Gyventojų migracijos srautai šiuo metu itin aktyvūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos tema aktuali ir svarbi, bet dažnai vos prabilus apie konkrečius skaičius, kyla įvairiausių spekuliacijų. Oficialiais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, nors savo išvykimą deklaravo vos 205 tūkst. gyventojų.
Spalio 4 d. BNS naujienų tarnybos konferencijų salėje vyko spaudos konferencija „Migracija ir laimė“, kurioje Tarptautinės migracijos organizacija pristatė naujausios šios srities tyrimus.
Tarptautinės migracijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, šiuo metu apie 3 proc. Pasaulio gyventojų yra migrantai, t.y. nuolat keičiantys gyvenamąją vietą. Tai sudaro 214 mln. žmonių, o specialistų teigimu ateityje šis skaičius gali išaugti dvigubai.
„Kaip pagal emigracijos srautus ES atrodo Lietuva? Po įstojimo į ES emigracija buvo suaktyvėjusi, ekonominio kilimo metais šie skaičiai stabilizavosi, o šiuo metu emigracija vėl išaugo. Šių metų duomenys rodo, kad emigracija ir toliau išliks pakankamai didelė, nes per aštuonis šių metų mėnesius emigravo 400 tūkst. gyventojų“, - situaciją komentavo A. Sipavičienė.
Moters teigimu, jau gerą dešimtmetį Lietuva pagal emigracijos mastus pirmauja tarp ES šalių. Kalbėdama apie emigracijos priežastis ir emigranto portretą, A. Sipavičienė teigė: „Dažniausiai emigruoja 25-34 amžiaus žmonės, vadinasi jaunesnio amžiaus žmonės nei vidutinis pastovių gyventojų amžius. Emigruoti norėtų apie 30 proc. Lietuvos gyventojų, o jaunimo nuomonės tyrimai parodė, kad emigruoti norėtų apie 60 proc. žmonių.“
Tarp emigracijos priežasčių buvo minima darbo ir karjeros perspektyvos, šeimyninės priežastys, mokslo ir studijų galimybės.
Migracijos ir laimės santykį savo darbuose tyrinėjantis Didžiosios Britanijos Leičesterio universiteto profesorius dr. Davidas Bartmanas konferencijoje teigė: „Atliktas tyrimas parodė, kad didesnės migrantų pajamos nėra tiesiogiai susijusios su laime. Tais atvejais, kai žmonės emigruoja siekdami uždirbti daugiau, jie nepasiekia trokštamos laimės. Žinoma, žmonės, uždirbantys daugiau yra laimingesni, už tuo, kurie gauna mažesnes pajamas, bet pastebimas paradoksas – ilgesnį laiką gaunamos didesnės pajamos negarantuoja laimės pojūčio.“
Profesoriaus teigimu, net išsivysčiusiose šalyse esama gana daug nelaimingų žmonių. „Žvelgiant į emigrantų situaciją, tyrimą parodė, kad emigrantai, atvykę į pasiturinčias šalis, yra ne tokie laimingi, kaip ten gimę tos šalies piliečiai. Grįžę į savo tėvynę emigrantai jaučiasi ne tokie laimingi, kaip jų tėvynainiai, kurie niekur nebuvo išvykę.“
D. Bartmano teigimu, kai žmonės emigruoja akcentuodami pajamas, daro klaidą: „Tai nereiškia, kad emigracija dėl geresnio gyvenimo yra klaida, bet dažnai gaudami net didesnes pajamas svečiose šalyse, patiria nusivylimą.“
Kalbėdamas apie laimę ir emigraciją, profesorius pateikė pavyzdį: „JAV emigrantai uždirba tiek pat, kiek ir vietiniai gyventojai, bet vis tiek yra mažiausiai patenkinti, nes jų lūkesčiai yra didesni ir net gaudami dideles pajamas, nesijaučia laimingi. Žmonės, kurie emigruoja dėl pajamų, savo tikslą pasiekia – pajamas gauna, bet nesijaučia laimingi.“
Laimę taip pat lemia sutuoktinio partnerio turėjimas, gera sveikata, užimtumas ir religija, spėjama, kad kuo mažiau iš šių faktorių tenka aukoti išvykstant, tuo laimingesni emigrantai gali jaustis.
