„Ne, dabar jau nebeplanuoju, nebeplanuoju“, – pareiškė jis interviu „Time“, atsakydamas į klausimą, ar ketina pasinaudoti galimybe kandidatuoti dar sykį į prezidento postą.
Anksčiau Lukašenka pareiškė, kad „šiek tiek užtruko valdžioje“, kad tariamai parengtų savo įpėdinius. A. Lukašenkos teigimu, nauja karta ateis į valdžią, bet „reikia pažiūrėti ir padaryti išvadas, ką gali mūsų jaunimas“. Pasak jo, dabartinė Baltarusijos vadovybė „myli savo šalį, nori išsaugoti savo šalį ne tiek dėl savęs, kiek dėl savo vaikų“.
Šių metų sausio 27 d. A. Lukašenka pasiskelbė laimėjęs prezidento rinkimus Baltarusijoje, tariamai surinkęs 86,82 % balsų. 70-metis buvęs sovietinis kolūkio pirmininkas A. Lukašenka yra pirmasis ir kol kas vienintelis Baltarusijos prezidentas – jis nepertraukiamai eina šias pareigas nuo 1994 m. liepos 20 d. A. Lukašenka dalyvavo 1994, 2001, 2006, 2010, 2015, 2020 ir 2025 metų prezidento rinkimuose.
Jis taip pat pareiškė, kad jo sūnus Nikolajus „nėra valdžios perėmėjas“ Baltarusijoje. „Jis toks nėra <...> Aš jo nematau didžiojoje politikoje“, – aiškino A. Lukašenka.
Autokratinis valdymas Baltarusijoje
Aliaksandro Lukašenkos valdymas Baltarusijoje prasidėjo 1994 m., kai jis buvo išrinktas pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu po Sovietų Sąjungos žlugimo. Pirmuosius metus jis rėmėsi populistine retorika, žadėdamas kovoti su korupcija ir atkurti sovietmečio ekonominį saugumą. Netrukus jis įtvirtino stiprią prezidentinę valdžią, apribojo parlamento galias ir kontroliavo teismus, žiniasklaidą bei opoziciją.
Ekonomikoje Lukašenka pasirinko valstybinio sektoriaus dominavimą ir subsidijas, ypač remdamasis pigiais Rusijos energijos ištekliais. Tai leido išlaikyti žemą nedarbą ir stabilias kainas, bet kartu sustabdė struktūrines reformas. Politinė sistema liko faktiškai autoritarinė – rinkimai ne kartą kritikuoti tarptautinių stebėtojų dėl klastojimo, o opozicija susidūrė su persekiojimu ir suėmimais.
Po 2020 m. prezidento rinkimų, kuriuos daug tarptautinių organizacijų laiko suklastotais, šalyje kilo masiniai protestai. Lukašenkos režimas į juos atsakė brutalios jėgos panaudojimu, tūkstančių žmonių sulaikymu ir nepriklausomos žiniasklaidos užgniaužimu. Ši krizė dar labiau sustiprino Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos tiek ekonomikos, tiek saugumo srityse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
