emigrantai

Daugiau nei 20 valdančiajai daugumai priklausančių Seimo narių pasiūlė įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti įstatymą, kuriame būtų numatytos detalios ir veiksmingos priemonės emigrantams susigrąžinti, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Projekte teigiama, kad Lietuvos piliečių išvykimas dirbti ir gyventi į užsienį daro nepataisomą žalą šalies ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai.

Po dešimties metų į Kauną renkasi „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyviai. Būtent 2008 m spalio 5-ąją jachta „Ambersail“ paliko Klaipėdos uostą ir leidosi aplink pasaulį, jame išsibarsčiusiems lietuviams gabendama prezidento Valdo Adamkaus laišką ir kvietimą drauge švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Nors prabėgo dešimtmetis daugelio vyrų balsai virpa kalbant apie odisėją.

„Čia rojus, palyginti su tuo, ką mums teko ištverti“, – pasakojimą antradienio vakarą pradės devyniolikmetė Gabrielė, rodydama Nyderlandų kvartalus, kuriuose apgyvendinami per agentūras darbą susiradę emigrantai. Beveik per metus, praleistus Nyderlanduose, jai teko ir ištisas dienas valgyti tik obuolius, ir bėgti iš darbo, rašoma pranešime spaudai. Laidoje „(Ne)emigrantai“ jauna mergina pripažins tuo metu labiau už viską norėjusi grįžti į gimtąjį Kauną.

Rugpjūtį iš Lietuvos emigravo tūkstančiu daugiau žmonių, nei atvyko, pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Tai – pirmas atvejis po trijų mėnesių pertraukos, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas migracijos balansas. Gegužę, birželį ir liepą į šalį atvyko daugiau žmonių nei išvykdavo, tai yra pirmi tokie atvejai nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį vasaros mėnesį iš šalies išvyko 4382 žmonės, o atvyko – 3343 asmenys.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

 Norvegijoje sulaikyti du lietuviai, praėjusią savaitę paspirtuku Osle žiauriai sužaloję vyrą.  30-metis norvegas patyrė sunkų kaukolės lūžį, po to kai jam buvo suduota paspirtuku per galvą. Per incidentą vyrui skilo kaukolė. Nukentėjusiojo būklė buvo labai sunki, medikai jam sukėlę dirbtinę komą. Abu lietuviai buvo apklausti ir prisipažino dalyvavę šiame nusikaltime.

 Norvegijos policija sulaikė Drammeno miesto kapinėse vandalizmo aktą surengusį lietuvį. Policija spėja, kad vyras pamišo todėl, kad negavo darbo vienoje šio miesto įmonių, skelbia naujienų portalas tv2.no. Pranešama, kad antradienio rytą Drammeno kapinėse rasti 92 raudonais dažai išteplioti antkapiai. Ant dalies kapų buvo užrašytas įmonės, į kurią nebuvo priimtas lietuvis, pavadinimas. Pranešama, jog taip pat buvo nusiaubta kapinėse buvusi koplyčia.

 Lietuviai Norvegijoje ir toliau skambiai pakliūna į šios šalies policijos akiratį. Sekmadienio naktį Jessheimo mieste žiauriai sumuštas 30-metis lietuvis. Policijos duomenimis, vaikinas buvo mušamas ir spardomas Trondheimsvegen gatvėje. Pasak liudininkų, kruvinas nukentėjusysis pastebėtas „Circle K“ degalinėje. Jis buvo skubiai pristatytas į Ulleval ligoninę, Osle. Dėl žiauraus vaikino sumušimo policija iškėlė baudžiamąją bylą.

Emigrantas Algirdas Liebus šiandien sveria 130 kilogramų, ir save vadina laimingiausiu pasaulio žmogumi. Gal kas pasakytų, kad šis Nyderlanduose gyvenantis lietuvis – apkūnokas. „Jūs pamatytumėte, kaip atrodžiau prieš tai“, – jiems atsikerta Algirdas. 190 kilogramų – toks emigranto svorio rekordas, kurio pasiekti jis nelinkėtų niekam. Skausmai, patyčios, ašaros drabužių parduotuvėse ir dvi operacijos – štai ką jau spėjo išgyventi 25 metų vyras.

