Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir trys opozicijos lyderiai penktadienį prezidentūroje pasirašė Europos Sąjungos tarpininkautą susitarimą dėl krizės įveikimo po įnirtingų susirėmimų sostinėje Kijeve tarp protestuotojų ir milicijos.
Pasak „Reuters“ korespondento, stebėjusio šį pasirašymą, V.Janukovyčius per kelias minutes trukusią ceremoniją nesišypsojo.
Pasirašymas įvyko po to, kai V.Janukovyčius paskelbė, jog bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai, formuojama tautos vienybės vyriausybė ir sumažinamos prezidento galios.
(papildyta 15.19) V. Kličko pareiškė, kad opozicija pasirašys susitarimą, tačiau derybininkai dar svarsto "visus argumentus"
Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko penktadienį pareiškė, kad opozicija pasirašys susitarimą, sudarytą padedant Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniams, kuriuo siekiama užbaigti dešimčių žmonių gyvybių pareikalavusią priešpriešą su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, tačiau pirmiausiai reikia susitarti su protestuotojais.
„Mes pasirašysime tą sutartį, – V.Klyčko sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“. – Esame pasiruošę padaryti viską, kad pasiektume taikų sprendinį. Sakiau Vokietijos užsienio ministrui, kad asmeniškai kreipsiuosi į protestuotojus prieš pasirašant.“
„Prieš pasirašant būtina apsvarstyti visus argumentus“, – pridūrė jis.
Vokietijos ir Lenkijos pasiuntiniai, tarpininkaujantys dėl susitarimo užbaigti kruviną krizę Ukrainoje, kuris buvo atidėtas, penktadienį susitiks su opozicijos protestuotojais.
„Drauge su ... (Vokietijos užsienio reikalų ministrų Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) vykstu susitikti su Maidano aktyvistais aptarti susitarimo projekto“, - „Twitter“ parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).
Ukrainos valdžia tikėjosi, kad susitarimas bus pasirašytas vidurdienį (ir Lietuvos laiku), bet taip neįvyko.
F.-W.Steinmeieris vyksta į naujas derybas, sakė diplomatiniai šaltiniai.
Kaip anksčiau dieną nurodė interneto leidinys „lb.ua“, penktadienio naktį pasiektos preliminarios sutarties dokumente yra pažymima, kad per 48 val. po šio susitarimo parafavimo bus priimtas, pasirašytas ir paskelbtas specialus įstatymas, kuriuo bus atnaujintas 2004 metų konstitucijos galiojimas.
Pasirašiusieji taip pat įsipareigotų per 10 dienų suformuoti nacionalinės vienybės koaliciją.
Konstitucinė reforma, kuria būtų subalansuoti prezidento, vyriausybės ir parlamento įgaliojimai, būtų pradėta iškart ir užbaigta 2014 metų rugsėjį.
Prezidento rinkimai būtų surengti iškart po naujos konstitucijos priėmimo ir ne vėliau kaip 2014 metų gruodį.
Be to, būtų priimti nauji rinkimų įstatymai ir paskirti nauji Centrinės rinkimų komisijos nariai.
Pastarojo meto smurto aktų tyrimas vyktų stebint valdžiai, opozicijai ir Europos Tarybai.
Valdžia ir opozicija taip pat turėtų susilaikyti nuo jėgos naudojimo, o neteisėti ginklai per 24 val. po susitarimo įsigaliojimo turėtų būti atiduoti Vidaus reikalų ministerijos organams.
(papildyta 14.15) Ukrainoje po smurto protrūkio atsistatydino armijos vado pavaduotojas.
Ukrainos armijos vado pavaduotojas atsistatydino protestuodamas dėl vyriausybės bandymų įtraukti armiją į šalį krečiančių neramumų slopinimo procesą.
„Šiandien armija yra traukiama į civilinį konfliktą, o tai gali nulemti masinę civilių gyventojų ir kareivių žūtį“, – 5-ajam televizijos kanalui sakė Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Jurijus Dumanskis, kurio komentarai buvo parodyti penktadienį.
„Nusprendžiau įteikti savo atsistatydinimo raštą, kad būtų išvengta eskalavimo“, – sakė jis.
Ukrainos sostinėje vyko intensyvūs protestuotojų, kurie nori prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasitraukimo, ir saugumo pajėgų susirėmimai – dramatiška tris mėnesius trunkančių protestų eskalacija, pareikalavusi mažiausiai 77 gyvybių.
