų“.
Australijos premjeras iš kitų pasaulio lyderių išsiskyrė itin griežta kritika Rusijai už tai, kad ji nepakankamai bendradarbiauja tiriant keleivinio orlaivio katastrofą.
Jis pavadino orlaivio numušimą „nusikaltimu“ ir apkaltino Maskvą, kad ji mėgina išsisukti nuo atsakomybės dėl šios tragedijos ir neužtikrina tinkamos katastrofos vietos apsaugos.
Maskva griežtai neigia prisidėjusi prie orlaivio katastrofos.
Tarp 298 žmonių, žuvusių per šią nelaimę, buvo 28 australai ir devyni Australijos gyventojai.
„Kūnai – ne įkaitai“
M.Rutte su V.Putinu kalbėjosi sekmadienį. Rusijos vadovas jam pažadėjo, kad padės atgauti katastrofos aukų palaikus ir lainerio juodąsias dėžės, pranešė olandų vyriausybės spaudos tarnybos RVD atstovė. „Be leidimo nevaržomai dirbti katastrofos vietoje, pokalbis buvo sutelktas į praktinius reikalus – konkrečiai, į traukinio, kuriame yra dauguma palaikų, išvykimą, taip pat juodųjų dėžių perdavimą“ – naujienų agentūrai AFP sakė RVD atstovė.
„Abiem atvejais Vladimiras Putinas žadėjo savo visišką bendradarbiavimą“, – pridūrė ji.
Anksčiau sekmadienį Australija pristatė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriame reikalaujama, kad prorusiški separatistai suteiktų „visišką ir nevaržomą prieigą“ prie katastrofos vietos. Dokumento projektas jau pirmadienį gali būti pateiktas balsavimui.
T.Abbottas išsiuntė užsienio reikalų ministrę Julie Bishop (Džuli Bišop) į Jungtines Valstijas telkti paramos šiai rezoliucijai.
Ministrė sakė, jog faktas, kad katastrofos vieta buvo užteršta ir buvo pašalinti įkalčiai, kelia didžiulį pasipiktinimą.
„Dabar ne laikas naudoti palaikus kaip įkaitus ar užstatus Ukrainos-Rusijos konflikte“, - sakė ji žurnalistams Vašingtone.
„Dabar laikas pargabenti šiuos palaikus namo, laikas pradėti tirti, kas atsakingas už šį ypatingai žiaurų nusikaltimą“, - pabrėžė Australijos diplomatijos vadovė.
Kanbera siekia nuodugnaus ir nešališko tyrimo, tačiau, kaip pabrėžė T.Abbottas, didžiausia problema yra tai, kad „(katastrofos) vietoje nėra nė vieno atsakingo valdžios pareigūno“.
Pasak premjero, nors esama tam tikrų pozityvių ženklų, įskaitant Ukrainos vyriausybės atstovų patekimą į nelaimės vietą, situacija tebėra „chaotiška“.
„Su ta vieta elgiamasi taip, tarsi ten atliekamas ne teisminis tyrimas, o sodo tvarkymo darbai“, - sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