 Į Norvegijos teisėsaugos akiratį pastaraisiai mėnesiais patenka vis daugiau lietuvių. Portalas tv3.lt vakar rašė, kad Norvegijos policija ieško parduotuves Larviko, Astedo ir Honefoso miestuose galimai apiplėšusių vyrų iš Lietuvos. Aiškėja, kad žiauriu elgesiu Larviko mieste yra pasižymėję ir daugiau lietuvaičių. Naujienų portalas tv2.no rašo, kad balandžio 14 dienos naktį du lietuviai žiauriai sumušė 44 metų trijų vaikų tėvą. Suspardę norvegą lietuviai apšvarino jo kišenes.

Norvegijoje siaučia vagišių gauja iš Lietuvos – ilgapirščiai važinėja po parduotuves ir tiesiog prisikrauna krepšius brangių prekių, daugiausia įvairią buitinę techniką, kompiuterius. Kaip jie šeimininkauja Norvegijoje, užfiksavo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše, kuris nufilmuotas gegužės 8 dieną matosi, kaip du vyrai atsineša didelius krepšius ir vaikštinėdami tarp lentynų ima į juos krauti įvairias prekes. Laisvai vaikštinėdami atėjūnai kraunasi vis daugiau daiktų.

Nors mados verslas Italijos mados sostinėje Milane skamba labai gražiai – pakliūti į tikrąją grietinėlę pasiseka vienetams. Daugelis lieka drabužių parduotuvių pardavėjais ar stilistais ir vis laukia svajonių paaukštinimo. Klaipėdietė Marija Popadničenko iki šiol pati negali suvokti, kaip jai taip pasisekė, kad be didelių pastangų ji pasiekė svajonę. Vos baigusi mados mokslus, mergina pakliuvo į prestižinius Milano mados namus ir ten tapo viena iš pagrindinių dizainerių.

Artėjančiai mamos dienai, istorija apie neeilinę mamą. Jelena Vardienė ja tapo labai anksti – vos šešiolikos. Tuomet dar gyvendama gimtajame Vilniuje neplanuotai pastojo nuo vyresnio mylimojo. Po to prasidėjo pogimdyminė depresija, kurią ji gydė pačiu keisčiausiu būdu – naktiniame klube buvo nestandartinių dydžių go-go šokėja. J. Vardienė papasakojo, kokį sunkų kelią nuėjo, kaip jai ilgą laiką nesisekė ir kiek daug žmonių ją tuomet pasmerkė.

Aivaras Vaišnoras nuo pat vaikystės mėgo gyvūnus. Dar būdamas penkiolikos vaikinas tapo rimtu ūkininku. Kol bendraamžiai svajojo apie karjeras didmiesčiuose, vaikinas svajojo apie kaimą ir fermą, savas karves ir žąsis. Lietuvoje palikęs nuosavą ūkį, jaunuolis atskrido į Norvegijos miestą Bergeną, kur tapo šou pasirodymams skirtų žirgų prižiūrėtoju. „Toks darbas tikrai ne kiekvienam“, – sako Aivaras. A. Vaišnoro pareigos – žirgyno darbuotojas.

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet emigracijos iš Lietuvos banga bus mažesnė nei pernai, o imigracija į šalį augs, rodo BNS apklausa. BNS šią savaitę vienuolikos ekonomistų ir migracijos ekspertų paprašė pateikti prognozes dėl migracijos masto. Pagal jų prognozes, 2018 metais iš Lietuvos turėtų emigruoti apie 44 tūkst. gyventojų – 4 tūkst. mažiau nei pernai, o į šalį atvyktų apie 31 tūkst. žmonių – 11 tūkst. daugiau.

Vasarą į Lietuvą grįžtantys emigrantai Lietuvoje skuba susitvarkyti ir sveikatos problemas. Apsidraudus privalomuoju draudimu keliems mėnesiams, paslaugomis naudojamasi nemokamai. Dėl to kyla klausimų, ar nelieka nuskriausti nuolatos mokesčius mokantys lietuviai.

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, o kartu ir susigrąžinti permokėtus mokesčius. „Svarbiausia yra žinoti, kad mokesčius galima susigrąžinti net už 4-5 praėjusius metus. Tai reiškia, kad tie asmenys, kurie svetur dirbo 2013-2014 metais dabar turi paskutinę galimybę susigrąžinti mokesčius.

Dalis emigrantų pinigų patenka į šalies būsto rinką. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad užsienio lietuvių kasmet įliejamas milijardas eurų į vidaus rinką įtakos Vilniaus būsto segmentui nedaro, tačiau akivaizdžiai kaitina regionų NT rinkas, rašo „Verslo žinios“. NT paslaugų bendrovės „Newsec Baltics“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas teigia, kad sudėtinga nustatyti, kokia dalis gyvenamojo NT sandorių tenka užsienio lietuviams.

