Per mūsų kaimynę Latviją šeštadienio vakarą tarsi pavasario škvalas praūžė politinė audra: prezidentas Valdis Zatleras nelauktai pranešė, kad paleidžia parlamentą (Seimą), dirbusį šiek tiek daugiau kaip pusmetį. Paleidimo motyvas – keistas, apžvalgininkų nuomone, daugiau pagrįstas emocijomis, o ne realiu sumanymu padėti įvesti tvarką šalyje. Dar įdomiau, kokiomis aplinkybėmis šis sprendimas buvo priimtas ir kokių jis turės padarinių.Kova su oligarchijos liūtais
Taigi, praėjusį ketvirtadienį, gegužės 26-ąją, Seimas atsisakė išduoti Kovos su korupcija biurui (KKB) leidimą padaryti kratą pas vieną turtingiausių Latvijos žmonių, parlamentarą Ainarą Šleserį, o jau šeštadienį V. Zatleras, pasipiktinęs tokiu sprendimu, paskelbė apie sprendimą paleisti Seimą. „Toks parlamento nutarimas reiškia, kad jis gerai jaučiasi melo aplinkoje“, – teigė šalies vadovas.
O sekmadienį žurnalistams jis patikslino oligarchų pavardes: Ventspilio meras Aivaras Lembergas ir Seimo deputatai Ainaras Šleseris bei Andris Škėlė. A. Šleseris yra pagrindinis asmuo, dėl kurio Kovos su korupcija biuras atlieka didelį tyrimą. Tiriant šią bylą kratos buvo padarytos pas Ventspilio merą Aivarą Lembergą ir Liaudies partijos lyderį Andrį Škėlę.
Latvijos KKB praėjusią savaitę padarė kratas, tirdamas baudžiamąją bylą, pradėtą 11 asmenų, iš jų šešiems pareigūnams. KKB viršininko pavaduotoja Juta Strykė pirmadienį sušaukė spaudos konferenciją ir pranešė, kad šiame procese kaltinimai pateikti 26 prekybos bendrovėms ir kad tyrėjams taip pat reikės ir kolegų užsienyje pagalbos (apie Latvijos KKB veiklą išsamesnės informacijos galima rasti http://www.knab.gov.lv/).
Ant tų trijų oligarchijos liūtų laikosi visa nusikalstama Latvijos korupcijos sistema, kuri daro įtaką politiniams ne tik parlamento, bet ir Vyriausybės sprendimams. Pasak apžvalgininkų, galbūt todėl Latvija niekaip neišsivaduoja iš ekonominės krizės ir velkasi Baltijos šalių uodegoje.
Valdžios pasidalijimo intriga
Bet intriga sukurta ne dėl to, kad iš esmės būtų išspręsta oligarchijos neutralizavimo problema, o kad šalyje susidaro politinė procedūrinė „abrakadabra“, iš kurios nelengva rasti išeitį ir kuri gali pakenkti Latvijos tarptautiniam prestižui. Mat paleidžiamas Seimas jau šį ketvirtadienį, birželio 2 d., turi balsuoti dėl naujojo Latvijos prezidento. Anksčiau nustatyta Latvijos prezidento rinkimų data nebuvo pakeista – balsavimas Seime vyks kaip numatyta. Dėl to pirmadienį per konsultacijas susitarė Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia ir parlamento frakcijų vadovai, pranešė agentūrai BNS parlamento pirmininkės sekretorius spaudai Aleksis Jarockis. V. Zatlero prezidento įgaliojimai baigiasi liepos 7 dieną.
Pagal šalies Konstituciją, prezidento sprendimą paleisti parlamentą turi patvirtinti referendumas, kuris turi įvykti per du mėnesius, t. y. iki liepos 30 d. Vadinasi, tris savaites Latvija neturės valdžios: Seimas paleistas, Vyriausybė netekusi įgaliojimų, o naujas šalies vadovas dar neišrinktas... Nauji Seimo rinkimai galėtų įvykti tik rugsėjo pabaigoje.
Kitas klausimas, kodėl V. Zatlerui prireikė tokio neapgalvoto sprendimo. Čia susikryžiuoja ir persipina įvairios nuomonės ir gandai.
Pats A. Šleseris, dėl kurio užvirė visa ši košė, televizijos kanalo LNT laidoje „900 sekundžių“ sakė esąs įsitikinęs, kad prezidentas Valdis Zatleras, pareikšdamas, kad paleidžia Seimą, yra pasiryžęs paimti valdžią į savo rankas. Tokį žingsnį, pasak A. Šleserio, prezidentas žengė suvokdamas, kad „galimybių būti perrinktas jis turi mažai, o sugrįžti prie gydytojo profesijos nenori. Panašu, kad V. Zatleras siekia perimti valdžią šalyje demokratiniu keliu, ne taip kaip Karlis Ulmanis“. A. Šleseris taip pat sakė, kad 99 proc. yra įsitikinęs, kad prezidentas ketina įsteigti savo partiją. „Jam nereikia kviesti nieko iš senų politikų. V. Zatleras – lyderis, jis turi visas galimybes įsteigti savo partiją“, – sakė A. Šleseris ir pareiškė įsitikinimą, kad kituose rinkimuose dabartinio prezidento partija iškovos pergalę.
