emigrantai

Jauna mergina skundžiasi Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje darbuotojų neprofesionalumu.  Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė laišku kreipėsi į portalą Anglija.lt teigdama, kad su sunkumais ambasadoje susidūrė jos draugas. Vaikinas balandžio 22 d. kreipėsi į instituciją dėl pasibaigusio asmens dokumento galiojimo.

Užsieniečiai ir sveikatos draudimo neturintys į Lietuvą grįžę emigrantai nuo koronaviruso bus gydomi valstybės lėšomis, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, gydymo įstaigos šiuos asmenis privalės priimti ir gydyti, tokį sprendimą priėmus sveikatos apsaugos ministrui ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui Aurelijui Verygai.

Koronavirusas paralyžiavo darbuotojų judėjimą, todėl baiminamasi, kad Europa gali likti be šparagų, braškių ir kitų daržovių, uogų ar vaisių. Esą masiškai trūkstant darbuotojų šių metų derlius gali supūti laukuose. Kai kurios šalys bando mobilizuoti bedarbius ir studentus, o kai kurios britų įmonės spjovė į koronaviruso apribojimus ir jau pradėjo į šalį skraidinti darbuotojus iš Rumunijos ar kitų Rytų Europos šalių.

Lietuvoje galiojant griežtam karantinui, kai kurios Europos valstybės jau svarsto apie karantino pabaigą, mokyklų atidarymą ir izoliacijos naštos sumažinimą savo piliečiams. Tautiečiai, gyvenantys užsienyje, aktyviai dalijasi informacija, kaip jiems sekasi Norvegijoje, Danijoje ar Ispanijoje.  Štai Norvegija yra viena pirmųjų Europos šalių, svarstanti nutraukti karantiną, manoma, kad mokyklas ir darželius šalyje, kur gyvena daugybė lietuvių, pradės atidarinėti jau kitą savaitę.

Lietuviai emigrantai dėl koronaviruso situacijos masiškai grįžo į tėvynę. Kai kurie jų parvyko trumpam ar sugrįžo po atostogų, bet dalis svetur dirbusių lietuvių darbdavių buvo tiesiog išvyti namo. Sugrįžę lietuviai tapo rimtu iššūkiu valstybei. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tv3.lt teigė, kad pirmoji tautiečių banga jau atvyko, sunkumai dar laukia prieš akis.

Kaip uždaryti audrą stiklinėje, kai ji siaučia visoje Lietuvoje, visoje Europoje ir visame pasaulyje? Gelbėdama savo žmonių gyvybes Lietuva suskubo uždaryti valstybės sienas. Kovo 14-ąją, lygiai dvyliktą nakties, mums visiems buvo uždrausta išvykti iš Lietuvos – ir sausumos, ir jūrų, ir oro keliais. Išvykti uždraudė visiems, išskyrus tuos, kurie gyvena ir dirba užsienyje. Todėl labai svarbu tokiu metu, kai uždaromos valstybės sienos, turėti tvarkingus dokumentus.

Girtavimas, triukšmas, muštynės ir net užpuolimas peiliu. Štai tokia pirmoji priverstinio izoliavimo Lietuvoje diena. Priverstinis karantinavimas šalį padalino į dvi dalis. Iš užsienio grįžę tautiečiai piktinasi, jog kartu su vaikais, moterimis sostinės viešbučiuose uždaryti ir chuliganiškai besielgiantys asmenys, esą prievarta pažeidžiamos jų teisės ir laisvės.

Lietuvių pora, užsiėmusi žmonių kontrabanda Didžiojoje Britanijoje, buvo nuteista 28 ir 15 mėnesių kalėjimo bausme. Dvi aukos, taip pat lietuviai, buvo verčiami „vergauti“, jie prievarta laikyti sandėlyje po laiptais.  Rita Jablonskaitė ir Robertas Repšas pažadėjo dviem lietuviams, 51-erių moteriai ir 50-mečiui vyrui, „pinigų ir naują gyvenimą“ Veringtone (Didžioji Britanija), rašoma BBC.  Pora, kuri pripažino savo kaltę, atėmė iš atvykusių lietuvių dokumentus.

