emigrantai

Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955-1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną? Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg "demografizuotos", tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus...

Emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja. Priešingai, jie tik auga, rodo oficialiai skeliama statistika. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius - beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. 2016 metais dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių - iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Iš Elektrėnų kilusi Greta Gedutytė (24) save apibūdina, kaip nepastovią, ambicingą ir gyvenime vien tik širdimi besivadovaujančią merginą. Jos pomėgiai – maisto fotografavimas ir kelionės, į kurias ėmėsi leistis dar vaikystėje, o šiuo metu Greta savo gyvenimą kuria Stambule, mieste, kurio jos gyvenimo planuose niekada nebuvo. „Manau, jog keliauti pradėjau nuo tada, kai išmokau vaikščioti.

Vidinė ir išorinė emigracija tampa bene rimčiausiu iššūkiu Lietuvai. Štai ekonomistas Raimundas Kuodis pabrėžia, jog Lietuvoje ūkiškai gyvybingomis teritorijomis išlieka vos pustrečio miesto: sostinė Vilnius, generuojantis 40 proc. šalies ekonomikos, Kaunas, iš dalies – Klaipėda. Likusi Lietuvos dalis, anot ekonomisto, vis labiau primena pensionatą, kuriame darbingi ir darbą turintys žmonės jau tampa mažuma. Nes kas dar gali, išvažiuoja į didmiesčius arba emigruoja iš Lietuvos.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.

TV3 studijoje apsilankęs Ramūnas Karbauskis užsiminė apie svarbiausius sprendimus, kurių turėtų imtis valdantieji norėdami sumažinti lietuvių emigracijos mastus. „Viskas yra labai svarbu. Visi klausimai. Švietimas, kultūra, investicijos, mokesčiai. Visa tai yra susiję su emigracija. Mes turime galvoti apie tai, koks įstatymas leistų sukurti darbo vietas, skatinti verslą, investuoti, turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje norėtųsi investuoti. Pirmiausia Lietuvos verslininkams kurti darbo vietas.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

Prieš didžiąsias metų šventes pašte tikras sujudimas, mat išauga ne tik kalėdinių siuntų, bet ir piniginių perlaidų srautas. O tai rodo, kad pinigai išlieka viena populiariausių kalėdinių dovanų, kurias lietuviai gauna iš savo artimųjų. Kalėdiniu laikotarpiu paštuose ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose yra išmokama beveik ketvirtadaliu daugiau piniginių perlaidų nei įprastą mėnesį.

Neretai emigrantai yra traktuojami kaip žmonės, kurie išvykę svetur dirba tik juodžiausius darbus: skina braškes, šąla fabrikuose, valo apšnerkštus kambarius ir t.t. Visgi yra ir kita medalio pusė – esti ir tokių, kurie turi gerai apmokamus darbus bei šiltą pastogę. Palikti gimtuosius namus ir pradėti gyvenimą užsienyje – kas antro žmogaus Lietuvoje pasirinkimas. Vieni jų, įsidarbinę ir susiradę būstą, lieja ašaras ir pasakoja apie šuniškas gyvenimo bei darbo sąlygas.

Po „Brexit“ kilęs sąmyšis palietė daugelio žmonių gyvenimus. Iškart pasipylė pranešimai apie Didžiojoje Britanijoje užpuldinėjamus emigrantus, kitus su „Brexit“ susijusius neramumus. Bet ar tikrai viskas yra taip blogai? Apie situaciją Didžiojoje Britanijoje tv3.lt papasakojo Anglijoje jau dešimtmetį gyvenanti bei dirbanti Ona Markinienė. Sugrįžo trumpam Į Lietuvą atostogoms sugrįžusią Oną tv3.lt komandai pavyko sutikti Palangoje.

Emigravę lietuviai nesnaudžia, atranda laiko savo antrai religijai – krepšiniui. Todėl nenuostabu, kad varžybas palydėdami su tradicinėmis dainomis, išmoko ir kolegas kitataučius lietuviškų žodžių bei dainų. Vienu iš tokių pavyzdžių pasidalijo ir tv3.lt skaitytojas.

Oro uoste – šimtai lagaminų ir tikrai ne visuose atostogų reikmenys. Žmonės ir toliau masiškai palieka gimtinę ieškoti geresnio gyvenimo kitur. Nuo 2010 iki 2014 metų emigracijos tempai kiek smuko, tačiau vėl ėmė sparčiai kilti. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvą paliko 6,5 procento žmonių daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tai yra 23 tūkst. žmonių. Maždaug tiek gyvena Plungėje. Štai oro uoste sutikta Marija Londone gyvena jau septintus metus.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Reitingų agentūrai „Standard & Poor‘s“ paskelbus, kad Lietuva tarp Rytų Europos šalių labiausiai nukentėtų dėl „Brexit“, Finansų ministerija pareiškė, kad agentūra padarė neteisingas išvadas. Pasak ministerijos, jei būtų vertinamos visos ES valstybės, rezultatai būtų kitokie. „Standard & Poor‘s“ analizėje vertinamos 11 ES valstybių bei Turkija ir Rusija.

