Teigiama, kad bendra suma, slepiama žemų mokesčių ir laisvo teisinio reguliavimo zonose visame pasaulyje sudaro daugiau nei 20 trilijonų dolerių – panašiai kiek verta JAV ir Japonijos metinė ekonomika kartu sudėjus.
Kovą su lengvatinėmis mokestinėmis zonomis Lichtenšteine, Monake, Šveicarijoje ir Andoroje 2008-aisiais skelbė Europos Sąjunga, 2013-aisiais – Barackas Obama siūlė „uždėti apynasrį“ mokestiniam rojui. Ekonominio vystymosi ir bendradarbiavimo organizacija siūlė sukurti skaidresnę tokios sistemos veiklą. Europos Komisija taip pat pareiškė, kad „ES šalims reiktų daugiau dalintis sandorių mokestinėmis detalėmis“. Tuomet atėjo 2016-ieji su skandalingais „Panama papers“ radiniais – milijardai korupcinių pinigų aptikti mokestinių lengvatų rojuje. Šiuo metu turime jau 2017-uosius, o tiriamosios žurnalistikos atstovai skelbia naują informacijos apie ofšoruose slepiamus pinigus porciją.
Tai tik keli skambių „kovos su ofšorais“ pavyzdžiai, kurie rodo, kad ištraukti šešėlinius milijardus iš mokestinių lengvatų zonos nepajėgūs net ir galingiausi pasaulio lyderiai. BBC kalbino kelis ekspertus, kurie pabandė praskleisti paslapties šydą, ir paaiškinti, kodėl ofšorai vis dar egzistuoja.
- Kas yra mokesčių rojus?
Mokesčių rojus yra valstybė, kuri siūlo užsieniečiams ir verslams minimalią mokestinę atsakomybę. Tokiu atveju „klientui“ yra suteikiama stabili politinė ir ekonominė platforma, kurioje yra užtikrinamas minimalus arba išvis jokio informacijos užsienio mokesčių institucijoms suteikimas.
Asmenys ar bendrovės, kurie pageidauja investuoti mokesčių rojuje neprivalo gyventi šioje šalyje, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Buvimas mokesčių rojumi yra privalumas tokia veikla užsiimančiai šaliai ir toms bendrovėms, kurios ten registruoja veiklą.
Tai reiškia, kad tokios valstybės bankams pavyksta pritraukti kapitalo, kuris suformuoja patrauklų finansinį sektorių.
- Kaip tai veikia?
Šalys, kurių įstatymai numato nulinius ar labai mažus mokesčius, leidžia bendrovėms sutaupyti milžiniškas lėšas.
Pagrindinis mokesčių rojaus privalumas yra tas, kad jo įstatyminis reguliavimas leidžia išvengti arba apeiti mokesčių mokėjimą kitose šalyse.
- Kurios šalys yra mokesčių rojaus sąraše?
Šiame sąraše yra tokios valstybės kaip Andora, Bahamų salos, Belizas, Bermudai, Mergelių salos ir Kaimanai.
Prie tokių šalių yra priskiriamos ir Kuko salos, Honkongas, Meno sala, Mauricijus, Lichtenšteinas, Monakas, Panana bei Sent Kitsas ir Nevis.
Mokesčių rojus – legalus būdas išvengti priežiūros
„Mokesčių rojaus zonos šiuo metu atlieka kitą funkciją, negu mokesčių vengimas. Mokesčių vengimas tam tikra prasme yra istorija, ir tai tikrai nėra dalykas, dėl ko didžiosios bendrovės naudojasi mokestinių lengvatų zonomis“, – leidiniui pasakojo Richardas Murphy, organizacijos „Tax Justice Network“, kovojančios su „mokesčių rojais“, įkūrėjas.
Pasak jo, didžiosios bendrovės tokiu būdu elementariai mažina veiklos kaštus. „Reikia aiškiai įvardinti, ką mokesčių rojaus zonos reiškia kuomet jie teigia, kad viskas atitinka teisinį reguliavimą. Šis reguliavimas skiriasi mokesčių rojuje nuo to, kurio įmonės sulauktų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje“, – aiškino ekspertas.
„Tokiose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė, jeigu kažkas yra reguliuojama įstatymo, tai ten veikia ir ten yra reguliuojama. Mokesčių rojaus atveju yra transakcijos, kurios sudaromos ten, tačiau įvykdomos kažkur kitur. Tai reiškia, kad nors mokesčių rojaus zonos labai puikiai sureguliuoja kas vyksta jose, iš tiesų tai niekas ten ir nevyksta“, – BBC teigė R. Murphy.
