Putinas: aš nesijaučiu kaip caras

V. Putinas, buvęs KGB pareigūnas, kuris atėjo į valdžią 1999 m., konferencijoje Rusijoje buvo paklaustas moderatoriaus, ar jis jaučiasi kaip Rusijos caras Aleksandras I, kuris po Prancūzijos revoliucijos karų dalyvavo derybose dėl Vienos kongreso.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Putinas davė patarimą Europai: „Tiesiog nusiraminkite“

Putinas atskleidė susitikimo su Trumpu detales: „Ten praktiškai nieko neaptarėme“

Putinas: Rusija ir JAV turi skirtumų, bet tai „normalu didelėms šalims“

„Ne, taip nesijaučiu. Aleksandras I buvo imperatorius. Aš esu prezidentas, išrinktas žmonių tam tikram laikotarpiui“, – atsakė jis.

Putino politinės karjeros kelias

1999 m. paskutinę metų dieną Borisas Jelcinas paskyrė V. Putiną laikinuoju prezidentu. 2000 m. jis laimėjo prezidento rinkimus ir 2004 m. buvo vėl perrinktas. 2008 m. prezidentu tapo jo statytinis Dmitrijus Medvedevas, tuo metu V. Putinas ėjo ministro pirmininko pareigas. 2012 m. jis grįžo į prezidento postą ir jame išsilaikė, laimėjęs dar dvejus rinkimus – 2018 m. ir 2024 m.

Tiesa, daugelis Vakarų politikų kaltina V. Putiną esant autokratu ir karo nusikaltėliu. Kritikai, ypač už Rusijos ribų, tvirtina, kad jo valdymas pavertė šalį korumpuota diktatūra, kuri yra pasmerkta žlugti.

Perspėjimai dėl JAV raketų tiekimo Ukrainai

Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad JAV raketų „Tomahawk“ tiekimas Ukrainai reikštų „visiškai naują eskalacijos lygį“, įskaitant santykius tarp Maskvos ir Vašingtono.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sekmadienį transliuotojui „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas tariasi dėl to, ar suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, nors D. Trumpas tokius prašymus anksčiau atmesdavo.

„Tai reikštų visiškai naują eskalacijos lygį, taip pat ir santykių tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų srityje“, – teigė V. Putinas, atsakydamas į klausimą apie galimą tolimojo nuotolio raketų suteikimą Ukrainai per Europos sąjungininkus.

„Tai tikrai nepakeis jėgų pusiausvyros mūšio lauke“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė nuolat daro pažangą Ukrainoje.

Rusija stebi Europos militarizaciją

V. Putinas Pietų Rusijoje vykusiame užsienio politikos forume ketvirtadienį pažadėjo „reikšmingą atsaką į Europos militarizaciją“.

„Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją“, – sakė jis. 

„Rusijos atsakomosios priemonės neužtruks. Atsakas į tokias grėsmes bus labai reikšmingas“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas. 

„Rusija niekada neparodys silpnumo ar neryžtingumo“, – tęsė V. Putinas. 

Dronų incidentai Danijoje, įsiveržimai į oro erdvę Estijoje ir Lenkijoje privertė nuogąstauti, jog Rusijos invazija Ukrainoje gali išplisti ir į Europos Sąjungos (ES) teritoriją.

Putinas skatina Europą nusiraminti

Ketvirtadienį V. Putinas apkaltino Europą „isterijos“ kurstymu siekiant pateisinti didėjančias karines išlaidas ir teigė, kad Rusija nekelia grėsmės.

„Tiesiog nusiraminkite“, – sakė jis. 

Jis teigė, kad Rusija kovoja su NATO Ukrainoje, ir pašiepė JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarą, kad Rusija yra „popierinis tigras“.

„Bet atsižvelgiant į tai, kad mes kariaujame su visu NATO bloku ir nuolat darome pažangą, jaučiamės užtikrintai, o mus vis dar vadina popieriniu tigru, tai kas tada yra NATO?“ – sakė V. Putinas.