Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pietų Korėjos karinėje bazėje Puzane Donaldas Trumpas pasitiko Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Spausdamas ranką D. Trumpas neabejoja, kad susitikimas bus sėkmingas ir kartu pajuokauja.
„Jis labai kietas derybininkas, tai nėra gerai. Pažįstame vienas kitą“, – sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Prie derybų stalo Xi užsimena apie Kinijos ir Jungtinių Valstijų nesutarimus.
„Ir nepaisant vėjų, bangų ir iššūkių, jūs ir aš, reguliuojantys Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykius, turėtume išlaikyti teisingą kursą ir užtikrinti tvirtą milžiniško dvišalių santykių laivo plaukimą į priekį“, – taria Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Dviejų ekonomikos milžinių mainai
Netrukus Xi minimas santykių laivas pajuda į priekį. Su D. Trumpo antrąja kadencija prasidėjusiame prekybos kare dvi didžiausios pasaulio ekonomikos sudeda ginklus. Amerika sumažino kiniškoms prekėms taikomą muitų tarifą.
„Kinijai pritaikiau 20 proc. tarifą dėl iš jų šalies ateinančio fentanilio. Tai buvo didelis tarifas. Paklausęs, ką jis pasakė dabar, sumažinau tarifą iki 10 proc.“, – aiškina D. Trumpas.
Mainais Pekinas įsipareigoja remti Amerikos žemės ūkį. Importuos didelius kiekius sojų pupelių ir kitų produktų. O elektronikos, automobilių ir gynybos gamyboje reikalingų retųjų metalų tiekimą Valstijoms Kinija pratęsė metams.
„Dėl retųjų metalų buvo sutarta ir tai svarbu visam pasauliui. Galima sakyti, kad buvo pasaulinio masto problema, ne tik Amerikos“, – teigia JAV prezidentas.
Kilus prekybos karui, visišką retųjų metalų monopolį turinti Kinija ėmė riboti jų eksportą. Pasak politologo Jakobo Kulliko, „D. Trumpas nori retųjų metalų, nes Amerikos ekonomika yra labai priklausoma nuo Kinijos išteklių, o tai yra grėsmė ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.“
Trapi draugystė ilgai nesitęs
Atsisveikindamas, emocijų nerodančiam Xi, D. Trumpas kažką kužda į ausį. Vėliau Amerikos lyderis susitikimą vadino puikiu. Tačiau apžvalgininkai sako, kad šis draugiškas tonas gali ir neužsitęsti.
„Tokius atvejus Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiuose jau matėme. Atrodo, kad šalys susitarė, o tuomet viena ar kita pusė apsigalvoja ir grįžtame prie įtampos“, – tendenciją atpasakoja apžvalgininkas Chong Ja Ian.
Įtampą galėjo sukelti Ukrainos klausimas. Tačiau D. Trumpas pripažįsta, kad svarbiausios Rusijos rėmėjos Kinijos nė nespaudė nustoti finansuoti agresorę, perkant rusišką naftą.
„Žinote, jis jau nuo seno perka naftą iš Rusijos. Ja aprūpina didelę Kinijos dalį. Turiu pasakyti, kad Indija šiuo klausimu buvo labai gera. Bet dabar mes nekalbėjome apie naftą. Tarėmės dirbti kartu ir pažiūrėti, ar galime baigti karą“, – kalba D. Trumpas.
Savo ruožtu Pekinas skelbia, kad jau kitąmet D. Trumpas lankysis Kinijoje.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.

