emigrantai

Plaukų stilistas ir nuomonės formuotojas Ąžuolas Misiukevičius socialiniuose tinkluose pasidalijo emocingu vaizdo įrašu, kuriame išsakė savo nuomonę apie Lietuvoje gyvenančius ar dirbančius žmones, nemokančius lietuvių kalbos.  Vaizdo įraše Ą. Misiukevičius neslėpė pasipiktinimo, kad, jo teigimu, dalis maisto ar siuntų pristatymo kurjerių, taip pat į Lietuvą atvykusių žmonių, nesugeba susikalbėti nei lietuviškai, nei angliškai.

Pirmadienį tūkstančiai žmonių protestavo Bolonijoje ir kituose Italijos miestuose po 42 metų marokiečio mirties per policijos operaciją. Šiauriniame studentų mieste kilo demonstrantų ir policijos susirėmimai. Protestuotojai nešė plakatus su užrašu „Tiesa ir teisingumas“, mirusiojo šeima ragino atlikti išsamų tyrimą.  Pasak liudytojų, kai kurie protestuotojai svaidė į policiją butelius ir Molotovo kokteilius, nors iš pradžių demonstracija buvo taiki.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti du neteisėti migrantai, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį apgręžė 111 migrantų, o Lenkijoje trečiadienį bandymų neteisėtai kirsti sieną nefiksuota. Kaip rašė BNS, pastaruoju metu Latvija patiria didesnį neteisėtos migracijos iš Baltarusijos spaudimą.

Dviejų lietuvių konfliktas baigėsi kraupia žmogžudyste, rašoma BBC. Įniršęs vyras plikomis rankomis mirtinai sumušė savo draugą ir paliko merdėti, nes „netikėjo, kad jis mirs“, buvo pranešta žmogžudystės teismo procese Ipsviče (Didžioji Britanija). Ilja Akatjevas buvo rastas su mirtinais galvos, kaklo ir veido sužalojimais bute Ipsviče, po to, kai gruodžio 22 d. naktį buvo įtariamai užpultas. 38 metų lietuvis Arvydas Maliušis, gyvenantis Noridže, yra kaltinamas 39 metų vyro nužudymu.

Narkotikais prekiavusiam lietuviui leista likti Didžiojoje Britanijoje, nes šioje šalyje jis susilaukė dukters, nors anksčiau jis teigė, kad „nenori turėti nieko bendro“ su tuo vaiku. Lietuvis laimėjo imigracijos bylą Britanijos prieglobsčio teisme, įrodęs, kad negali būti deportuotas dėl ryšių su savo dukra, skelbia šalies spauda. 26 metų lietuvis, kurio tapatybė neatskleidžiama, buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme Jungtinėje Karalystėje už kanapių auginimą.

Praėjusiais metais į Lietuvą grįžo 19,3 tūkst. piliečių – tai kone dukart daugiau nei iš jos išvyko – 9,9 tūkst. žmonių, remdamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Ministerija teigia, kad tai jau šešti metai iš eilės, kai į šalį grįžta daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta. Daugiausia sugrįžusiųjų, kaip ir ankstesniais metais, apsigyveno Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėse.

Lietuvai kovojant su demografine krize, vis dažniau svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis jai spręsti. Viena iš jų – skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. Tačiau dalis žmonių abejoja tuo ir mano, kad sugrįžti į Lietuvą ir iš naujo kurti gyvenimą nėra taip lengva. Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų gavimo tvarka lietuviams, dirbusiems Europos Sąjungos ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti dar daugiau iššūkių norintiems grįžti į Lietuvą.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi nauja tvarka, kuria mokamos nedarbo išmokos į Lietuvą grįžtantiems emigrantams. Kai kurie parlamentarai ir dalis visuomenės teigia, kad nauja tvarka atgrasys emigrantus grįžti į Lietuvą. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad asmuo socialines garantijas gauna ten, kur paskutiniu laikotarpiu dirbo, mokėjo mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai praėjusią parą nefiksavo neteisėtai kirsti sieną bandžiusių migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jos duomenimis, Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį apgręžė 32 neteisėtus migrantus, o Lenkijos pareigūnai – trečiadienį jų nefiksavo. Tuo tarpu ketvirtadienį skelbta, kad Lietuva apgręžė didžiausią per parą migrantų skaičių šiemet – 29 atėjūnus.  Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista 111 neteisėtų migrantų.