Nors emigracijos bumas Lietuvoje neatslūgsta kone du dešimtmečius, mokesčių specialistai pastebi, kad klaidingi įsitikinimai susiję su mokesčių susigrąžinimu daugeliui emigrantų kelią nepagristą baimę bei atgraso nuo noro legaliai atgauti savo sumokėtus mokesčius, rašoma pranešime spaudai.  Užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti įmonė „RT Tax“ paneigia mitus apie mokesčių susigrąžinimą.

Vis daugiau emigrantų svarsto galimybę sugrįžti į Lietuvą. Jeigu 2018 metais į projekto „Renkuosi Lietuvą“ organizatorius patarimų, ką būtina žinoti ketinant sugrįžti, kreipėsi vos per du tūkstančius lietuvių, pernai jų buvo jau keturis kartus daugiau. Ar ir šiemet pastebimos tokios tendencijos? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir projekto koordinatore Emilija Oleškevič. Girdime, kad didėja emigrantų susidomėjimas grįžti į Lietuvą.

Lietuviai pasaulyje savaitgalį minėjo pasaulinę cepelinų dieną. O Los Andžele, kur geras oras džiugina ir žiemą, parke surengta cepelinų iškyla. Kiek cepelinų joje suvalgė Amerikos lietuviai ir kokių skanauta daugiausiai, sužinokite reportaže iš Santa Monikos. Los Andželo apskrityje, Santa Monikoje iš puodų vienas po kito dingsta cepelinai ir tuštėja spirgučių atsargos.

Lietuvių Jungtinėje Karalystėje, spėjama, šiuo metu gyvena apie penktadalis milijono. Ir visiems jiems tenka spręsti: likti Britanijoje ar grįžti namo, į Lietuvą. Ir skaičiai rodo, kad emigrantų srautas į gimtinę jau plūstelėjo. Ekspertai neabejoja, kad tai – būtent „Brexito“ pasekmė. Tiesa, kol į Lietuvą nesidairantys emigrantai Britanijoje pluša tvarkydamiesi dokumentus dėl leidimo likti pas britus, grįžusiųjų tėvynėn irgi laukia daug iššūkių.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 m. 2019 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Grožio salonus ir stomatologus užplūdo šventėms į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Specialistai sako, kad iš svetur parvykę tautiečiai šias procedūras tėvynėje renkasi dėl mažesnių kainų ir bendro mentaliteto. O štai pas odontologus emigrantai ateina taisyti užsienyje atlikto broko – ne tų išrautų dantų ar kreivai uždėtų plombų. Iš Norvegijos į Lietuvą parvykusiai klaipėdietei Irmai visažistė atlieka antakių korekciją. Irma pasakoja, kad grožio paslaugos Lietuvoje dvigubai pigesnės.

O ką apie neišvengiamai gresiantį „Brexitą“ galvoja į Jungtinę Karalystę emigravę lietuviai? Grįžti ar pasilikti? Dauguma kalbintų ten gyvenančių tautiečių sako, kad išstojimas iš Europos Sąjungos jų nebegąsdina ir tik nedidelė dalis žada parvykti į Lietuvą. Lietuvių bendruomenės pirmininkė spėja, kad dabar tautiečiai masiškai ims tvarkytis savo teisinį statusą, kad nebūtų išspirti iš Jungtinės Karalystės.

Lietuvių migrantai užsienyje prieškariu užsiėmė įvairia veikla, neišskiriant ir banditizmo. Leidinys „Times Leader“ paviešino prieš daugiau nei šimtą metų JAV įvykusią istoriją, kurios pagrindinis veikėjas – lietuvių kilmės Michaelis Petrikonis, bandęs susprogdinti Čikagos kunigą J.V. Kudirką. 1915-ųjų balandžio 12-ąją Liucernos apygardos detektyvai paspendė spąstus žmogui, kuris anksčiau susprogdino Kingstono bažnyčios kleboniją.