Kol kas į Latvijos prezidento pareigas oficialiai iškeltos dvi kandidatūros: dabartinio prezidento V. Zatlero ir Seimo deputato, Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nario Andrio Bėrzinio. Dėl jų ir bus balsuojama jau birželio 2-ąją.
Gana pagarbiai kalbėdamas apie prezidentą pats A. Šleseris teigė neketinąs atsisakyti Latvijos parlamento mandato. Sekmadienį pasirodžiusį pranešimą, kad jis ketinąs atsisakyti mandato, pavadino nepagrįstais gandais. „Aš su niekuo nekalbėjau apie mandato atsisakymą. Nieko tokio nekalbėjau ir net negalvojau“, – arogantiškai pabrėžė jis.
Ar tai pakenks Latvijos ekonomikai?
Netrukus įsitikinsime, ar prezidentas priėmė teisingą sprendimą ir kaip jį vertina Seimas (straipsnis skelbiamas nesulaukus ketvirtadienio). Bet, analitikų vertinimais, kiekvienas politinis sukrėtimas kenkia valstybės įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Latvijos „Danske“ banko analitikai paskelbė pranešimą apie galimas šio sprendimo pasekmes Latvijai. Manoma, kad politinis šalies nestabilumas gali atitolinti Rygos siekį 2014 m. įžengti į euro zoną. Po rinkimų valstybėje gali atsirasti vyriausybė, kuri nevykdys tolesnių mokesčių reformų, ir tai pakenks šaliai įsivesti eurą.
Kovą Latvija savanoriškai prisijungė prie paketo „Europlius“, kuris padėjo šaliai išplėsti bendradarbiavimą su euro zonos narėmis. Dabar gi Latvijai teks atidėti vertybinių popierių (obligacijų) išleidimą – pirmą per trejus metus, kai iš ES ir TVF buvo gautas 7,5 mlrd. eurų kreditas. „Danske“ analitikai tvirtina, kad dėl sėkmingos mokesčių politikos (tai pernai rudenį paskirto premjero Valdžio Dombrovskio nuopelnas) Ryga sugebėjo stabilizuoti BVP, kuris 2009 m. smuktelėjo 18 proc.
Pernai po rinkimų, spalio mėnesį paskyrus naująją Vyriausybę, „Geopolitika.lt“ rašė (http://www.geopolitika.lt/?artc=4252), kad V. Dombrovskio vyriausybė yra numačiusi trečdaliu sumažinti valstybės išlaidas. Latvija, kaip ir Lietuva, tikisi biudžeto deficitą sumažinti tiek, kad jis atitiktų Mastrichto kriterijus ir kad jie leistų 2014 metais įsivesti eurą. Bet, kaip pastebėjo prancūzų „Le Croix“, įsidrąsinęs premjeras patikslino: jei planas bus griežtai vykdomas, įstojimas į euro zoną bus įmanomas dviem metais anksčiau, t. y. 2012-aisiais. Taip kaimynai, kurie vos nesulaukė Graikijos likimo, turėtų nušluostyti nosį lietuviams...
Nors Latvijoje, kurios ekonomika per krizę susitraukė labiausiai Europos Sąjungoje (beveik 25 proc.), jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai ir šalies ekonomika per pirmuosius du 2010 m. ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo lygis vis dar siekė 19 procentų. 2009 m. šalies BVP smuko 18 proc. ir, „Wikipedijos“ duomenimis, pagal šį rodiklį Latvija buvo kažkur viduryje pasaulyje, o pagal BVP kiekį vienam gyventojui – 52-oje vietoje. 2010 m. ekonomika turėjo sumažėti 4 proc., bet, grupės „Capital Economics“ prognozėmis, 2010 m. Latvijos BVP turėjo nusmukti tik 0,5 proc. (Estijos ūkis ūgtelėti 3 proc., o Lietuvoje augimo nebuvo).
Kad Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys, pamažu lipa iš recesijos duobės, pernai rugsėjo viduryje pranešė verslo laikraštis „The International Business Times“ (http://www.ibtimes.com/). Jame teigiama, kad 2009 m. Latvijos BVP susitraukė 18 proc., Lietuvos – 14,8 proc., Estijos – 13,9 procento, tačiau analitikai pripažįsta, kad visoms trims Baltijos šalims blogiausios dienos jau praeityje.
Ar šią tendenciją kaimynai latviai išsaugos ir dabar, nugriaudėjus politinei krizei? 2009 m. vasario 26 d. „Geopolitika.lt“ (http://www.geopolitika.lt/?artc=3181) rašėme, kad iš trijų Baltijos valstybių pirmoji Latvija neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Tada ji taip pat buvo įsmukusi į giliausią politinės krizės duobę. Vasarį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą, o kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė.
Bet kaimynai sugebėjo išsikapstyti. Nesulaukę visų šių politinių peripetijų baigties, viliamės, kad netikėtas V. Zatlero žingsnis ir šiemet nepakenks 2,3 mln. gyventojų turinčiai Baltijos šaliai – jei ir nebūti įkvepiančiu pavyzdžiui Lietuvai, tai bent nesulėtinti eurointegracinio žingsnio.
Česlovas Iškauskas