Britų naujienų portalas „The Guardian“ paviešino neįprastą sukčiavimo atvejį, kuomet Londono teisme lietuvis Laimonas J., duodamas parodymus, naudojosi išmaniaisiais akiniais, per kuriuos jam buvo diktuojami atsakymai. Teigiama, neva lietuvį instruktavo teisės mokslų daktaras Paulius Miliauskas.

Londono aukštajame teisme užfiksuotas neįprastas sukčiavimo atvejis: teisėja konstatavo, kad ieškovas lietuvis Laimonas J., duodamas parodymus, naudojosi išmaniaisiais akiniais, per kuriuos jam buvo diktuojami atsakymai, rašoma „The Guardian“. Bankroto bylų teisėja Raquel Agnello KC nusprendė, kad L. J. melavo neigdamas naudojęsis išmaniaisiais akiniais, o jo liudytojo parodymai „akivaizdžiai buvo parengti kitų asmenų“. Kaip pirmasis pranešė leidinys „Legal Futures“, teisėja pastebėjo, kad L. J...

Dalis užsienyje gyvenančių lietuvių pradėjo atidėti planus grįžti į Lietuvą. Teigiama, kad žmones neramina pasikeitusios nedarbo išmokų taisyklės. Ar tai siunčia neigiamą žinutę norintiems sugrįžti? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nare Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovu Vaidotu Kalinausku.

Po sukilimų prieš caro valdžią XIX amžiuje į Vakarus emigravo maždaug 500 tūkst. lietuvių. Dauguma jų išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Kiek tuo metu kainavo bilietas per Atlantą, kaip tokios kelionės vykdavo ir kiek tautiečių sugrįžo? Restauratorė Natalija naujam gyvenimui prikelia senovinę lietuvių skautų nuotrauką JAV. Kaip ir kada iš Lietuvos emigravo gyventojai? Pirmoji emigrantų banga Pirmieji emigrantai iš Lietuvos išvyko po XIX amžiaus sukilimų prieš caro valdžią.

Stipri rusakalbių bendruomenės įtaka Lietuvoje, provokuojantis elgesys ir nesilaikymas viešosios tvarkos gali kelti sisteminę, kultūrinę ir viešojo saugumo grėsmę. Anot specialistų, visuomenė turi atidžiau reaguoti ir užtikrinti, kad asmenys iš svečių laikytųsi Lietuvos įstatymų bei elgesio normų. Pastaruoju metu Vilniaus senamiestyje daugėja triukšmingo elgesio ir viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuose dažnai dalyvauja rusakalbiai asmenys.

Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys imigrantai nuo 2026 metų pradžios turės su klientais kalbėti tik lietuviškai bent jau minimaliu lygiu. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu legaliai gyvena daugiau kaip 211 tūkstančių migrantų. Daugiausiai jų – rusakalbiai, atvykstantys iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Dainų slėnis – išskirtinė Alytaus miesto vieta, kurioje susilieja gamtos grožis ir miesto dvasia.  Nemuno vingiai ir virš jų iškilęs aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas žavi kiekvieną čia apsilankiusį alytiškį ar miesto svečią.

Vis daugiau europiečių svarsto palikti savo gimtąjį regioną. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad pagrindinės priežastys – nepriteklius prieinamo būsto ir kokybiškų darbo vietų, tačiau nemažą dalį gyventojų išvykti verčia ir nusivylimas politika. Didžiausias emigracijos nuotaikas jaučia Portugalija, Vengrija ir Prancūzija, o labiausiai pasilikti ryžtasi Nyderlandų ir Kroatijos gyventojai. Per ateinančius penkerius metus 7 proc. norėtų išvykti savo noru, o 4 proc.

Trys lietuviai buvo nuteisti už dalyvavimą sudėtingame sąmoksle, kurio tikslas buvo pavogti prabangius „Land Rover“ ir „Range Rover“ automobilius, kurių bendra vertė viršijo 500 tūkst. svarų sterlingų (apie 580 tūkst. eurų), rašoma BBC. 28-erių Osvaldas Milius, 34-erių Mindaugas Savickas ir 26-erių Kornelijus Girdeika, lietuviai emigrantai iš Piterboro, prisipažino dalyvavę plėšikavimo sąmoksle ir sulaukė teismo nuosprendžio.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene penktadienį Dubline susitiko su Airijos lietuvių bendruomene, pranešė Prezidentūra. Anot Prezidentūros, susitikimo su Airijos lietuviais metu aptartos Lietuvos politinės aktualijos, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, bendruomenės telkimo klausimai. G. Nausėda susitikimo metu pabrėžė vertinantis tai, kad Airijos lietuviai rūpinasi lietuvybės išsaugojimu, puoselėja lietuvių kalbą ir buriasi į aktyvias bendruomenes.

