audra sipavičienė

Pirmąjį šių metų pusmetį imigracija į Lietuvą augo maždaug dvigubai, o emigracija sumažėjo beveik ketvirtadaliu, rodo naujausia oficiali statistika. Jos duomenimis, 2018-ųjų sausio – birželio mėnesiais į Lietuvą imigravo beveik 19,2 tūkst. žmonių, 2017 metų pirmąjį pusmetį tokių asmenų buvo beveik 9,3 tūkstančio. Du trečdaliai šiemet imigravusių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Anot Statistikos departamento, šiemet iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 20 tūkst.

Šiuo metu į Lietuvą yra atvykę apie 200 pabėgėlių, kurių dauguma – Sirijos piliečiai. Nors lietuviai, pagal atliktus tyrimus, pabėgėlių atžvilgiu nusiteikę gana skeptiškai, tačiau studiją apie migrantų patirtis pristatę ekspertai tvirtina: pabėgėliai nėra ekonominiai, jie bėga nuo karo ir dažnai atvyksta į Lietuvą dėl klaidinančios informacijos. „Graikijoje man pasakė, kad Lietuva pirmauja medicinoje ir kad padės mano vaikui. Atvykus supratau, kad visiškai ne“, – dalinosi viena atvykėlė.

5,9 proc. lietuvių rezga planus jau artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos, 10 proc. apie tai dažnai susimąsto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 38 proc. respondentų akys tradiciškai krypsta į Vakarų Europą, tačiau vis labiau įsitvirtina ir Skandinavijos šalys. Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus žmonės, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai.

Gyventojų migracijos srautai šiuo metu itin aktyvūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos tema aktuali ir svarbi, bet dažnai vos prabilus apie konkrečius skaičius, kyla įvairiausių spekuliacijų. Oficialiais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, nors savo išvykimą deklaravo vos 205 tūkst. gyventojų.

Dažnai išgirdus žodį „emigrantas“, prieš akis iškyla pavargusio ir nusivylusio lietuvio vaizdinys, kurio „personažas“ į vieną vienintelį lagaminą sutalpino visą savo užgyventą turtą ir nekantriai trypčioja oro uoste su bilietu rankoje į sotesnį, patogesnį ir visaip kitaip geresnį gyvenimą svetur.

Lietuvoje imigrantai sudaro 1 proc. šalies gyventojų. Tarp jų darbo imigrantų dar mažiau - nuo  0,2 iki 0,5 proc. Didžioji jų dalis – darbininkiškų profesijų atstovai: statybininkai, vairuotojai, virėjai, suvirintojai. Aukštos kvalifikacijos specialistų į Lietuvą atvyksta vos vienas kitas.

Ketvirtadienio „Kaip gyveni?“ - laida apie prekybą moterimis seksualiniam išnaudojimui. Kodėl Londono viešnamiuose už lietuves daugiau yra tik pačių bričių? Kodėl tiek nėra nei rusių, nei latvių, nei lenkių? Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro tikinimu, šiandien pastebimos naujos tendencijos – krizės metu daugėja išsilavinusių, mieste gyvenančių moterų, patenkančių į prekeivių žmonėmis pinkles.

Pernai prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje išaugo trečdaliu, o sunkmečiu augs dar labiau. Tokias išvadas pirmadienį išplatintame pranešime pateikia iš 7 pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančių organizacijų gautus 2008 metų duomenis apibendrinęs Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras. Anot pranešimo, pernai TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės organizacijos pagalbą suteikė 86 prekybos žmonėmis aukoms - 20 daugiau nei 2007-aisiais.

Kad gerai ten, kur mūsų nėra, dar labiau įtikima užklupus sunkumams. Lietuvoje likę be darbų žmonės vėl godžiai dairosi į kitas šalis. Tik šįmet jų siekiai jau ne tokie ambicingi - užtektų dirbti už maistą, pastogę ir skolas. Pernai pagal neigiamą migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų santykis, skaičiuojamas tūkstančiui žmonių) Lietuva užėmė pirmąją vietą Europoje.