emigrantai

2021 metais daugiausia emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Visagino, imigrantų – Elektrėnų savivaldybei, rodo 2022 metų pabaigoje paskelbti Lietuvos regionų leidinio duomenys. Pasak duomenų, 2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Leidinyje nurodoma, jog bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst.

„Dabar yra viskas“ – tai oficialus 2022 m. pasaulio futbolo čempionato, vyksiančio Katare, šūkis. Šis devizas, tikėtina, yra siekis sutelkti visą dėmesį ne į praeitį, bet dabartį ir netrukus prasidėsiančią kovą futbolo aikštėje. Siekiama judėti tolyn nuo praeities, jei tik tai padaryti būtų taip paprasta. Daugelis kalba, kad įvyksiantis 22-asis pasaulio futbolo čempionatas taps prieštaringiausiu sporto renginiu per ilgą laikotarpį.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

2022 metų kiekvieną mėnesį iki rugsėjo iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių nei tais pačiais mėnesiais 2021 metais, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys. Kodėl taip yra? Kas gyventojus priverčia bėgti iš Lietuvos? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Inga Masiulaitytė-Šukevič, Dalia Asanavičiūtė ir Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jungtinėse Valstijose – lietuvybės šventė. Prie Los Andželo jau daugiau nei pusę amžiaus veikiančioje stovyklavietėje apie 200 įvairaus amžiaus Amerikos lietuvių skautų prisiminė skautiškas ir lietuviškas tradicijas. Kai kurie ten atvyksta net kelis dešimtmečius iš eilės. O jaunimas klauso, kaip vyresni kalba lietuviškai, ir bando laužyti savo liežuvius, mat jiems lietuvių kalba nėra gimtoji. Netoli Los Andželo Jungtinėse Valstijose akmeningą papėdę kyla vaikų būrys.

Tūkstančius lietuvių sujaudino emigrantę Verą Kazragytę ir jos šeimą ištikusi nelaimė. Vos 18-likos sulaukusi moters dukra Orinta atsidūrė komoje ir buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Naujienų portalui tv3.lt praėjusią savaitę lietuvė sakė neparandanti vilties, kad jos dukra atsigaus. Tačiau šeštadienį, liepos 9-ąją, savo „Facebook“ paskyroje Vera pranešė skaudžią žinią, kad jos dukros išgelbėti nepavyko.  Orinta prastai pasijuto ir nualpo darbe birželio 16 dieną.

Marius Pocevičius daugeliui buvo žinomas dėl savo komentarų apie Euroviziją arba sunkiai įsivaizduojamų maisto valgymo iššūkių, kaip galima 50 dienų išgyventi valgant tik picą ar savaitę maitintis tik pigiausiais produktais. Beveik 80 tūkstančių sekėjų turintis vaizdo tinklaraštininkas, debiutavęs kaip pagrindinis aktorius naujajame „Go3” originalaus turinio seriale „Emigrantai „Čiken faktorius““, pasidalino kaip siekė savo vaikystės svajonės.

Per pastaruosius kelerius metus emigravę Lietuviai paliktiems namiškiams persiunčia vis mažiau pinigų. Oficialiais duomenimis, persiunčiamų perlaidų suma krito du kartus. Taip pas sumažėjo asmeniniai pervedimai iš Lietuvos, dabar nemažai jų keliauja į Baltarusiją. Ekspertai teigia, kad emigrantų perlaidos praranda populiarumą dėl gerėjančios finansinės situacijos Lietuvoje.

Po „Brexit“ Jungtinės Karalystės įmonė „Light forms“, gaminanti elektros apšvietimo įrangą, gamybą perkėlė į Šiaulius ir planuoja augimą. Su įmone persikėlė ir gamykloje dirbę emigrantai iš Lietuvos, rašo portalas vz.lt.