Panašu, kad dabartinė Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema palieka landų apmokamas medicinos paslaugas gauti ir ne vienus metus PSD įmokų nemokantiems asmenims. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi istorijomis, kaip prireikus gydymo paslaugų emigrantai grįžę tėvynėn skuba tiesiai į Užimtumo tarnybą, ten užsiregistravę pasigydo, o vėliau, net neketindami dirbti, papusto padus.

Privalomojo sveikatos mokesčio PSD amnestijos emigrantams nebus. Tai pripažįsta pats šio projekto autorius valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau dabar jis jau žada keisti įstatymus, kad emigrantai gydytis Lietuvoje galėtų ir negrąžinę skolos, o ją atidavinėtų dalimis. 28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas.

Anksčiau „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio siūlyta privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų amnestija atšaukiama, bet ieškoma būdų, kaip skolininkams teikti paslaugas dar negrąžinus skolos. Tai paaiškėjo po trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio surengto pasitarimo su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene bei Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi.

Krizės krečiamoje Venesueloje, kur milijonai dažnai gyvena be elektros ir neturi nei maisto, nei vandens, gyvena apie 200 lietuvių. Panašus skaičius asmenų yra lietuvių kilmės. Tad mūsų šalies Vyriausybė sumanė jiems padėti persikraustyti į Lietuvą. Žadama, kad pirmieji 10 asmenų pagalbos sulauks jau šiais metais. Tam būtų skirta per šimtą tūkstančių eurų. Venesueloje vyrauja skurdas, badas ir politiniai nesutarimai.

Panašu, kad emigrantai dar ilgai negalės jaustis ramūs – tinkamai nedeklaravę savo išvykimo ir panorėję grįžti tėvynėn gali būti itin nemaloniai nustebinti. Už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jų laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų. „Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Per liepos mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Be to, per liepą registruota lygiai 3 tūkst. gyventojų. Tai didžiausi šios srities rodikliai per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio 1 d. mūsų šalyje gyveno 2 793 397 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 2 877 gyventojais daugiau nei balandį, kai fiksuotas mažiausias Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius.

Kai prieš kelerius metų jauna sutuoktinių pora Greta ir Algirdas Šaumanai sumanė grįžti į Lietuvą, jie jau žinojo įsikursiantys kaime ir gyvensiantys gamtos prieglobstyje. Šiandien jie džiaugiasi kokybišku gyvenimu, puikia vasara, greta kaimo turizmo sodybos įkurdintu australų aviganių veislynu, šaudymu lankais ir suvenyrų dirbtuvėmis.

Nuo rugsėjo sugrįžtančių emigrantų vaikus priims 22 šalies mokyklos, ketvirtadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai – mokyklos, esančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje, taip pat Kauno, Mažeikių ir Tauragės rajonuose. Skelbiama, kad kol kas emigrantų vaikus priims mokyklos, turinčios patirties priimti grįžtančius ar atvykusius vaikus.

Atostogų sezonu, ypač liepą ir rugpjūtį, padaugėja svetur apdraustiems pacientams Lietuvoje suteikiamų kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Didžioji šių pacientų dalis – Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) turėtojai, kuriems suteikiamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos. Noriai gydytis į gimtinę atvyksta ir svetur gyvenantys lietuviai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kaip užsienyje draustas asmuo galėtų gydytis Lietuvoje.

Lietuvoje ketvirtą mėnesį iš eilės užfiksuoti teigiami migracijos rodikliai, kai į šalį atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta iš jos. Ekonomistai sako, kad daugiausia tai lemia augančios algos ir lengvesnės imigracijos procedūros. Statistikos departamentas BNS informavo, kad gegužę į Lietuvą imigravo 4472 žmonės, o emigravo 3177 asmenys. Beveik 58 proc. atvykusiųjų yra Lietuvos piliečiai, tarp išvykusiųjų Lietuvos pilietybę turi daugiau nei 83 procentai.

