Tokią analizę tarptautinei nevyriausybinei organizacijai „Tax Justice Network“ atliko Kolumbijos universiteto profesorius Jamesas S Henry'is. Jis rėmėsi oficialiai duomenimis iš tokių pasaulinių organizacijų, kaip Tarptautinės valiutos fondas ir Jungtinės Tautos.
Detalus 18 mėnesių trukęs tyrimas parodė, kad itin sparčiai kapitalas palieka besivystančias valstybes. Tyrimo duomenimis, iki 2014 metų pabaigos iš Rusijos į ofšorines šalis nutekėjo kapitalo už 1,3 trln. JAV dolerių, iš Kinijos – 1,2 trln. JAV dolerių. Į sąrašą taip pat pateko ir Malaizija, Tailandas ir Indonezija, kur pastaraisiais metas kilo didelio masto korupcijos skandalų.
J. S Henry'is atkreipė dėmesį, kad siekis išvengti mokesčių nėra vienintelė priežastis naudotis mokesčių rojais. Jo teigimu, tokiomis schemomis dažnai naudojasi ir nusikaltėliai ir korumpuoti valdininkai, siekiantys nuslėpti savo turtus.
Beje, pasak tyrimo autoriaus, ofšorinėmis zonomis galima laikyti ne tik tokias egzotines vietas, kaip Kaimanų salos, bet ir kai kurias JA valstijas. Pavyzdžiui, JAV Delavero valstijoje, kur užsienio investuotojai turi galimybę įkurti bendrovę tiksliai nenurodant galutinio savininko.
Tyrimo autorius taip pat teigia, kad ofšorinių zonų skaičius ir toliau auga, nepaisant visuotinio spaudimo. Pasak J. S Henry'io, nuo 2010 metų į ofšorines šalis iš besivystančių valstybių nutekėjusio kapitalo mastas kiekvienais metais padidėjo vidutiniškai 8 proc.
Internete paviešinta „Panamos popierių“ duomenų bazė apie ofšorines priedangos įmones
Visuomenei pirmadienį pirmąkart buvo suteikta prieiga prie „Panamos popierių“ medžiagos, kurioje pateikiami duomenys apie daugiau negu 200 tūkst. konfidencialiai įsteigtų ofšorinių įmonių, Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui (ICIJ) paskelbus internete duomenų bazę, kurioje galima vykdyti virtualias paieškas. Ši duomenų bazė apima tik dalį iš maždaug 11,5 mln. dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“, bet joje minima daugiau negu 360 tūkst. asmenų ir įmonių pavadinimų, susijusių su anoniminėmis priedangos firmomis, pažymėjo ICIJ.
Ta medžiaga atskleidžia, kaip pasaulio turtingieji kartu su nusikaltėliais steigia šias fiktyvias įmones, kad perkeltų ten savo turtą ir nuslėptų jį nuo teisėsaugos bei mokesčių pareigūnų.
Balandį paskelbtuose žiniasklaidos pranešimuose, susijusiuose su tuo skandalingu nutekinimu, buvo paviešinti kai kurių pasaulio lyderių, tarp jų Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos, Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono ir kitų, nedeklaruoti ryšiai su ofšorinėmis įmonėmis.
Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas ir Ispanijos pramonės ministras Jose Manuelis Soria išaiškėjus tokiems ryšiams buvo priversti atsistatydinti.
Iki šiol prieiga prie dokumentų paketo, nutekinto mįslingo šaltinio, pasivadinusio Johnu Doe (Vardeniu Pavardeniu), buvo suteikta tik ICIJ ir nedidelei grupei kitų pasaulio žiniasklaidos organizacijų.