Amerikoje gyvenančios lietuvės Jurgitos Lakštutienės (39) istorija išties neeilinė: netikėta emigracija, skyrybos, nauja meilė ir širdį džiuginančios penkios dukros. Prieš beveik septyniolika metų į Čikagą atvykusi moteris net negalvojo, kad pasiliks gyventi Amerikoje, nes ilgesys Lietuvai buvo ypač stiprus. „Iš Lietuvos išvykome, nes to labai norėjo mano pirmasis vyras. Jam atrodė, kad čia pinigai auga ant medžių, bet deja taip tikrai nėra.

Jungtinė Karalystė tebėra populiariausia lietuvių emigracijos kryptis, rodo Statistikos departamento duomenys. Pernai iš Lietuvos į šią valstybę gyventi išvyko 21,6 tūkst. žmonių arba 45 proc. visų emigrantų. Užpernai šis rodiklis buvo labai panašus – 46,2 proc. visų išvykusių gyventojų sudarė emigravusieji į Jungtinę Karalystę.

Atvykę į Londoną daugelis naujakurių pradeda nuo tos pačios starto linijos. Imasi kažko paprasto, nekvalifikuoto ir lengvai prieinamo. Vaida Vasiliauskaitė-Radzevičienė dabar jau gerbiama ponia, tačiau prieš šešiolika metų, kai vos tik atvyko į Londoną, buvo sunkiai dirbanti ir nelegali darbininkė. 2002-aisiais, kol dar nebuvome Europos Sąjungoje, taip darė daugelis, smarkiai rizikuodami būti deportuoti. Tokių kaip ji – tūkstančiai. Daugelis iki šiol sunkiai lenkia nugaras fabrikuose.

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, Norvegijoje ar Švedijoje. Kadangi emigrantams taip užkertamas kelias grįžti į Lietuvą ar savo pajamas dirbant svetur investuoti į butą tėvynėje, jie nuosavus būstus įsigyja emigracijoje.

Specialios policijos operacijos metu iš vergovės išvaduota du šimtai žmonių. Tarp jų ir daugybė mūsų tautiečių. Šioje iš pirmo žvilgsnio ramioje Kornvalio grafystės gėlių fermoje ankstyvą rytą įsiveržusi policija iš nežmoniškų darbo sąlygų išvadavo 200-tus čia dirbusių imigrantų. Du juos čia išnaudoję asmenys sulaikyti. Jiems pateikti kaltinimai vykdžius šiuolaikinę vergovę. Dar vienas asmuo įtariamas bendradarbiaujant šios gaujos veikloje.

Nuo tada, kai Jungtinės Karalystės gyventojai pasirinko pasitraukti iš Europos Sąjungos, su procesu susijusi informacija kelia vis didesnį susirūpinimą. Iš pat pradžių stringantis procesas rodo, kad šalis jau patiria neigiamas savo pasirinkimo pasekmes. Ka „Brexit“ reiškia šalies ekonomikai? Ekspertai ir bankininkai į šį klausimą bando atsakyti jau beveik dvejus metus. Jungtinės Karalystės valdžia atliko ir savo vertinimą – nutekinti duomenys skelbia labai nemalonią informaciją.

 Kartais pasakų nereikia ieškoti knygose – princai, pelenės ir netikėtos pažintys yra visai šalia: galbūt net internetiniame pažinčių portale. Šį sekmadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal Moteris“ – viena iš tokių šiuolaikinių pasakų, kurioje bus papasakota indų kilmės Gasparo bei baltarusės Krystsinos istorija. Nuo meilės iki „juodojo sąrašo“ Laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kristinai Rimienei paklausus, nuo ko viskas prasidėjo, dabar jau susižadėję Krystsina ir Gasparas susižvalgo.

 Nuolat girdime apie emigrantų pagautą laimės paukštę užsienyje. Lietuvių ausis pasiekia žinios apie uždirbtus turtus, prabangius automobilius, gražius namus ir egzotiškas atostogas. Tačiau Remigijaus istorija priešinga daugeliui. Išvykęs į užsienį jis patyrė tikrą košmarą – gėrė iš pelkės, valgė iš konteinerio ir miegojo miškuose, o parvykti į Lietuvą jam pavyko tik „TV Pagalbos“ pastangomis. Į Vokietiją vyras vyko rinkti sendaikčių, kuriuos turėjo vežti į Lietuvą ir čia perparduoti.