Dėl „Brexito“ smukęs svaro kursas euro atžvilgiu mažina realias lietuvių emigrantų pajamas, ir tai gali paskatinti dalį iš jų grįžti į Lietuvą arba persikelti iš Londono į pigesnius Britanijos miestus, teigia bendruomenės atstovai. Ekonomistai sako, kad svaras turėtų sustiprėti, jei pasitraukimas iš ES įvyks sklandžiai. „Su svaro kritimu išaugo infliacija, tai labai jaučiasi žmonių išlaidoms. Brangsta produktai, prekės.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo ministerijos pateiktam planui, kuriuo žadama stiprinti mokyklų pasirengimą priimti į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus.

Daugelis lietuvių mano, kad Angliją lengvai būtų galima vadinti pinigų šalimi. Deja, realybė kartais gali pasirodyti visai kitokia. Tuo savo paties kailiu įsitikino ir kaunietis Darius Nėnius (45). „Anglijoje praradau viską“, – liūdnai atsidūsta vyras. Šiuo metu Darius Nėnius gyvena Kaune su savo 88-erių metų sulaukusia motina. Šiuo metu vyras yra bedarbis ir serga cukriniu diabetu, o jo mama kenčia senatvinę demenciją.

Sekmadienį Lietuvoje vykstantys rinkimai sulaukia atgarsio ir užsienyje. Visuose Lietuvos kampeliuose šiandien rinkimų apylinkes užplūdo būriai žmonių. Kita dalis lietuvių savo pilietinę pareigą atlieka būdami užsienyje. Sekmadienį vakare užsienyje balsuojantys Lietuviai socialiniame tinkle pradėjo dalintis nuotraukomis bei vaizdo įrašais, kuriuose fiksuojamos didžiulės eilės prie Lietuvos ambasadų, kur susirinkę lietuvaičiai laukia savo eilės atiduoti balsą.

Nuo kitų mokslo metų turėtų pradėti veikti registras, kuriame bus skaičiuojami į šalį sugrįžusių emigrantų vaikai, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Neturime tikslių skaičių. Reikėtų tikslaus registro, kad galėtume matyti. Tai yra svarbu Lietuvai, kad ji visame pasaulyje jaustųsi vieninga“, – šią savaitę žurnalistams per spaudos konferenciją sakė ministras. „Šitas registras nuo rugsėjo pradės veikti ir bus viena iš priemonių“, – pridūrė jis.

Tarp Jungtinės Karalystės lietuvių plinta liūdna istorija apie tautietę, kuri atsidūrė Londono gatvėje. Socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį vakare išplatinta žinutė apie tai, kaip centrinėje Londono dalyje, netoli Victoria stoties, viena anglė sutiko pasimetusią jauną merginą, kuri, kaip paaiškėjo yra lietuvė. Anot pranešimo, mergina yra praradusi dokumentus, kelias naktis glaudėsi nakvynės namuose, angliškai nekalba.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai Lietuvoje tai turėjo padaryti iki gegužės 2 d. Tuo tarpu sugrįžę emigrantai, kurie per paskutinius penkis metus dirbo užsienyje dar gali pildyti pajamų deklaracijas ir susigrąžinti užsienyje permokėtus pajamų mokesčius. Šiuo procesu rūpinasi užsienio mokesčių institucijos. „Dirbusieji svetur dar gali pateikti pajamų deklaracijas užsienio šalių mokesčių institucijoms.

Apie perdėtą kanadiečių mandagumą turbūt esame girdėję kiekvienas. Tačiau gyvenant uostamiestyje, kurį supa tokia nuostabi gamta, kur netrūksta architektūros, istorijos bei modernaus miesčioniško gyvenimo būdo, galimybės priartėti prie vandens ir kalnų, kuriuose jautiesi būdamas arčiau dangaus, belieka tik džiaugtis ir šypsotis. Pirmą kartą Jungtinėse Amerikos Valstijose kėdainietė Augustė EIDRIGEVIČIŪTĖ apsilankė prieš penkerius metus su „Work and Travel“ programa studentams.