Pavyzdžiui, jūs turite bendrovę, kuri yra registruota Kaimanų salose, tačiau ji vykdo prekybą Jungtinėje Karalystėje. Jeigu Jungtinė Karalystė norėtų užduoti klausimų apie šią bendrovę, pirmiausiai ji turėtų surasti labai gerą priežastį, kodėl jai reikia tos informacijos, antra, Kaimanų salos taip pat turėtų labai gerą priežastį, kodėl ji turėtų pateikti tą informaciją Jungtinei Karalystei, aiškino ekspertas.
„Tačiau, jeigu jūs iš tiesų atskleidžiate prekybos, kuri yra registruota Kaimanuose tačiau iš tiesų vyksta Jungtinėje Karalystėje, faktą, jūs turėtumėte turėti galimybę identifikuoti abu šio sandorio galus, tačiau pati galiojanti struktūra tam nėra sutverta. Ir, aišku, Kaimanai, kur vyksta teisinis reguliavimas, klaus tik apie tai, kas vyksta Kaimanuose“, – sistemos veikimo principus aiškino jis.
Britų parlamentarė Margaret Hodge pažymėjo, kad žmonės mato neteisybę, kurią sukuria tokios lengvatinės mokesčių zonos. „Visi supranta, kad tai nėra teisinga, kai jie privalo mokėti mokesčius, tuo metu jei jūs esate labai turtingas asmuo arba didžiulė tarptautinė korporacija, jūs nuo to išsisukate, pasinaudoję mechanizmu, kuris leidžia jums agresyviai išvengti mokestinės prievolės. Tai iš tiesų veikia labai ir labai jautrų nervą“, – leidiniui BBC pasakojo ji.
Ji priminė, kaip JAV technologijų gigantė „Google“ faktiškai išvengė mokesčių mokėjimo Didžiojoje Britanijoje užregistruodama savo verslą Airijoje, tuomet, ir tai visiškai legalu, per Nyderlandus savo pinigus perkėlė į Bermudų salas, kur sumokėjo niekingai mažus mokesčius. Tai yra įmanoma ne tik dėl Bermudų mokestinės sistemos, tačiau ir dėl to, kad Airijos ir Nyderlandų teisinis reguliavimas leidžia perkelti pelnus.
„Taip yra Nyderlanduose, taip yra Šveicarijoje, tai vykta ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat ir Liuksemburge, visos šios šalys mano, kad sumažinus mokesčius arba suteikus galimybes jų išvengti tarptautinėms bendrovėms, jos pritrauks daugiau verslų. Mano manymu, tai jos iš tiesų nepritraukia verslų. Žmonės tiesiog kala pinigus be realiai perkeliamo verslo į tas šalis, o kadangi visi netenka mokesčių surinkimo, viena, kas kažką išlošia, yra privatus verslas“, – aiškino ji.
Tai kodėl valstybės neužkerta kelio ofšorams?
Žymus žurnalistas, leidinio „National Observer“ tyrimų skyriaus vadas Bruce’as Livesey’us uždavė šį klausimą savo skaitytojams ir pats į jį atsakė kitos žurnalistės, „The Financial Post“ verslo redaktorės Diane Francis žodžiais: „nes ofšorų ir mokesčių lobistai yra patys stipriausi šioje šalyje“.
Ir tai, atsižvelgiant į žurnalistinių tyrimų metu paaiškėjusias aplinkybes, atrodo pats paprasčiausias ir labiausiai argumentuotas paaiškinimas. B. Livesey’us, pateikdamas Kanados pavyzdį, rašė, kad ofšorų tradicija šioje šalyje gyvuoja jau daugelį dešimtmečių, tačiau pastaruoju metu tokia padėtis pradėjo rimtai kliūti.
Žmonės pradėjo piktintis tuo, kad valdžia, mažindama sveikatos apsaugos, švietimo ir kultūros programų finansavimą dažnai reikalauja iš piliečių „susilaikymo ir kantrybės“ – dažniausiai rodydama išverstas tuščias kišenes ir aiškindama, kad „nėra pinigų, teks kentėti“. Tačiau, ypač prasidėjus masiniams ofšorų duomenų viešinimams, žmonės suprato, kad yra begalė pinigų, kurių tiesiog niekas nenori ar nesugeba susirinkti.
Anot B. Livesey’aus, čia mes susiduriame su lobizmo įtaka – didžiosios korporacijos ir milijardieriai – visi jie turi galios, įtakos, ryšių ir pinigų užtikrinti, kad jie mokės tiek mažai mokesčių, kiek tai yra įmanoma.
Taigi, anot eksperto, jeigu jūs norite suprasti, kodėl niekas nėra daroma siekiant panaikinti mokestinio rojaus zonas, paprasčiausiai pasižiūrėkite į tai, kas iš to gauna naudą – ir kas bijo tai nutraukti.