Jūs jų laukėte – jie grįžo! Patys linksmiausi, nuoširdžiausi ir, be jokios abejonės, į kebliausias, tačiau kartu – ir juokingiausias situacijas įsipainiojantys emigrantai ir vėl džiugins TV3 žiniasklaidos grupės žiūrovus! Pabuvoję Anglijoje, jau nuo šio ketvirtadienio, gegužės 8 d., serialo „Emigrantai. Apelsinai“ herojai – trys draugai – keliasi į saulėtąja Ispaniją.

Persikraustymas į naują šalį gali būti bauginantis, tačiau „Mercer“ konsultacinės įmonės metinė gyvenimo kokybės ataskaita gali palengvinti priimti apsisprendimą tiems asmenims, kurie ieško naujos vietos įsikurti.

Rusų emigrantams reikia ne JAV valstybės departamento pinigų, o savo pačių vietos pasaulyje, įsitikinęs politologas Vladislavas Inozemcevas. Jis kritikavo pasirodžiusius nepasitenkinimo balsus dėl nutraukto JAV finansavimo „rusų demokratams“. Atėjo laikas suprasti, kad valdžia Rusijoje užgrobta žmonių, kuriuos galima tik sunaikinti, jų nepaskatinsi permainoms, savo komentare „The Moscow Times“ rašė politologas ir ekonomistas Vladislavas Inozemcevas.

72-ejų Aldona (Algie) Powers – išskirtinio balso savininkė, kuri populiarioje „TikTok“ platformoje sulaukia tūkstančių peržiūrų, dalindamasi savo vaizdo įrašais. Ji turi net 1,9 milijonus sekėjų, o jos vaizdo įrašai yra sulaukę net 45,3 mln. patiktukų. Juose Aldona dažnai pasirodo su gitara, atlikdama įvairias dainas. Nors daugelis iš pradžių net neįtartų, Aldona yra lietuvė. Visą savo gyvenimą ji praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, o šiuo metu gyvena Solt Leik Sityje, Jutoje.

Darbuotojų trūkumo išvarginti verslininkai vilioja grįžti užsienyje dirbančius lietuvius. Iki šiol kai kurie darbdaviai privengdavo grįžusių emigrantų, nes jie reikalauja didesnių algų. Tačiau Užimtumo tarnybos tyrimas parodė, kad dabar 77 procentams darbdavių nesvarbu, užsienyje ar Lietuvoje žmogus dirbo. Tačiau kai kurie emigrantai atkerta – dalis darbdavių yra godūs ir neretai darbo pokalbio kartelės jau neįveikia ne darbuotojas, o darbdavys.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad smarkiai padidins išmokas imigrantams, nusprendusiems išvykti iš šalies, siekdama paskatinti daugiau migrantų rinktis šią galimybę. Nuo 2026 metų imigrantai, savanoriškai grįžtantys į savo gimtąsias šalis, galės gauti iki 350 tūkst. Švedijos kronų (30 tūkst. eurų), t. y. iki 10 tūkst. kronų daugiau nei dabar, sakoma dešiniojo sparno vyriausybės, kurią remia prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija, pareiškime.

Pirmadienį Paryžiaus olimpiadoje prasideda lietuvių laukiamiausia lengvosios atletikos rungtis – vyrų disko metimas. 80 tūkstančių talpinantis „Stade de France“ stadionas jau buvo pilnai užpildytas nuo pat ankstaus ryto, o jo prieigose susidarė nemažos grūstys. Didelėje minioje nepasimeta spalvinga Lietuvos atributika pasipuošę lengvaatlečių gerbėjai, kurie antradienį čia palaikys net tris Lietuvos disko metikus ir bėgikę Modestą Morauskaitę.

2023 m. smarkiai sumažėjo neteisėta migracija į Didžiąją Britaniją. Statistikos tarnyba ONS ketvirtadienį pranešė, kad pernai iš viso 36 704 žmonės pasiekė Jungtinę Karalystę be galiojančių dokumentų. Tai yra trečdaliu mažiau nei ankstesniais metais. Kaip ir tada, dauguma neteisėtų migrantų pasiekė šalį mažomis guminėmis valtimis perplaukę Lamanšą. Neteisėta migracija konservatorių vyriausybei yra kaip krislas akyje.

