Pastaruoju metu daugelis šalių skiria vis daugiau dėmesio demografinei krizei, kuri siejama su įvairiais veiksniais, tokiais kaip finansinis nestabilumas ar nesaugumo jausmas. Tačiau nepaisant šių įprastų priežasčių, mokslininkai išskyrė dar vieną netikėtą veiksnį – „vyrų priežiūrą“.
Ką iš tiesų reiškia „vyrų priežiūra“?
„Vyrų priežiūros“ fenomeną pristatė psichologė Angelica Ferrara kartu su kolega, sociologu Dylanu Vergara. Savo darbe mokslininkai aiškina, kad apklausose vyrai žymiai rečiau prisipažįsta, jog emociškai atsiveria žmonėms ir užmezga artimus platoniškus santykius. Paprasčiau tariant, moterys yra labiau linkusios sukurti artimus ryšius su žmonėmis.
Remiantis tuo, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad tokia dinamika gali sukelti nelygybę santykiuose, dėl kurios vyrai tampa priklausomi nuo moterų.
„Visų pirma, partnerio priežiūra tampa darbu, kurio moterys imasi siekdamos pagerinti vyrų psichologinę būklę dėl nepakankamai įsitvirtinusių socialinių ryšių“, – aiškino mokslininkai.
Tyrimai rodo, jog ši problema per pastaruosius keletą dešimtmečių auga, nes žmonių socialinių ryšių kokybė smarkiai pablogėjo, ypač tarp vyrų.
Netolygi emocinė parama
Pasak mokslininkų, jų teorija apie vyrų priežiūros naštą yra pagrįsta trimis teiginiais. Pirma, moterys yra linkusios suteikti emocinę paramą vyrams, kurie jos negauna už santykių ribų. Antra, tokia parama yra matoma kaip emocinis darbas. Trečia, toks netolygus dėmesys poroje išsękina moteris, atimdamas iš jų ne tik laiką, bet ir emocinę gerovę.
Iš esmės, rūpinimasis vyru tapo giminystės palaikymo teorijos, aprašytos dar 1980-aisiais sociologės Carolyn Rosenthal, tęsiniu. C. Rosenthal pirmoji pastebėjo, kad būtent moterys paprastai imasi iniciatyvos stiprinti šeimos ryšius. Tai apima švenčių, gimtadienių organizavimą, dovanų artimiesiems pirkimą. Vyrai, kita vertus, šiai veiklai skiria mažiau laiko ir energijos, nors ir mėgaujasi tokių pastangų vaisiais.
Tokia tendencija prasideda dar paauglystėje ar net vaikystėje: berniukai yra labiau linkę ieškoti emocinės paramos iš mergaičių, o ne iš kitų berniukų, savo draugų, nes toks atviravimas laikomas „keistu“. Tuo tarpu mergaitės tiki, kad išsipasakojimas draugėms leidžia joms pasijausti suprastoms. Tokia lyčių dinamika, mokslininkų manymu, veda tik prie dar didesnės lyčių nelygybės.
„Antra pamaina“ ir kritika: ar santykiai turi būti darbas?
A. Ferraros teigimu, vyrai naudoja savo antrą pusę „tam, kad patenkintų savo emocines reikmes“. Todėl išsivysčiusių šalių moterys, kurios dabar gali pačios užsidirbti pragyvenimui, vis dažniau savęs klausia, kam joms reikalingi santykiai, jei dėl jų jos turi dirbti „antrą pamainą“.
Tiesa, ne visi sutinka su „vyrų priežiūros“ terminu. Esą santuoka ir yra apie tai, kad sunkiu metu turėtum į ką atsiremti ar bent jau su kuo galėtum pasikalbėti.
„Jei ieškote ilgalaikių santykių ar svajojate apie ilgalaikę santuoką, venkite kai kurių psichologinių tyrimų apie santykius. Nesupraskite manęs klaidingai, kai kurie iš jų yra naudingi, bet kai kurie gali priversti moteris jaustis nuolat prislėgtas. O vyrai vaizduojami kaip neišmanūs, žiaurūs arba amžini vaikai. Kas norėtų įsimylėti tokį žmogų?“ – teigia Marianna Navada, svetainės „Lifdb“ įkūrėja.
Tokia kritika atrodo pagrįsta, turint omenyje tai, kad psichoterapeutai nuolat kartoja abipusio atvirumo ir dialogo svarbą santykiuose. Tačiau sunku ginčytis su apklausos rezultatais: vyrų indėlis į šį „abipusiškumą“ vidutiniškai vis dar yra mažesnis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