Artėjantis švenčių sezonas į užsienį išvykusiems lietuvaičiams tampa dviguba dovana. Neretai grįžimą į tėvynę jie skiria ne tik išsiilgtų artimųjų lankymui, bet ir vizitams pas gydytojus, tarp jų – ir odontologus. Specialistai pastebi, jog kartais net ir nemenkai investavus į dantų priežiūrą už jūrų marių Lietuvoje tenka ieškoti veiksmingesnės pagalbos ir efektyvesnių gydymo būdų per kuo trumpesnį laikotarpį.

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Mums reikia galvoti apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę, todėl kvalifikuotiems darbuotojams, kurie penkerius metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje, GPM galėtų būti sumažintas iki 8 proc.“, – bendrovės „Rocket Software“ padalinio pristatyme teigė Aušrinė Armonaitė.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Paaiškėjus, kad lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, net šimtu tūkstančių daugiau, nei manė patys britai, ekspertai svarsto, kokios to pasekmės pačiai Lietuvai. Realesnė statistika paaiškėjo po „Brexit“ atsiradus privalomai užsieniečių registracijai. Iki šiol dalis tautiečių Jungtinėje Karalystėje tiesiog gyveno ir dirbo nelegaliai, taigi statistikoje buvo nematomi. Užsienio lietuvių bendruomenės tai nestebina, tikrieji skaičiai esą dar didesni.

Aiškėja tikrasis lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę mastas. Čia gyvenantys tautiečiai ir kiti europiečiai iki rytojaus privalo užsiregistruoti. Antraip – po liepos pirmosios – jie legaliai gyventi ir dirbti šalyje nebegalėtų. Dėl statuso jau kreipėsi daugiau nei 250 tūkstančių lietuvių, o tokie skaičiai pranoko ankstesnius spėjimus. Dalis tautiečių dar nežinioje – atsakymų, ar toks statusas suteiktas, nesulaukia.

Artėjant Velykoms, vis pilnesni lėktuvai emigrantų skrenda į Lietuvą. Nors būtent prieš pat šventes parskridę  tautiečiai vardija įvairiausias parvykimo priežastis ir tikina tikrai grįžta ne švęsti. Dalis žada sąžiningai izoliuotis, o štai kiti bus su šeimomis ir giminaičiais. Kauno oro uoste popiet leidžiasi „Raynair“ lėktuvas. Juo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą parvyksta emigrantai. Šiuo lėktuvu atvyko pusšimtis keleivių. Lietuviai grįžta į gimtinę švęsti Velykų.

Iš užsienio grįžę lietuviai galės grįžti pas savo tėvus ir nesilaikyti judėjimo ribojimo, kuris taikomas kitiems Lietuvos gyventojams. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad jų nepraleisti negalima.  Komisaro pavaduotoją kalbino žurnalistas Artūras Anužis.

Seimas priėmė naujos redakcijos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą. Vaikams iki dvejų metų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo, keitimo nebebus privaloma atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą. Karaktino metu labai aktuali naujovė, kad dėl dokumentų nebereikės vykti į Lietuvą, o jie galės būti pateikiami konsulinei įmonei registruotu paštu arba per kurjerį. Taip pat siūloma nustatyti trumpesnį vaikams išduodamų asmens dokumentų galiojimo terminą.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

Iš Europos Sąjungos pasitraukus Jungtinei Karalystei, norint apsilankyti joje, tebeužtenka Europos sąjungos paso, tačiau norint įsidarbinti ar mokytis reikės gauti ne tik vizą, bet ir gerokai pakrapštyti piniginę. Lietuviams darbo viza 55 svarais brangesnė nei kitiems Europos Sąjungos piliečiams, o norintys studijuoti Didžiosios Britanijos universitetuose už mokslus lietuviai mokės dvigubai. Oksfordo universitetas yra vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų pasaulyje.