Anglijos mokykloms buvo pateiktos naujos gairės, kuriomis siekiama užkirsti kelią mobiliųjų telefonų naudojimui per pamokas. Vyriausybė teigė, kad šis žingsnis yra plano, kuriuo siekiama „sumažinti trukdžius ir pagerinti elgesį klasėse“, dalis. Vyriausybė pridūrė, kad daugelis mokyklų jau uždraudė naudotis telefonais pamokų metu, o šis pakeitimas užtikrins nuoseklų požiūrį, skelbia BBC.

Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 6 tūkst. piliečių daugiau nei jų išvyko, o emigruojančių kiekis, lyginant su 2022 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Visgi, pasak jos, 2023 m. į šalį grįžo mažiau piliečių, nei užpernai. „Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 17 tūkst. šalies piliečių. Jie sudarė ketvirtadalį visų imigravusių. Grįžusių piliečių buvo 4 tūkst. mažiau, nei praeitais. Iš Lietuvos emigravo 10 tūkst. piliečių, beveik 3 tūkst.

Pernai iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai, tačiau emigracijos mastą daugiausia išaugino ukrainiečiai ir baltarusiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Agentūros duomenimis, 2023 metais iš Lietuvos emigravo 12 tūkst. užsienio ir 10 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2022 metais, emigravusiųjų skaičius padidėjo 44 proc., tuomet išvyko 15,3 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau migrantų, tad dalis visuomenės pradėjo abejoti, ar jie gebės integruotis – ypač, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Apie tai V. Sinica kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Lietuvos kiemuose siaučiant pūgai ir spaudžiant šaltukui, lietuviško serialo kūrėjai ne tik įsigudrino filmavimą perkelti į saulėtąją Ispaniją, bet ir sunaudoti toną šviežių, kvepiančių, sultingų apelsinų. Naujas „Go3“ originalaus turinio serialas „Emigrantai. Apelsinai“ kvies žiūrovus sekti trijų draugų nuotykius, o apelsinų kalnai padės nors trumpam užmiršti už lango pūpsančias pusnis bei kabančius varveklius.

Lietuvos kiemuose siaučiant pūgai ir spaudžiant šaltukui, lietuviško serialo kūrėjai ne tik įsigudrino filmavimą perkelti į saulėtąją Ispaniją, bet ir sunaudoti toną šviežių, kvepiančių, sultingų apelsinų. Naujas „Go3“ originalaus turinio serialas „Emigrantai. Apelsinai“ kvies žiūrovus sekti trijų draugų nuotykius, o apelsinų kalnai padės nors trumpam užmiršti už lango pūpsančias pusnis bei kabančius varveklius.

Po 10 metų gyvenimo Londone trisdešimties metų Beata su vyru sugrįžo į Druskininkus. Aštuonių mėnesių dukrą auginanti pora visiškai netikėtai sugalvojo atnaujinti senos statybos namą. Dabar Beata ir Erikas gali džiaugtis savo jaukiais, nuolatiniais namais. Beata sako, kad kartu su vyru namelį nusprendė įsirengti netikėtai. Moteriai ši idėja iš pradžių nepatiko, tačiau vėliau ji įžvelgė būsimų namų potencialą: „Šį projektą pradėjome visiškai atsitiktinai.

Šalia Miroslavo esantis sodybos kompleksas tiesiog šviečia Dzūkijos kraštovaizdyje – raudoni mediniai namai baltais apvadais puoštais langais, rodos, turėtų stovėti pajūryje ar Skandinavijoje. Kaimo turizmo sodybos „Liepų krantas“ įkūrėjai Tomas ir Jūratė Pocevičiai to ir siekia – pasiūlyti žmonėms išskirtinį poilsį.

Lietuvis mažiausiai 20 kartų imitavo širdies smūgį Ispanijos restoranuose, kad nereiktų apmokėti maisto sąskaitų, skelbia „The Sun“. 50-metis emigrantas iš Lietuvos sukūrė keistą, tačiau efektyvią sukčiavimo schemą: pavalgęs restorane jis krisdavo ant žemės ir imituodavo širdies smūgį. Sunerimę darbuotojai iškviesdavo greitąją pagalbą, o tuo pasinaudojęs sukčius taip ir nesumokėdavo sąskaitos.