„Dėl viešojo intereso“
ICIJ pirmadienį nurodė, kad paskelbs dalį tos informacijos duomenų bazės pavidalu „dėl viešojo intereso“, plečiantis pasauliniam judėjimui prieš mokesčių slėpimą ir slaptumą, kuris užtikrinamas anoniminių priedangos įmonių naudos gavėjams. Ta duomenų bazė „leidžia vartotojams naršyti bendrovių ir žmonių, kurie naudojosi, o kai kada piktnaudžiaudavo ofšorinių įmonių slaptumu, padedant „Mossack Fonseca“ ir kitiems tarpininkams“, pabrėžė ICIJ.
Konsorciumas nurodė, kad nepaviešins originalių dokumentų arba visos juose esančios informacijos, kad nebūtų atskleisti jautrūs asmeniniai arba bankų duomenys. Paskelbtoje duomenų bazėje galima vykdyti paieškas pagal asmenų arba bendrovių vardus ir adresus, taip pat nustatyti ryšius tarp atskirų duomenų bazės įrašų.
Vis dėlto vartotojams nepateikiama visa informacija apie asmenų, susijusių su ofšorinėmis įmonėmis, tapatybę arba aktyvus, susijusių su tų įmonių sąskaitomis. Be to, konkrečios bendrovės dažnai būna susijusios su tik kitomis anoniminėmis įmonėmis.
Kita vertus, akivaizdu, kad ofšorinėmis įmonėmis naudojasi žmonės iš visos pasaulio: daugelio jų akcininkų ir vadovų vardai yra būdingi Kinijai, Artimiesiems Rytams, Lotynų Amerikai ir Europai.
Šie duomenys buvo surinkti iš beveik keturis dešimtmečius kaupto „Mossack Fonseca“ skaitmeninio archyvo. Ši Panamos bendrovė yra viena iš pasaulinių lyderių slapių įmonių steigimo srityje. Tiksliai nežinoma, kaip buvo gauta ta informacija, o „Mossack Fonseca“ teigia, kad į jos kompiuterius buvo įsilaužta iš užsienio. Tačiau tą paketą „Johnas Doe“ pirmiausiai perdavė Vokietijos dienraščiui „Sueddeustche Zeitung“, kuri po to kreipėsi į ICIJ, prašydamas pagalbos analizuojant gautą medžiagą.
Nusikaltėliai, kino kūrėjai, futbolininkai
Su ICIJ bendradarbiaujančioms organizacijoms buvo suteikta prieiga prie visos „Panamos popierių“ medžiagos, o jų tyrimas atskleidė politinių lyderių, garsenybių ir kai kurių nusikaltėlių ryšius su ofšoriniu pasauliu.
– pasak konsorciumo, V.Putino artimiausios aplinkos veikėjai išpumpavo apie 2 mlrd. JAV dolerių per bankus ir šešėlines bendroves, o Rusijos lyderis pareiškė, kad „Panamos popierių“ skandalą organizavo Jungtinės Valstijose, siekdamos jį sukompromituoti.
– Argentinos prezidentas Mauricio Macri taip pat buvo susietas su ofšorinėmis įmonėmis.
– Kinija neleidžia savo žiniasklaidai ir socialinių tinklų vartotojams minėti kokius nors ryšius tarp šalies lyderių ir ofšorinių įmonių.
– Į duomenų bazė pateko Argentinos futbolo žvaigždės Lionelio Messi, Honkongo kino grando Jackie Chano ir ispanų kino kūrėjo Pedro Almodovaro vardai.
„Mossack Fonseca“ ketvirtadienį siekė užsitikrinti teismo nurodymą, draudžiantį ICIJ viešinti tuos duomenis internete, argumentuodama, kad toks žingsnis pažeis advokatų ir klientų ryšių privatumą.
Tačiau ICIJ pareiškė, kad visuomenei svarbus suteikti galimybę susirasti informacijos apie bet kurią ofšorinę įmonę.
„Manome, kad informacija, (rodanti) kam priklauso bendrovė, turi būti vieša ir skaidri“, – televizijai sakė ICIJ direktoriaus pavaduotoja Marina Walker Guevara.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad „tai nėra masinis privačios informacijos paviešinimas“.