Airijoje savo namuose aptikta pora iš Lietuvos. Smurto žymių neaptikta, manoma, kad mirė apsinuodiję. Mirusiojo brolis tvirtino, kad žuvusieji važiavo į svetimą šalį „geresnio gyvenimo“. Sekmadienį nedidelėje Belturbeto gyvenvietėje, skirtinguose savo namų kambariuose, buvo aptikti jųdviejų lavonai. Giminaičių teigimu, poros buvo pasigesta po to, kai jiedu kelias dienas nekontaktavo. Širdgėlos apimtas vyras airių leidiniui „Independent“ pasakojo, kad Rolandas. J. ir jo gyvenimo draugė Rita.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Artėjant sausio 13-ajai mus pasiekia įspūdingi vaizdai iš vakarinės Amerikos pakrantės, ikoniško Santa Monikos paplūdimio Los Andžele. Ten gyvenantys lietuviai, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse siunčia mums linkėjimus, sausio 13-osios prisiminimus ir tūkstančius neužmirštuolių, kurios įspūdingai papuošė smėlio pakrantę.  Trispalvė ir tikra neužmirštuolių pieva.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.

Maždaug dešimt tūkstančių Jungtinėje Karalystėje ne vienerius metus gyvenusių lietuvių pernai susikrovė lagaminus ir parvyko į Lietuvą. Tai – rekordinis skaičius, o pagrindinė priežastis – galiausiai įvykęs „Brexit". Aiškėja Anglijoje dar per „Brexit" referendumą kalbintų žmonių likimai, ne visi jų baigė su emigranto duona.  „Šokas buvo, tikrai. Tikrai labai.

Didžioji Britanija imasi griežčiausių priemonių, bandydama sustabdyti naujojo koronaviruso varianto plitimą, tačiau Lietuvoje kasdien tupia lėktuvai su keleiviais iš Britanijos, o vežėjai siūlo į tėvynę grįžti ir mikroautobusais. Ekspertų manymu – Britanijoje sparčiai plintant naujai koronaviruso atmainai protinga būtų nutraukti tokias keliones, bet Vyriausybė to daryti neplanuoja. Beveik 59 tūkst.

Šią naktį į Lietuvą specialiu humanitariniu reisu parvyko daugiau nei pusšimtis Didžiojoje Britanijoje savaitę užstrigusių lietuvių. Dažnas Lietuvą pasiekęs tautietis sako grįžęs ne dėl džiugių priežasčių – palaidoti artimąjį. Kiti Britanijoje buvo užstrigę su mažais vaikais. Ir visi be išimties paplonino kišenes, mat skrydis žmogui kainavo per 200 eurų. Tiesa, žadama, kad jau netrukus bus atnaujinti įprasti skrydžiai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.

Šie metai sunkūs ne tik Lietuvai, bet ir mūsų migrantams. Anksčiau dosniai siuntę užsieniuose uždirbtus pinigus į tėvynę artimiesiems, šiemet išeiviai pinigų perlaidas sumažino beveik perpus. Ekonomistai tai sieja su pandemijos sukelta recesija ir mano, kad lietuviams išeivių paramos reikia vis mažiau – ir patys esą vis geriau gyvename. „Sunkus laikotarpis dabar, kai virusas užpuolė. Kas nori dirbti, netingi, randa darbus. Mūsų klinika buvo uždaryta 4 mėnesius vasarą.

Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai. Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos. „Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.

Paaiškėjo, kad Jungtinėje Karalystėje įstrigę lietuviai, latviai ir estai bus parskraidinti vieninteliu humanitariniu reisu į Rygą pirmadienį. Tačiau į jį pateks toli gražu ne visi. Į ambasadą su oficialiais prašymais kreipėsi jau daugiau nei 300 žmonių, o lėktuve Lietuvai skirtos vos 48 vietos. Beje, skrydis bus mokamas. Londone gyvenanti Edita su širdies draugu Jonu pirmadienį ketino automobiliu kirsti Eurotunelį ir skubėti į Lietuvą. Plaučiuose aptikus trombą labai pablogėjo Jono tėvo būklė.

