Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytas Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimas Stambule ketvirtadienį galėtų būti pirmosios tiesioginės derybos tarp abiejų šalių nuo Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą pradžios.
Ukraina įspėjo, kad V. Putino atsisakymas susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Turkijoje reikštų, kad Maskva neturi realių ketinimų nutraukti karo veiksmus.
Kremlius atsisakė pasakyti, ką Rusija siųs į Turkiją po to, kai Putinas savaitgalį vėlyvą vakarą paskelbė apie derybų pasiūlymą, tačiau pareiškė, kad Maskva „tęsia pasirengimą deryboms“.
Nors V. Putinas tvirtino, kad Maskva „niekada neatmetė dialogo su Ukrainos puse“, ekspertai įspėja, kad jo atsinaujinęs susidomėjimas diplomatija gali būti labiau susijęs su pasaulio nuomonės formavimu nei su tikru noru užbaigti karą.
Siūlomas susitikimas naudingas Rusijai
Analitikai teigia, kad siūlomas susitikimas yra naudingas Rusijai, nes Maskva, atrodo, bando pakeisti taisykles savo naudai, siūlydama derybas po to, kai Kyjivas ir kelios Europos šalys paragino nuo pirmadienio pradėti visišką ir besąlygišką 30 dienų ugnies nutraukimą – į šį raginimą Rusija neatsakė.
„Rusijos atstovai ne kartą pareiškė, kad paprastas ugnies nutraukimas suteiktų Ukrainai karinį pranašumą, leistų jai pasinaudoti pertrauka, kad sustiprintų įtvirtinimus, saugiai gamintų ir importuotų ginklus bei vykdytų mobilizaciją“, – sakė Aleksandras Baunovas, Berlyno „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos studijų centro analitikas.
Siūlydama derybas nenutraukiant karo veiksmų, Rusijos kariuomenė, pasak A. Baunovo, „tęs puolimą fronto linijose ir bombarduos Ukrainos užnugario pozicijas, stiprindama diplomatinį spaudimą karine jėga“.
Tuo pačiu metu šis žingsnis gali būti skirtas nuraminti tiek šalies vidaus kietakakčius, tiek tarptautinius skeptikus.
„Pasirinkta atsakomojo pasiūlymo forma leidžia išvengti arba atidėti D. Trumpo piktą pasitraukimą iš derybų, apie kurį jis paskelbė tuo atveju, jei viena arba abi šalys nesutiks bendradarbiauti... Tai taip pat nuramina vidaus aplinką, kariuomenę, užsienio stebėtojus ir, galiausiai, karą remiančią Rusijos visuomenės dalį“, – pažymėjo A. Baunovas.
„Pabrėžimas, kad Rusija tik atnaujina nutrauktas Stambulo derybas, yra tinkamiausias būdas išlaikyti pusiausvyrą tarp kompromiso ir noro kovoti, tarp teisėtumo ir galios“, – pridūrė jis.
Koks Putino tikslas?
Politinės analizės projekto „R. Politik“ įkūrėja ir vadovė Tatiana Stanovaja sakė, kad susitarimas dėl tiesioginių derybų neturėtų būti klaidingai interpretuojamas kaip Maskvos strategijos pasikeitimas ar ženklas, kad V. Putinas nori sudaryti susitarimą su V. Zelenskiu.
„Jo tikslas – sustabdyti Vakarų ginklų tiekimą, išnaudoti bet kokį V. Zelenskio pozicijos susilpnėjimą ir sustiprinti Ukrainos vidaus nestabilumą. Jis taip pat nori, kad Kyjivas panaikintų draudimą derėtis su rusais, nes tai leistų plačiau pasiekti Ukrainos gyventojus“, – rašė T. Stanovaja savo X paskyroje.
„Jis [V. Putinas] nė akimirkai netiki, kad Kyjivas dabartinėje padėtyje gali sutikti su Rusijos sąlygomis“, – sakė ji.
„Priemonė apmulkinti Vašingtoną“
Buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas išreiškė nuomonę, kad V. Putinas iš tikrųjų nėra suinteresuotas derėtis su V. Zelenskiu.
„Svarbu suprasti, kad Putinui nereikia derybų su Zelenskiu“, – sakė Bondarevas, kuris protestuodamas prieš invaziją atsistatydino iš Rusijos misijos Ženevoje prie Jungtinių Tautų.
„Šis karas nėra pirmiausia prieš Ukrainą, o prieš Jungtines Valstijas per Ukrainą – tai kova prieš JAV pasaulinį dominavimą“, – B. Bondarevas rašė X.
„Štai kodėl Putinas nėra suinteresuotas derėtis su Zelenskiu; jis iš tikrųjų siekia pokalbio su Trumpu. Bet ne bet kokio pokalbio – tokio, kuriame Trumpas sutiktų su nauja pasaulio tvarka, pagal kurią Putino įtakos sfera būtų maždaug tokio dydžio kaip buvusio Varšuvos pakto“, – sakė jis, turėdamas omenyje kolektyvinės gynybos sutartį, kurią sudarė Sovietų Sąjunga ir septynios kitos valstybės, siekdamos pasipriešinti NATO.
„Taigi „derybos su Ukraina“ yra tik priemonė apmulkinti Vašingtoną ir išlaikyti senstančio Donaldo [Trumpo] iliuziją, kad „Putinas nori taikos“, – pridūrė B. Bondarevas.
Kai kurie Rusijos karo šalininkai, dažnai esantys labiausiai skeptiškai nusiteikę derybų atžvilgiu, taip pat išreiškė abejones dėl V. Putino pasiūlymo surengti taikos derybas su Ukraina.
Protingas Zelenskio žingsnis
Įkalintas nacionalistas Igoris Girkinas, 2014 m. buvęs vienas iš pagrindinių prorusiškų separatistų pajėgų vadų Rytų Ukrainoje, sakė, kad „bet koks susitikimas su Zelenskiu būtų katastrofiškas – tiek asmeniškai Vladimirui Putinui, tiek Rusijos Federacijos derybinei pozicijai“.
„Zelenskis padarė labai protingą žingsnį, pastatydamas Maskvą į labai nepalankią padėtį“, – sakė I. Girkinas, turėdamas omenyje V. Zelenskio pasiūlymą susitikti su V. Putinu asmeniškai Stambule.
„Pats Putinas, taip pat jo artimieji, ne kartą pareiškė, kad Zelenskis yra neteisėtas, ir tvirtino, kad Kyjieve nėra su kuo derėtis. Atšaukti tai būtų labai sunku“, – sakė jis.
„Tačiau atsisakymas susitikti taip pat nepagerintų Rusijos Federacijos padėties, nes pasaulinė žiniasklaida – ir ne tik žiniasklaida – tai interpretuotų kaip įrodymą, kad pati Rusija pasiūlė derybas, o paskui jas sabotavo. Tai turėtų visų laukiamų pasekmių, įskaitant griežtesnes sankcijas, didesnę paramą Ukrainai ir intensyvesnes pastangas priešintis Rusijai“, – pridėjo I. Girkinas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
