Apie tai, koks yra JAV prezidento planas ir ko galima tikėtis iš jo organizuojamos taikos, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė.
Kaip jūs matote nuotaiką šiuo metu viešojoje erdvėje? Ar Europos lyderiams ir Zelenskiui pavyko perlaužti Trumpą, sakykime, atgal į Ukrainos pusę, kas šiek tiek kitaip atrodė po penktadienio?
U. Andriukaitytė: Kalbant apie nuotaikas internetinėje erdvėje, manau, labai tinkantis apibūdinimas, kad nuotaikos yra atsargiai pozityvios. Iš tikrųjų negalima sakyti, kad susitikimas buvo absoliuti sėkmė, lygiai taip pat negalima pavadinti jo kažkuo labai išskirtinai blogu.
Turbūt ypač, kai turime palyginti praeitą Trumpo ir Zelenskio susitikimą. Manau, vien su juo lyginant, tai buvo kur kas pozityvesnis, kur kas konstruktyvesnis pokalbis.
Kalbant apie palaužimą į Ukrainos pusę, ypač kai visai neseniai dar buvo plačiai aptarinėjamas susitikimas tarp Trumpo ir Putino Aliaskoje. Tas raudonas kilimas ir diktatoriui skirti aplodismentai yra ganėtinai kitame spektre nei palaužimas į Ukrainos pusę.
Volodymyras Zelenskis, Donaldas Trumpas (nuotr. Telegram) Tai apie tai kalbėti tikrai sunku, bet kad Europos lyderiai kartu, kaip viena delegacija, nuvažiavo ir parodė, kad mes tikrai esame svari jėga ir mes kartu su Ukraina stovime toje pačioje barikadų pusėje ir stovėsime iki pat galo, tai tikrai nuteikė gana pozityviai, ir nors apie palaužimą kalbėti sunku, bet labai tikiuosi, kad link to po truputį judama.
Jūs prieš šį pirmadieninį susitikimą sakėte, kad jis bus svarbus ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, tai kaip jūs vertinate?
A. Valionis: Be abejo, čia jūs jau pradėjote pokalbį nuo tų dviejų įvykių – Aliaskos viršūnių susitikimas ir pirmadieninis susitikimas Europos ir Amerikos lyderių – šaunioji septyniukė, kaip aš sakau, ir Zelenskis Baltuosiuose rūmuose.
Jie yra, be abejonės, susipynę ir vienas kitą sąlygoja. Jeigu Aliaskoje buvo visiškas fiasko, kuris, beje, pažadino iš atostogų, iš visų Maljorkų ir kitų kurortų visus lyderius, kurie subėgo per turbūt 48 valandas į Baltuosius rūmus. Tai visi suvokė, kokioje dramatiškoje akimirkoje ir kokioje sudėtingoje situacijoje mes visi esame, nes aš pavydžiu protokolistams, tiksliau, Baltųjų rūmų, kurie sugebėjo per maždaug 40 valandų suorganizuoti tokį susitikimą.
Aš vadovavau, kai mes prezidento Bušo vizitą čia, Vilniuje, organizavome. Tai 60 žmonių išankstinė paruošiamoji grupė, dirbo porą savaičių, aptardami kiekvieną epizodą, o ten jie padarė susitikimą žaibiškai.
Galima sakyti, kad tai, ką jūs sakote yra tas toks santūrus optimizmas, jis yra toks pat santūrus ir politikos analitikų, ir politikų tarpe, nes iš tikrųjų optimizmas, ir iš tikrųjų santūrus, nes jeigu ten buvo kalbama apie tai, kaip Putinas nori iškeisti tai, ko jis neturi, į tai, ko jis neturi, ir visa tai yra Ukrainos teritorijoje.
Jis esą pasiruošęs atiduoti dalį Šiaurės Ukrainos prie Charkivo ir Sumų, už tai, kad jam atiduotų likusią Donecko ir Luhansko srities dalį, kurios jis paimti negali per trejus su puse metų, ir dar jis įsipareigoja, kad jis nepuls Chersono srities ir ta kontakto linija, kuri Zaporižios ir Chersono srityse sudaro sausumos kelią Rusijai į Krymą, jis irgi pasilieka sau.
Na, tai žinote, Miuncheno suokalbis yra akivaizdi aliuzija. Aišku, visada, kada tu pasakai tokį primityvų, paprastą palyginimą, tu ne tik paaiškini situaciją per praeities įvykius, bet ir programuoji ateities įvykius.
Na, ir lyderiai, subėgę, atsuko kalbą į tai, kaip mes darome paliaubas, kaip darome taiką, kaip darome sekantį susitikimą ir kokias Ukrainos saugumo garantijas mes duodame visi kartu, ir tik prasidėjo pokalbis, kas čia ką darys, bet neabejotina, kad pasakė prezidentas Trumpas ir vėliau patvirtino Rubio, valstybės sekretorius, kiti politikos analitikai, kad ir Amerika aktyviai dalyvaus garantuojant šias saugumo sąlygas Ukrainai.
Dabar kalbama apie tai, kad sąjungininkai galėtų suteikti penktąjį NATO straipsnį atitinkančias tam tikras garantijas, bet oficialiai dar nėra jokių faktų paskelbta. Kaip jūs manote, kaip turėtų atrodyti tokios garantijos, kad Rusija nebepultų Ukrainos daugiau niekada?
U. Andriukaitytė: Man atrodo, viena iš priežasčių, kodėl ir apskritai naudojamas žodis „pozityvas“, tai ir buvo, kad nuolat linksniuojamos tos saugumo garantijos, ir vien šis žodžių junginys atrodo lyg neša viltį, kad kažkaip čia mes užtikrinsime, jog Ukraina bus pagaliau saugi.
Bėda ta, kad, aišku, ne pirmas kartas, kada prezidentas Trumpas niekaip konkrečiai nenurodė, kokios tos saugumo garantijos galėtų būti, kas galiausiai už jas būtų atsakingas. Žinoma, tai, kad amerikiečiai prisiima, jog jie taip pat dalyvautų užtikrinant jas, yra didelis žingsnis į priekį, bet kai neturime jokio net juodraštinio varianto, apie ką kalbama, tai yra iš tiesų tiktai paliekama vieta interpretacijoms ir spėlionėms.
Aišku, tai būtų galima kalbėti apie tolimesnį ginkluotės ar finansinės, karinės paramos davimą Ukrainai, bet, kaip buvo minėta, per dešimt dienų sužinosime, apie kokias garantijas kalbama, gal tada būtų galima jas ir patikslinti ir detaliau analizuoti.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