Didžiojoje Britanijoje nubaustas policijos pareigūnę apspjaudęs ir apstumdęs lietuvis. Remiantis bylos duomenimis, rugsėjo 9 d. pareigūnai gavo pranešimą apie incidentą Lawson gatvėje prie Newtown Road Carlisle mieste, skelbia vietos spauda. „Pareigūnus į vieną namą nukreipė vietos gyventojas, kuris teigė, kad viduje esantys vyrai kelia triukšmą ir kad jie visą dieną taip elgėsi“, – vietiniam magistratų teismui sakė prokuroras George'as Shelley.

Danai ne kartą pripažinti kaip laimingiausia tauta pasaulyje, tačiau pas psichiatrus eilės tokios, kad vizito pas gydytoją prireikia laukti net pusantrų metų.

Į emigraciją išvykę lietuviai neretai bijo grįžti, mat atlyginimas ir gyvenimo sąlygoms gimtojoje šalyje rodosi prastesnės nei svetur, todėl ir nerizikuoja. Užimtumo tarnyba dalinasi kelių emigrantų, po ilgų metų užsienyje grįžusių į Lietuvą, istorijomis.   Rugpjūčio pradžioje paskelbusi tyrimą apie reikšmingai pasikeitusią emigrantų nustatą dėl grįžimo į Lietuvą Užimtumo tarnyba sulaukė prašymų pateikti daugiau informacijos apie projektą „Gal į Lietuvą“ bei konkrečių žmonių istorijų.

Dažniau nei kas šeštas lietuvis svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Daugiausia tai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje gyvenantys tautiečiai. Labiausiai lietuvius namo vilioja galimybė gauti vietą darželyje ir sparčiai augantys atlyginimai. Net trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Martynas su Laura Australijoje pragyveno daugiau nei 7 metus.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc., o labiausiai tą padaryti juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai. Tuo metu tų, kurie užsienio šalyse yra gerai įsitvirtinę ir apie grįžimą negalvoja, sumažėjo 11,2 proc., rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.

Jau treji metai iš eilės stebimas taip ilgai lauktas pokytis – lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, savo ateitį kurti Lietuvoje nusprendžia daugiausia darbingo, 25–35 metų amžiaus tautiečiai. Augant grįžtančiųjų jaunų žmonių skaičiui, daugėja ir grįžtančių su vaikais. Per pastaruosius trejus metus grįžusių nepilnamečių asmenų skaičius išaugo net 60,53 proc.

Seime įvyko diskusija „Koks bus Lietuvos atsakas demografiniams iššūkiams?“. Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad jeigu Lietuvos demografinė ateitis ir toliau priklausys nuo atsitiktinių svyravimų – Lietuva neturės demografinės ateities. „Kad 2050 metais turėtume 3 mln., turime per 26 metus padidinti bendrą gyventojų skaičius 260 tūkst.

Garsios menininkės ir menotyrininko šeimoje gimusios Gabrielės Gylytės-Hein vaikystė prabėgo Vilniuje. Moteris augo apsupta muzikos, o sėkminga pianistės karjera leido apkeliauti visą pasaulį, kol galiausiai ji atsidūrė Vokietijoje.

Vieni gyvena svajonėmis, o kiti jas imasi pildyti, ir visai nesvarbu, kokiame amžiuje bebūtų. Būtent taip paskui savo svajonę sekti nusprendė ir šio sekmadienio TV3 laidos „Lietuvis pas lietuvį“ herojė Ramunė Dulevičienė. Anksčiau gyvenusi puikiame name Vilniuje ir sėkmingai dirbusi advokate, sulaukusi 60-ies moteris pasiryžo gyvenimo pokyčiams – ne tik kardinaliai pakeisti gyvenamą vietą, bet ir profesiją.

Į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių nei išvyksta, padaugėjo emigravusių iš Rusijos bei Ukrainos, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Trečius metus iš eilės Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija yra teigiama – tai reiškia, kad į šalį nuolat gyventi grįžta daugiau Lietuvos piliečių nei išvyksta iš jos.

Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie per mažo gimstamumo problemą, jei taip tęsis ir toliau kas šalies laukia 2030-2050 metais? Kaip pasikeis mažųjų miestų ir kaimų portretas? Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo apie 2,84 mln. gyventojų, o tai yra maždaug 40 tūkst. daugiau, nei prieš metus. Vis tik, 1992 m. gyventojų Lietuvoje buvo kur kas daugiau – 3 706 299 mln.