„The Washington Post“ apie referendumą rašoma: „Referendumas turi savo šalininkų ir priešininkų: pirmieji teigia, kad tai yra protesto balsavimas prieš rusakalbių latvių diskriminaciją, antrieji – Maskvos manipuliacijų Latvijoje įrodymas“. Jurijus Osipovas, organizacijos „Gimtoji kalba“, kuri ir tapo referendumo idėjos autore, narys, teigia, kad reikalavimai turi simbolinę prasmę – tai prostestas prieš rusų diskriminaciją ir badymas pradėti diskusiją apie žmogaus teises.
Latvija po nepriklausomybės atgavimo suteikė pilietybę tik latviams ir asmenims, kurie gyveno šalyje Sovietų okupacijos metu 1940-aisiais metais. Sovietinio laikotarpio imigrantai negavo pilietybės ir kai kurių pilietinių teisių, tarp kurių – balsavimo teisė. „Šimtai tūkstančių Latvijos rusų mano, kad į juos nėra atsižvelgiama“, – pastebi Rygos meras Nilas Ušakovas.
„Referendumas yra susijęs su parlamento ir prezidento rinkimais Rusijoje. Valdančiosios partijos pergalei reikia sukurti priešą užsienyje, kad atsirastų susitelkimas“, – teigia Latvijos parlamentaras Dzintaras Rasnakas. Tačiau referendumo šalininkai neigia bet kokius ryšius su Kremliumi – daug kas tokią nuomonę vadina tiesiog „paranoja“.
„The Wall Street Journal“ rašoma, kad referendumas tik įkaitins ginčus dėl rusų kalbos vaidmens Latvijoje. Baiminamasi, kad balsavimas paaštrins trintį tarp latvių ir rusų mažumos. Daugumai latvių kalbos klausimas yra kertinis nacionalinio identiteto aspektas. Tačiau toks požiūris priverčia prorusiškas organizacijas kalbėti apie diskriminaciją. Referendumas gali turėti tarptautinį rezonansą: laukiama Rusijos politikų nacionalistų reakcija. Nuo šiol bus galima dar garsiau teigti, kad Latvijoje rusų teisės yra pažeidžiamos.
Latvijos bėda – apie valstybines kalbas pradėta kalbėti būtent dabar, nors šalies ekonomika vis dar iki galo neatsigavo po galingos krizės. Rusų nepasitenkinimas kilo jau anksčiau – po nepriklausomybės atgavimo rusakalbimas nesuteikė pilietybės, jie negalėjo balsuoti arba, pavyzdžiui, tapti teisininkais ir dirbti policijoje. 2011-ais metai partija „Santarvės centras“, kurią palaiko rusakalbiai, iškovojo 31 iš 100 parlamento mandatų, tačiau niekas jos į valdančiąją koaliciją neįtraukė. Dėl to rusai Latvijoje pradėjo jaustis išduoti. Būtent tai suteikė idėjoms apie referendumą rimtą postūmį.
Savo ruožtu nacionalistinės organizacijos sugalvojo kampaniją prieš rusų kalbą. Kai kurios iš šių organizacijų yra finansuojamos valstybės. Latvių susirūpinimą galima suprasti: šalis amžius buvo puolama. Tačiau Latvijos rusai šalį laiko savo tėvyne: jie čia mokosi, tuokiasi, dirba ir moka mokesčius. Rusai ir latviai galėtų sėkmingai gyventi kartu.
Šiandien Latvijoje nėra grynai rusakalbių mokyklų. Daugeliui rusų tai nepatinka. Jeigu kurios nors įmonės klientai pateikia skundą, kad jų negali aptarnauti latvių kalba, įmonės gauna baudas. Maždaug 300 tūkstančių rusų Latvijoje neturi šalies pilietybės. Tiesa, daugelis Rygos rusų nemano, kad padėtis yra dramatiška. Sostinės gatvėje kalbinta jauna rusė, turinti Latvijos pilietybė, teigė, kad kalbos klausimas yra nuvalkiotas, tačiau rusų kalba bent jau tam tikrą statusą vis dėlto turėtų turėti.
Referendumas yra itin aktyviai linksniuojamas žiniasklaidoje – o pats balsavimas labiau rūpo latviams, o ne rusams. Latviai susirūpinę dėl savo kalbos, tačiau šis klausimas būtų daug paprastesnis, jei ne didelė kaimynė Rytuose ir problematiška istorija.
Taip pat skaitykite:
Latvijos prezidentė ragina dalyvauti referendume dėl rusų kalbos