J.Dumanskio atsistatydinimas yra jau antras netikėtas Ukrainos armiją sukrėtęs pasitraukimas – po to, kai V.Janukovyčius trečiadienį nieko neaiškindamas atleido Generalinio štabo viršininką Volodymyrą Zamaną.
Žinoma, kad V. Zamanas šio mėnesio pradžioje viešai nesutiko su V.Janukovyčiumi, kai į kampą įvarytas Ukrainos lyderis pirmą kartą svarstė galimybę paskelbti nepaprastąją padėtį dėl antivyriausybinių protestų Kijeve ir kitose šalies dalyse.
Ukrainos prezidentas pažėrė pažadus, tačiau derybose dalyvavę politikai neigia buvus konkrečius susitarimus.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį paskelbė, kad bus surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, taip pat pažadėjo suformuoti koalicinę nacionalinio pasitikėjimo vyriausybę.
Siekdamas sureguliuoti padėtį krizės apimtoje šalyje, V.Janukovyčius taip pat inicijuos grįžimą prie konstitucijos 2004 metų redakcijos.
"Pranešu apie žingsnius, kuriuos reikia atlikti, kad būtų atkurta ramybė ir būtų išvengta tolesnių susipriešinimo aukų. Skelbiu, kad inicijuoju pirmalaikius prezidento rinkimus. Taip pat inicijuoju grįžimą prie 2004 metų konstitucijos, ir naujo galių perskirstymo, (kad būtų sukurta) parlamentinė respublika", - sakoma V.Janukovyčiaus pranešime, paskeltame penktadienį valstybės vadovo tinklalapyje.
Prezidentas pažymėjo, jog ryžosi tokiems žingsniams, nes „šiomis tragiškomis dienomis, kai Ukraina patyrė tokių sunkių netekčių, kai žuvo žmonės abiejose barikadų pusėse“, jis laiko savo pareiga dėl „šviesaus žuvusiųjų atminimo pareikšti: nieko nėra svarbiau už žmogaus gyvybę“.
„Ir nėra tokių žingsnių, kurių mes visi kartu negalėtume žengti, kad atkurtumėme taiką Ukrainoje“, - pabrėžė V.Janukovyčius.
Šį pranešimą jis paskelbė po visą naktį trukusių derybų su opozicija ir trimis Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais, mėginant išspręsti krizę, kai per šią savaitę protestuotojų ir milicijos susirėmimų dienas žuvo mažiausiai 77 žmonės.
Opozicijos lyderiai taip pat kol kas nieko nekomentavo – jie tarėsi tarpusavyje po naktį vykusio derybų maratono su Europos diplomatais.
Lieka taip pat neaišku, ar toks laipsniškas perėjimas bus priimtinas Maidano aktyvistams, reikalaujantiems V.Janukovyčiaus atsistatydinimo.
„Tai tik dar vienas popiergalis. Nepaliksime barikadų, kol Janukovyčius neatsistatydins. To nori visi žmonės“, – sakė 28 metų IT specialistas Antonas Solovjovas, esantis tarp protestuotojų centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu.
„Mes kol kas nieko nepasiekėme – nei Europos, nei laisvės, nei naujos valdžios. Savo kovą sustabdysime tik tuomet, kai atsistatydins Janukovyčius. Jo rankos suteptos krauju“, – jam antrino protestuotojas Stepanas Rodičius.
Ukrainos krizė kilo lapkričio mėnesį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES ir nusprendė pasirinkti glaudesnius ryšius su istorine šeimininke Rusija.
Ši krizė jau virto Šaltojo karo stiliaus priešprieša tarp Maskvos ir Vakarų dėl strateginę reikšmę turinčios, tarp jų įsiterpusios valstybės.
Ketvirtadienį kraujas Kijeve buvo liejamas ES susitarus įvesti sankcijas ukrainiečiams „kruvinomis rankomis“, nors ir buvo palikta galimybė politiniam susitarimui – nenurodžius konkrečių pavardžių.
Opozicijos medikai paskelbė, kad vien ketvirtadienį milicija nušovė daugiau kaip 60 protestuotojų. Kijevo valdžia savo ruožtu paskelbė, kad per tris smurto dienas žuvo 77 žmonės.
Keli vakariniai regionai Ukrainos apimti atviro sukilimo prieš centrinę vyriausybę, o daugelis rytinių provincijų palaiko prezidentą ir pasisako už glaudžius ryšius su Rusija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
