Nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, JAV prezidentas atėmė milijardus dolerių finansavimo, užsipuolė universitetų akademines laisves ir ėmėsi masinių mokslininkų atleidimų visose federalinėse agentūrose.
Kitą savaitę Stokholme ir Osle bus paskelbti Nobelio premijų laureatai ir yra didelė tikimybė, kad keletą prestižinių apdovanojimų gaus JAV dirbantys mokslininkai.
JAV gyvena daugiau Nobelio premijos laureatų nei bet kurioje kitoje šalyje – daugiausia dėl ilgalaikių investicijų į fundamentinius mokslus ir akademines laisves.
Tačiau tai gali pasikeisti, sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos, skiriančios Nobelio fizikos, chemijos ir ekonomikos premijas, generalinis sekretorius Hansas Ellegrenas.
„Po karo JAV perėmė Vokietijos, kaip pirmaujančios pasaulyje mokslo šalies, vaidmenį. Kai dabar jos pradeda mažinti mokslinių tyrimų finansavimą, kyla grėsmė šalies pozicijoms“, – sakė jis agentūrai AFP.
Nuo sausio mėnesio Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) nutraukė 2 100 mokslinių tyrimų dotacijų, kurių bendra vertė siekia apie 9,5 mlrd. dolerių, ir 2,6 mlrd. dolerių vertės sutarčių, teigia nepriklausoma duomenų bazė „Grant Watch“.
Tarp šių projektų – lyčių, visuotinio atšilimo poveikio sveikatai, Alzheimerio ligos ir vėžio tyrimai. Dalį finansavimo stengiamasi atkurti, tačiau vis dar tvyro nežinomybė.
Kitos sritys, į kurias nukreiptas D. Trumpo dėmesys, yra vakcinos, klimato kaita, įvairovė, lygybė ir įtrauktis.
Nobelio medicinos premiją skiriančio komiteto generalinis sekretorius Thomas Perlmannas sakė, kad „neatsitiktinai JAV turi bene daugiausia Nobelio premijos laureatų“.
„Tačiau dabar atslenka netikrumo jausmas dėl JAV noro išlaikyti lyderio pozicijas mokslinių tyrimų srityje“, – sakė jis.
Th. Perlmanas pavadino JAV visame pasaulyje vykdomų mokslinių tyrimų „svarbiausia varomąja jėga“.
„Jei ji pradėtų silpnėti, tai turėtų labai rimtų pasekmių moksliniams tyrimams visame pasaulyje, - pridūrė jis. – Nereikia daugybės metų didelių apkarpymų, kad būtų padaryta negrįžtama žala.“
„Kinija auga“
H. Ellegrenas ir Th. Perlmanas teigė, kad D. Trumpo finansų karpymai gali lemti protų nutekėjimą ir padaryti žalos moksliniams tyrimams kitose šalyse.
Mokslininkai ir tyrėjai, kurie jau prarado darbą ar finansavimą, gali nebegrįžti į savo sritį net ir atkūrus biudžetą, o jaunesni potencialūs mokslininkai gali nuspręsti nebesiekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, sakė jie.
„Kyla pavojus, kad bus prarasta ištisa jaunųjų mokslininkų karta“, – perspėjo H. Ellegrenas.
Nors D. Trumpo politika visų pirma liečia JAV mokslinius tyrimus, dėl jos jau dabar nukenčia tarptautinis bendradarbiavimas, sakė jis.
Pavyzdžiui, NIH finansuoja bendradarbiavimą kitose šalyse, „ir dabar tai tapo sunkiau dėl naujosios administracijos“.
„Bet koks nacionalistinis ar turintis polinkį į šovinizmą akademinės veiklos reguliavimas trukdo pasauliniams idėjų ir duomenų mainams, – pabrėžė H. Ellegrenas. – Moksliniai tyrimai iš prigimties yra globalūs. Mokslininkai visada keitėsi žiniomis ir patirtimi.“
Kai kurios šalys stengiasi pritraukti JAV mokslininkus, o ne amerikiečiams gali kilti pagunda palikti JAV ir ieškoti darbo kitur. Todėl JAV atsitraukimas gali atverti galimybę kitoms šalims sparčiai žengti pirmyn.
„Moksliniai tyrimai yra svarbus inovacijų ir verslumo pagrindas. Tai reiškia, kad kitoms šalims gali būti lengviau konkuruoti su JAV“, – teigė H. Ellegrenas.
„Šiuo metu didelė pasaulinė tendencija yra ta, kad moksliniai tyrimai Kinijoje auga“, – sakė jis, pridurdamas: „Jie investuoja neįtikėtinus išteklius.“
Th. Perlmanas sakė, kad D. Trumpas turėtų saugoti JAV palikimą. „Tikimės, kad D. Trumpas nenori suteikti lengvos pergalės Kinijai ir kitoms šalims, trokštančioms užsivilkti lyderio marškinėlius.“
Jeigu jam būtų suteikta galimybė tiesiogiai pasikalbėti su Trumpu, H. Ellegrenas sakė, kad įtikintų jį, jog pačiai Amerikai naudinga išlaikyti akademines laisves ir mokslo finansavimą.
„Pasakyčiau, kad... viena iš priežasčių, kodėl jūsų šalis pasiekė tokios sėkmės, yra ta, kad mokslininkai galėjo siekti naujų žinių ir turėti gerus išteklius, – sakė jis. – Po karo JAV daug investavo į mokslinius tyrimus tiek privačiomis, tiek federalinėmis lėšomis. Būtent tai ir padėjo jūsų šaliai suklestėti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