Prie Vilniaus vilkikas rėžėsi į stovinčių automobilių koloną prie patikros punkto.  Avarija įvyko ties Užubalių kaimu, Avižienių seniūnijoje. Po smūgio užsidegė vilkiko kabina, vairuotojas buvo prispaustas viduje, dar būdamas sąmoningas užsiliepsnojo ir žuvo. Nukentėjo ir kartu važiavęs keleivis, jis perduotas medikams. Paaiškėjo, kad Jungtinėje Karalystėje įstrigę lietuviai, latviai ir estai bus parskraidinti vieninteliu humanitariniu reisu į Rygą pirmadienį.

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija patvirtino gruodžio 28-ąją organizuojanti vieną humanitarinį skrydį 48 lietuviams iš Jungtinės Karalystės pargabenti. Skrydžio detalės dar bus patikslintos, praneša ministerija. Visgi, dalis Didžioje Britanijoje įstrigusių tautiečių valstybės užsakyto skrydžio nelaukia ir savarankiškai ieško būdų grįžti.  Nuo gruodžio 21 dienos, 4 val. ryto, iki gruodžio 31 d. 24 val.

Jungtinėje Karalystėje įstrigusių lietuvių košmaras tęsiasi. Jie vis dar neturi, kaip pasiekti Lietuvą. Tačiau Vyriausybė jau svarsto kaip parsigabenti tuos, kas į tėvynę keliauja ne švenčių su gimine švęsti, o dėl rimtų priežasčių – kartu su Latvija ir Estija parskraidinti žmones specialiais reisais. Visgi į Lietuvą sugrįžti galės tik tie, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, o už skrydį žmonėms gali tekti susimokėti.

Didžiojoje Britanijoje, Linkolnšyro grafystėje, netoli Bostono miesto, praėjusį savaitgalį buvo nužudytas 12-metis berniukas iš Latvijos. Kartu su tėvu berniukas gyveno mieste, kuriame apie 10 proc. gyventojų sudaro atvykėliai iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Britų policija įvardijo nužudytąjį kaip Robertą Buncisą, anksčiau gyvenusį Liepojoje. Gruodžio 14-ąją jam būtų suėję 13 metų.

Liūdnos šventės ir ašarų pakalnės į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės planavusiems, bet nespėjusiems grįžti emigrantams. Dėl sparčiai plintančio mutavusio koronaviruso Lietuvos vyriausybė naktį mažiausiai dešimčiai dienų uždraudė skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o ryte oro bendrovės ėmė masiškai atšaukinėti skrydžius ir į ją. Oro uostų atstovai sako, kad tai paveikė mažiausiai dešimt tūkstančių lietuvių.

Valdžia vis stipriau grūmoja – švęstume Kalėdas tik savo aplinkoje, nelankykime artimųjų ar draugų, tačiau kai kuriems į Lietuvą sugrįžtantiems emigrantams tai nė motais. Iš užsienio grįžę tautiečiai puola į glėbį artimiesiems ir šventes ketina švęsti artimųjų būryje. Valdžia atvira – emigrantams galioja tos pačios taisyklės kaip ir visiems gyvenantiems Lietuvoje, tačiau prisipažįsta, sustabdyti pas tėvus į Lietuvą atvykusių vaikų būdų neranda.

Artėjantis švenčių laikotarpis ir nuo gruodžio 16-sios prasidedantys ribojimai daug nerimo kelia į Lietuvą grįžti susiplanavusiems emigrantams. Aiškėja, kada jie galės vykti pas artimuosius ir kokiu atveju tokia kelionė bus sustabdyta. Apie tai antradienį surengtoje spaudos konferencijoje prabilo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Siautėjantis koronavirusas keičia kalėdinius emigrantų planus. Vieni su ašaromis akyse kelionių ir susitikimų su šeima atsisako, kiti – perka bilietus, tačiau už juos moka dvigubai daugiau nei pernai. Ir nors laikinasis ministras Aurelijus Veryga prašo emigrantus šventines keliones atidėti, skrydžių bendrovės gruodį žada ir daugiau krypčių, ir kone dvigubai daugiau skrydžių. Dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Aleksandras ruošia kelioninius krepšius.

