Suomija neseniai užbaigė pirmojo 1340 km ilgio sienos su Rusija ruožo statybą ir atidžiai stebi padidėjusį Rusijos kariuomenės judėjimą kitoje sienos pusėje.
Šią vasarą Lenkija įrengė apsauginius minų laukus 20 kilometrų ruože, besiribojančiame su Rusija ir Baltarusija, kaip dalį savo plėtojamos gynybos infrastruktūros programos „Rytų skydas“.
Durpynai susidaro iš vandens prisotintos žemės, į kurią negali įvažiuoti tankai. Jie paprastai randami šaltesnio klimato šiaurės regionuose ir yra išsibarstę po šiaurės ir rytų Europos šalis, kurios turi bendras sienas su Rusija ir Baltarusija, pažymima „France 24“.
„Gamta yra sąjungininkė“
Europoje vis dažniau skamba raginimai pagreitinti durpynų atkūrimo planus tiek ekologiniais, tiek gynybos sumetimais.
Suomijos gynybos ir aplinkos ministerijos rudenį pradės derybas dėl durpynų atkūrimo bandomojo projekto, sakė darbo grupės narys straipsnyje, šią savaitę paskelbtame „Politico“.
Lenkijoje gynybos ministerija nori atkurti šlapžemes palei rytinę sieną, o mokslininkai ir gynybos bei aplinkos ministerijos veda derybas.
„Gamta yra mūsų sąjungininkė, ir mes norime ją panaudoti“, – „Politico“ sakė Lenkijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Cezary Tomczykas.
Vokietijos durpynų tyrimų centras „The Greifswald Mire Centre“ birželį paragino ES įsteigti iki 500 mln. eurų vertės fondą, skirtą 100 000 hektarų žemės planavimui ir drėkinimui finansuoti.
„Natūraliai drėgni ir atkurti durpynai yra nepraeinami tankams, todėl sulėtėja kariuomenės transportavimas ir ji priversta judėti numatomais koridoriais, kuriuos lengviau ginti“, – teigiama organizacijos pareiškime.
„Durpynai suteikia papildomą apsaugą kritinei infrastruktūrai, nes apsunkina kariuomenės judėjimą prie transporto maršrutų, energetikos objektų ir strateginių tiekimo punktų.“
Ukrainos patirtis
Ukraina turi precedentą, kai buvo pasitikima drėgnų vietovių naudojimu gynybai.
2022 m. kovo mėn. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Kozarovyčių užtvanką, užtvindydamos 2 800 hektarų žemės ir sėkmingai sulėtindamos Rusijos kariuomenės žengimą link Kyjivo.
Tačiau tyčinis užtvindymas taip pat sukėlė didelę žalą, įskaitant gyvenamuosius rajonus. Aplinkos apsaugos požiūriu tai galėjo padaryti daugiau žalos nei naudos.
Potvynio vanduo greičiausiai išplovė teršalus, įskaitant nuotekas ir sunkiuosius metalus, taip pat invazines rūšis iš vietinių žuvininkystės ūkių.„Jei greitai vėl užtvindote, galiausiai gaunate ežerą, o ne būtinai visą biologinę įvairovę, kurią galėtumėte įsivaizduoti“, – sako Markas van der Valas, vyresnysis ekologas Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Olandijos skyriuje.
„Jei norite padidinti teigiamą ekologinį poveikį, tai reikia daryti atsargiai ir tai gali užtrukti šiek tiek laiko, – sako Casparas Verweris, IUCN vyresnysis gamtos apsaugos ekspertas. – Tai ne taip paprasta, kad atveriate vartus, vanduo įteka ir jūs turite sveiką durpyną.“
Padėtų išspręsti ir aplinkosaugos klausimus
Durpynai yra unikalios ekosistemos, kurios sulaiko didelius anglies dioksido kiekius, tačiau jų nauda ne visada buvo vertinama.
Suomijoje „trečdalis šalies teritorijos yra durpynai, bet mes nusausinome pusę šio ploto“, – France 24“ cituojama Kristiina Lang, Suomijos gamtos išteklių instituto mokslinių tyrimų profesorė ir durpynų specialistė.
Po Antrojo pasaulinio karo didžiulės drėgnų vietovių teritorijos buvo perduotos pelningai miškininkystės pramonei, o mažesnės teritorijos – žemės ūkiui tose šalies dalyse, kuriose trūko dirbamos žemės.
Panaši situacija yra visoje Europoje, kur beveik pusė visų durpynų yra sunykę, daugiausia dėl dirbtinio nusausinimo.
Nors miškų pramonė ir ūkiai klestėjo maistinių medžiagų turtingame durpiniame dirvožemyje, šlapžemių praradimas padarė žalą aplinkai.
„Nusausinti durpynai sudaro 10 % Suomijos žemės ūkio naudmenų, tačiau jie sukuria daugiau nei pusę žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų“, – aiškino K. Lang.
Drėgni durpynai, kurie daugiausia sudaryti iš nesuyrančių organinių medžiagų, gali kaupti didelius anglies kiekius ir veikti kaip natūralus anglies, kuri gali tiek sugerti anglies dioksidą, tiek ir jį skleisti, šaltinis. Tačiau nusausinus durpynus, mikroorganizmų veikla pradeda skaidyti organines medžiagas ir durpės tampa anglies dvideginio išmetėju.
ES nusausinti durpynai šiuo metu išmeta apie 7 % visų metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų – tai yra problema, kurią blokas taip pat nori išspręsti.
Pagal ES atkūrimo įstatymus, valstybės narės privalo atkurti mažiausiai 30 % nusausintų durpynų iki 2030 m. ir 50 % iki 2025 m.
Pasak Europos Parlamento, „nusausintų durpynų atkūrimas yra vienas iš ekonomiškiausių būdų sumažinti išmetamųjų dujų kiekį žemės ūkio sektoriuje“.
„Jeigu reikia drėkinti žemes, kodėl ne prie rytinės sienos“?
Suomijoje yra keletas akivaizdžių vietų, kurias reikėtų vėl sudrėkinti, pavyzdžiui, miškininkystei nusausintos teritorijos, kuriose nepavyko užauginti medžių.
„Labai logiška vėl sudrėkinti šias dideles teritorijas, – sako K. Lang. – O jei vis tiek turime vėl sudrėkinti dalį savo durpynų, kodėl gi ne prie rytinės sienos?“
Kitose vietovėse pertvarkymas galėtų būti sudėtingesnis. Daugelis nusausintų durpynų dabar yra privačios nuosavybės. Kai kurios iš jų gali būti svarbiose gynybos vietose, bet dabar tai klestinčios – ir pelningos – miškai ir dirbama žemė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kam tie šūdtankiai?
Už 2 Milijardus!!!