Netoli Libijos krantų išgelbėtas trijų mėnesių kūdikis mirė, nes prastos oro sąlygos ir valčių stoka neleido atlikti evakuacijos, ketvirtadienį pranešė labdaringos organizacijos. Viduržemio jūroje nuo antradienio išgelbėta daugiau nei 1 650 migrantų, tarp kurių yra daug moterų ir vaikų. Nors kai kurie migrantai krantą pasiekė ketvirtadienį, šimtai kitų dėl audringos jūros įstrigo tikriausiai dar kelioms dienoms.

Siekiant pažaboti nevaldomus emigrantų srautus ir sparčiai tuštėjančius regionus, prezidentė kartu su savivaldybių merais aptarė, kaip galima spręsti šį klausimą. Didelius skaičius tautiečių prarandančių miestų merai atskleidė, kas jų manymu lemia liūdną statistiką ir kaip galima gelbėtis. 2016 m. Lietuvą paliko per 50 tūkst. piliečių, toks emigrantų skaičius jau buvo pasiektas iki 2017 m. lapkričio, rodo Statistikos departamento duomenys.

Savivaldybės kelia sau tikslą, bet joms neužtenka priemonių susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius emigrantus, o darbininkų trūkumą regionai bando kompensuoti darbininkais iš užsienio, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos atstovų Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas. Jo metu buvo apklausti 44 iš 60 savivaldybių atstovai. Anot trečiadienį Prezidentūroje pristatytos tyrimo analizės, pusė jų kelia tikslą susigrąžinti emigrantus, bet dėl to nepriėmė jokių sprendimų.

Kėdainių rajono meras prieš pat Kalėdas panoro susitikti su emigrantais, grįžusiais šventėms į Kėdainius. Pakvietė juos į savivaldybę, tačiau metė akibrokštą – pats susitikime taip ir nedalyvavo... O ir susitikti su rajono galva panoro vos du jauni kėdainiečiai, kurių emigrantais vadinti jau negalima – jie, ne vienerius metus laimės ieškoję užsienyje, apsisprendė grįžti į gimtąjį kraštą ir bandyti kurtis čia.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liko tik svajone. Skaičiuojama, jog nuo 2005 metų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Emigracija ir toliau auga. Vien per šių metų 11 mėnesių, tėvynę paliko kur kas daugiau žmonių nei pernai per visus metus.   Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius.

Jungtinėje Karalystėje centrinė kriminalinės policijos valdyba Londone tiria nusikaltimų virtinę, kuri jau kelia paniką visoje šalyje. Policija įspėja, kad siaučiantis „serijinis gyvūnų žudikas“ gali imti taikytis į žmones, rašo news.com.au. Scotland Yardo teigimu, šiuo metu oficialiai registruota 400 atvejų, kuomet rasti negyvi ir baisiai sužaloti gyvūnai.

Pirmadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, prasideda dvi dienas truksiantis Globalios Lietuvos forumas, skirtas valstybės ir diasporos partnerystei. Renginyje planuoja dalyvauti apie 150 dalyvių iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Užsienio lietuvių organizacijų atstovai, diasporos profesionalai, Lietuvos ir užsienio nevyriausybinių įstaigų bei Lietuvos valstybinių institucijų atstovai, o taip pat į Lietuvą grįžę ir čia savo karjeras vystantys asmenys – v...

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

Užsienyje įsikūrusių lietuvaičių širdis tirpdo tėvynėje vargstančių tautiečių istorijos. Internetu sulaukdami pagalbos šauksmo, emigrantai dosniai atveria pinigines, aukoja įvairius rūbus bei daiktus. Tačiau aiškėja šokiruojanti tiesa: kai kuriems bėdžiams labdara tampa verslu. Nesąžiningų prašytojų neįveikia net atsakingos institucijos. Apmaudo neslepia JAV įsikūrusios moterys. Savo vardų atskleisti nenorinčios lietuvės sako išaiškinusios nesąžiningą šeimą, gyvenančią Rokiškio rajone.

Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos daugėja, tačiau nemažai žmonių ir sugrįžta. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą sugrįžtantiems gyventi į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Pradėkite nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

„Brexit“ Jungtinė Karalystė taps namais 3 milijonams antros klasės Europos Sąjungos „įsikūrusiųjų piliečių“, kurie turės pateikti savo pirštų antspaudus ir registruotis, turės įsikūrusiojo dokumentą, tačiau nedalyvaus rinkimuose, rašo theguardian.com.

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May atskleidė detales pasiūlymo, nurodančio, kokios bus šalyje po „Brexit“ pasiliekančių Europos Sąjungos piliečių teisės. 15 lapų ilgio dokumentas skirtas tiems 3,2 milijono imigrantų, kurie po praėjusiais metais balsavimu pasirinkto sprendimo pasitraukti iš Sąjungos jau daugiau kaip metus gyvena nežinioje, rašo CNN. Šis dokumentas – tai tik pirmoji susitarimo dalis.

Atgal į Lietuvą pritraukti arba patraukti naujus dirbančiuosius skirtos interneto svetainės yra net kelios. Bet vyriausybės planuotas „vieno langelio“ principas toli gražu neveikia. Nors iniciatyvos gražios, bet vieningos sistemos, kuriose asmenys, norintys atvykti ar grįžti atgal į Lietuvą, galėtų gauti informacija, nėra. Sėkmingiausiai kol kas veikia „Investuok Lietuvoje“ internetinė svetainė, kurioje ieškoma iš kitų šalių atvykstančių investuotojų.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Jau pusmetį dirbanti naujoji Vyriausybė kaip vieną iš prioritetinių darbų įvardino migracijos stabdymą ir reeemigracijos mastų didinimą. Tačiau vienas iš problemiškiausių šio proceso aspektų yra jų atžalų mokymosi procesas ir integravimas. Kuris, anot atsakingų institucijų, nėra vientisas ir sistemingas.   Visgi, Lietuvoje yra ir mokyklų, kuriose su situacija susitvarkoma puikiai.

Graikijos policija penktadienį baigia evakuoti paskutinius migrantus ir pabėgėlius iš laikinos stovyklos, įrengtos buvusio Elinikono oro uosto ir olimpinių žaidynių komplekso teritorijoje į pietus nuo Atėnų, pranešė pareigūnai. „Stovykloje tebėra apie 450-500 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas Teodoras Chronopulas (Theodoros Chronopoulos). „Operacija vyksta be jokių incidentų, nes šie žmonės buvo iš anksto perspėti“, – pridūrė jis.

Užsienyje dirbusiems žmonėms – gera žinia, tiesa, tai jiems primenama toli gražu ne pirmą kartą. Užsienyje dirbę lietuviai turi galimybę susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Priklausomai nuo išdirbto laikotarpio, mokestinės šalies, gautų pajamų ir kitų faktorių tautiečiams gali priklausyti ir labai įspūdingos sumos. Grąžintina suma taip pat priklauso ir nuo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) toje, šalyje, kur buvo dirbta. Pavyzdžiui, Vokietijoje NPD 2016 metais buvo 8652 Eur.

Oficialios emigracijos iš Lietuvos tempas balandžio mėnesį nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai, rodo statistika. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį iš Lietuvos emigravo 4643 žmonės - tai 37 daugiau nei kovo mėnesį ir 920 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Į Lietuvą balandį imigravo 1770 žmonių - dvidešimčia mažiau nei kovą. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst.

Pirmalaikiai rinkimai Jungtinėje Karalystėje sustiprins premjerės Theresos May (Terezos Mei) vidines pozicijas, o tiesiogiai deryboms dėl „Brexit“ jie įtakos neturės, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tiesiogiai deryboms su Europos Sąjunga tai įtakos nedarys. Ko gero, tai sustiprins vidines politines pozicijas“, - žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė, paklausta apie Britanijoje rengiamus pirmalaikius parlamento rinkimus.

Emigracijos mastai vis labiau gąsdina tautiečius. Valdžiai sudarinėjant bendrus sutarimus dėl emigrantų stabdymo ir išvykusiųjų pritraukimo atgal į gimtinę, ekspertai tikina, kad šis dešimtmetį trunkantis procesas Lietuvai nesiseka. Ir ateityje ir toliau nesiseks. Skaičiuojama, kad išvažiuodami į kitą šalį, grįžti į Lietuvą neplanuoja apie 40 procentų lietuvių.

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo.

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių sumos, rašoma pranešime spaudai.  Mokesčius iš Anglijos galima susigrąžinti net už 5 praėjusius metus.