Nors ne vienas Jungtines Amerikos Valstijas laiko svajonių ir galimybių šalimi, Šimonėlių šeima visiškai nesigaili jas iškeitę į gyvenimą ir ūkininkavimą Utenos rajone. „Toks jausmas, kad visą laiką čia ir turėjai gyventi“, – šypsodamasi sako Asta. Šiandien ji su vyru ir dviem vaikais ne tik džiaugiasi kaimo ramybe, bet ir visai šalia namų lakstančiais tauriaisiais elniais. Į JAV Šimonėlių šeima išvyko 2007 metais.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

„Laukiau ir žinojau, kad taip bus. Vagys grįžta“, – tokiais žodžiais į visą Lietuvą kreipėsi populiarios TV3 televizijos laidos „TV pagalba“ vedėjas Paulius Morkūnas. Paulius buvo apvogtas vidury dienos. Žinomas vyras įsitikinęs, kad tokių nusikaltimų Lietuvoje daugėja dėl į šalį grįžusių emigrantų. Jam pritaria ir laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų kalbintas ir nusikalstamas situacijas iš arti stebintis apsaugos tarnybos vadovas.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad beveik visus šiuos metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius ne tik nemažėjo, bet ėmė stabiliai augti. Šiuos duomenis stebintis banko „Lumonor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje netruko tuo pasidžiaugti: „Nematytos“ emigracijos bangos belaukiantiems – prastos žinios.

Kiekviena pasaulio valstybė su koronaviruso pandemija kovoja skirtingais būdais, todėl ir kiekvienas svetur išvykęs lietuvis Covid-19 pandemiją mato kitaip. Laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda pakalbino svetur gyvenančius lietuvius ir pasiaiškino, kokia yra jų nuomonė apie pasaulinę koronaviruso pandemiją. Paaiškėjo, kad labiausiai atsipūtę – Norvegijos lietuviai. Šie netiki, kad koronavirusas išvis egzistuoja, o iš jų pasigirdo net versijos, kad Lietuvoje yra perkama Covid-19 statistika.

Netoli KalvarIjos daugiau nei pusšimtis lietuviškų šaknų turintys vaikai tobulino lietuvių kalbos žinias. Į kitas šalis išvežti ar svetur jau gimę vaikai laiką leido specializuotoje stovykloje. Ji rengiama, kad lietuviai nepamirštų savo gimtosios kalbos. Stovyklautojai atskleidžia, kodėl nori kalbėti lietuviškai, kad laisvai susišnekėtų su seneliais. Didelis būrys vaikų, o tarp jų ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė trypia suvalkietišką senovišką šokį.

Po ilgų, beveik 5 metus trukusių paieškų, Anglijos policija Visbeche surado dingusį lietuvį, kuris visą tą laiką buvo laikomas mirusiu. Staiga prapuolęs vyras galimai buvo tapęs prekybos žmonėmis auka. Detektyvas Robas Hallas „Cambridge“ portalui teigė, kad netikėtas vyro dingimas buvo visiška paslaptimi pareigūnams. „Ričardo dingimas beveik 5-erius metus buvo labai mįslingas. Tik birželį mes sulaukėme informacijos, kuri leido jį aptikti“, – cituojamas jis.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį.

Pirmą kartą per 30 metų Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas teigiamas. Tai rodo pusmečio rezultatai, teigiamas balansas prognozuojamas ir visiems 2020 metams, nes į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu.

Draudimas iš šalies išvykti panaikinamas – nuo pirmadienio kirsti Lietuvos sieną bus galima be jokių apribojimų. Bet norinčius paturistauti valdžia įspėja, kad grįžus į Lietuvą teks saviizoliuotis dviem savaitėms. Užsieniečiai į šalį nebus įleidžiami, tačiau su latviais ir estais tariamasi, kad Baltijos šalių gyventojai galėtų laisvai judėti per valstybių sienas ir atostogauti.