Pranešta, kad kraštutinių dešiniųjų judėjimo ir vienos politinės jėgos nariai dėl šio sąmokslo neseniai galėjo susitikti viename dvare netoli Berlyno.
Trečiadienį ne pelno siekiančio žurnalistinių tyrimų tinklalapio „Correctiv“ straipsnyje paskelbtas planas sukėlė triukšmą šalyje, nes jis primena nacių sumanymą deportuoti visus žmones, kurie nėra etniniai vokiečiai.
Kancleris sako to neleisiantis
Anot O. Scholzo, Vokietija neleis, kad šalyje gyvenantys asmenys būtų vertinami pagal tai, ar jų šaknys yra užsienyje, ar ne.
„Mes saugome visus – nepriklausomai nuo kilmės, odos spalvos ar to, kad kas nors yra nepatogus asimiliacijos fantazijų turintiems fanatikams“, – rašė kancleris socialiniame tinkle „X“.
„Kiekvienas, kuris priešinasi mūsų laisvai demokratinei santvarkai“, yra Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos ir teismų akiračio objektas, sakė jis ir pridūrė, kad Vokietijos istorijos pamokos neturėtų likti tik žodžiais.
O. Scholzas turėjo omenyje 1933–1945 metų nacių Trečiojo Reicho diktatūrą, kurios politikos pagrindas buvo rasinė ideologija, žydų, romų, homoseksualų ir daugelio kitų asmenų trėmimas ir deportavimas.
Dėl nacių tikėjimo arijų rasės pranašumu galiausiai per Holokaustą buvo nužudyta 6 milijonai žydų ir kitų mažumų atstovų.
„Correctiv“ straipsnyje teigiama, kad lapkritį vykusiame susitikime dalyvavo kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir ekstremistinio identitarinio judėjimo nariai.
Susitikime pastarojo judėjimo narys Austrijos pilietis Martinas Sellneris (Martinas Zelneris) pristatė savo „remigracijos“ viziją, susijusią su imigrantų deportacija, jis patvirtino Vokietijos naujienų agentūrai dpa.
Tarp kitų dalyvių buvo ir AfD narių, pavyzdžiui, partijos lyderės Alice Weidel (Elis Veidel) patarėjas Rolandas Hartwigas (Rolandas Hartvigas), rašoma „Correctiv“ straipsnyje.
AfD buvo įkurta 2013 metais kaip euroskeptiška partija, o į Vokietijos Bundestagą pirmą kartą pateko 2017 metais. Naujausios apklausos rodo, kad nacionaliniu mastu ji, turėdama maždaug 20 proc. palaikymą, užima antrą vietą, o tai gerokai daugiau nei 10,3 proc. balsų, kuriuos ji užsitikrino per vėliausius federalinius rinkimus 2021 metais.
Nuo pat įkūrimo partija nuolat krypo į kraštutinę dešinę ir sulaukdavo palaikymo dėl prieš imigrantus nukreiptos retorikos.
Ji ypač stipri Rytų Vokietijoje, kur vėliau šiais metais bus surengti Tiuringijos, Saksonijos ir Brandenburgo žemių rinkimai. Visose trijose žemėse AfD pirmauja apklausose ir sulaukia daugiau nei 30 proc. rinkėjų palaikymo.
Vokietijos piliečių deportacija negalima pagal Konstituciją, kuri gali būti pakeista tik surinkus dviejų trečdalių žemųjų ir aukštųjų parlamento rūmų balsų daugumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