„Lietuvoje esi šiukšlė, nes valdžia iš tavęs paskutines kelnes bando numauti“, tokia ir dar spalvingesnėmis mintimis lietuviai aiškina savo sprendimą laimės ieškoti svetur. Ir nors dažniausiai manoma, kad tautiečiai Lietuvą palieka bandydami daugiau užsidirbti ar apskritai rasti darbą užsienyje, Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai masiškai emigruoja ir dėl nepasitenkinimo valdžia bei kitais tautiečiais.

Rusija, kurios oficiali propaganda dažnai gąsdina savo gyventojus Europą užplūdusiais migrantais, ėmėsi ambicingos užduoties: vos per penkerius metus gyventojų skaičių padidinti 5-10 mln. žmonių.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai kritiškai vertina kaip alternatyvą dvigubai pilietybei siūlomą kai kurių politikų ir visuomenininkų siūlomą „lietuvio pasą“ – jis neatstotų tikro dokumento. Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija priėmė „lietuvio paso“ iniciatyvą įvertinančią rezoliuciją.

Socialiniuose tinkluose Anglijos lietuvių grupėse galima rasti gausybę skelbimų, kurie tautiečiams ne kartą jau pagelbėjo įvairiose gyvenimo situacijose. Nuo parduodamų ne visada legaliai atvežtų smulkių prekių iki automobilių ar, vieni populiariausių skelbimų – būsto nuomos. Vienoje grupėje neseniai pasklido šmaikštus, tačiau nemažai atgarsio ir apkalbų susilaukęs nuomos skelbimas.

Besitęsiant nežinomybei dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) sąlygų nerimauja ne tik politikai ar šioje šalyje gyvenantys imigrantai – nežinia sklando ir tarp akademinės bendruomenės narių. Štai „The Guardian“ skelbia, kad net 17 tūkst. britų studentų, ketinusių nuo rugsėjo dalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje, susiduria su nežinomybe dėl finansavimo, o jau išvykusiems kyla neaiškumų dėl sveikatos draudimo.

Jei Jungtinės Karalystės politinė sistema nesugebės rasti išeities iš aklavietės dėl „Brexit“, šaliai teks balandžio 12 dieną palikti Europos Sąjungą nesudarius susitarimo. Kaip tai paveiktų Britaniją? ES piliečių teisės Britanijoje gyvena maždaug 3,5 mln. ES piliečių ir maždaug milijonas britų yra įsikūrę kitose Bendrijos narėse.

Pastaraisiais metais itin šoktelėjus pramogų ir paslaugų kainoms, tai itin pasijautė ir mados mylėtojoms. Drabužių kainos kilo didžiausiuose prekybos centruose, jų pardavimo kainą kėlė ir „seconhand“ parduotuvės.

Vyriausybė skelbia, kad Lietuva pasiruošusi priimti visus emigrantus, kurie po „Brexit“ nuspręstų grįžti į gimtinę. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė tv3.lt sakė, kad dauguma svarsto tokią galimybę, tačiau ekonomisto teigimu, Lietuva priimti visų norinčių grįžti negali. „Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių, grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – taip dar sausio viduryje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Vasario 14 dieną pradėjo veikti elektroninė užsienyje gyvenančių rinkėjų registracija į gegužės 12 dieną vyksiančius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus ir gegužės 26 dieną vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

Rusiška propaganda ir Lietuvą žeminanti informacija veši emigrantus iš Lietuvos buriančiose „Facebook“ grupėse. Pavergusi emigrantų protus ir įtikinusi, kad Lietuva, o kartu ir visos kitos Rytų Europos valstybės – nevykėlės, Rusija kuria antrąją, virtualią Sovietų Sąjungą. „Facebook“ grupėse, vienijančiose nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių emigracijoje gyvenančių žmonių, apstu Lietuvą ar šalies vadovus niekinančios informacijos, „minkštosios propagandos“ žinučių ir net klėjonių.