Daugeliui netikėtai pasibaigęs britų balsavimas referendume dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos sukėlė tikrą sąmyšį. Dėl sprendimo palikti bendriją itin stipriai pasikeitė emigrantų bei vietos gyventojų santykiai šioje šalyje. Apie situaciją Anglijos širdyje, Londone, tv3.lt papasakojo šiame megapolyje jau penkerius metus gyventi Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinomi). Kita atmosfera „Iškart po referendumo nuotaikos iš tikrųjų buvo keistos.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Didesnė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nesidomi galimybe grįžti į Lietuvą, grįžimas labiau domina Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje gyvenančius tautiečius, kurių socialinė ir ekonominė padėtis pablogėjo, rodo apklausa. Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu pernai rudenį atlikta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad 40 proc. respondentų domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis, 17 proc. – nesidomi, dar 43 proc. teigė, kad jiems tai nėra aktualu.

Kol lietuviai keikia valdžią ir būriais išvažiuoja svetur ieškoti sotesnio kąsnio, jų vietą versle užima užsieniečiai. Štai neseniai į Lietuvą atvyko pora su trimis mažamečiai vaikais iš turtingosios Olandijos ir sostinėje pradėjo paprastą verslą - atidarė olandiškų vaflių parduotuvėlę. Užsieniečiai pripažįsta, kad lietuviška biurokratija juos beveik išvarė iš proto, tačiau tikslas dabar pasiektas ir pirkėjų vis daugėja. Olandai turi patarimų ir niurzgantiems lietuviams.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.

Po istorinio susitarimo tarp ES lyderių ir Jungtinės Karalystės ministru primininku vasario pabaigoje, Lietuvos Prezidentė „Twitter“ paskelbė „dramos pabaigą“. Iš tikro, drama tik įsibėgėja ir kulminaciją pasieks artimiausiais mėnesiais. Apklausų duomenys byloja, kad JK išėjimo iš ES sąstato priešininkų ir Europos optimistų gretos beveik lygios (kovo pradžioje 49 proc. balsavusių buvo „už“ išėjimą, 51 proc.

Lietuvos demografinę situaciją reikia verkiant taisyti, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir priminė trijų žingsnių strategiją. Anot R. Dargio, pirmiausia reikia pradėti nuo jaunų šeimų. „Pirma, reikia kreipti dėmesį į jaunų šeimų gyvenimo kokybę – valstybė turi padėti jaunoms šeimoms, ypač turinčioms daugiau nei vieną vaiką: teikti vienkartines pašalpas, leisti atskaitymus nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria, kad atskiros Europos Sąjungos (ES) šalys, siekdamos suvaldyti migrantų antplūdį, galėtų iki dvejų metų taikyti laikiną sienų kontrolę. „Reikia tų dvejų metų tam, kad užtikrintume mūsų Europos piliečių saugumą, visų mūsų šalių saugumą.

Nepaisant sumažėjusio turistų iš Rusijos ir Baltarusijos srauto, Lietuvos viešbučiai ir sanatorijos per didžiąsias metų šventes yra užpildyti, teigia turizmo atstovai. Poilsio paslaugų teikėjai sako, kad dėl politinių ir ekonominių sunkumų sumažėjusius rusų ir baltarusių srautus kompensuoja daugiau svečių iš Latvijos ir Skandinavijos, šventėms grįžtantys emigrantai ar dėl terorizmo grėsmių į kitas šalis nevykstantys lietuviai.

Grąžtai netyla: kai vieni tarpušvenčiu ilsisi, odontologai, medikai ir grožio specialistai dirba išsijuosę. O įdarbina juos atostogų grįžę emigrantai. Šioje odontologijos klinikoje specialistai sukasi be atokvėpio – pilna ir prisiregistravusių pacientų, ir prašančiųjų skubios pagalbos.

Europą užgulus didžiuliams migrantų srautams, nuo jų antplūdžio dusti pradėjo ne viena valstybė. Ne išimtis tapo ir Slovėnija. Lietuva šiai valstybei į pagalbą nusiuntė jau antrą policijos pareigūnų brigadą.

Panevėžietis Gytis, su drauge išvykęs ieškoti laimės į Ispaniją, po kelerių metų tėvynėn grįžo invalido vežimėlyje, o po to dar sulaukė ir 200 tūkst. eurų sąskaitos. Ispanijoje padaryta avarija Gyčio ir dar keturių žmonių gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. „Mano vaikystė nebuvo labai gera. Mano tėtis, kuris dabar yra miręs, mušdavo mamą. Mama susirado kitą vyrą. Kai paaugau, pradėjau bėgti iš pamokų. Vėliau, profesinėje mokykloje, mokėsi mūrininko- betonuotojo-dailidės amato.

Finansinių sunkumų slegiama ir šiuo metu paskolų nebedraudžianti valstybės bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ketina samdyti teisininkus, kurie padėtų išieškoti skolas iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Lietuvos piliečių. Įmonės vadovo teigimu, tokių skolininkų gali būti apie 200, o jų bendros skolos gali siekti apie 40 mln. eurų. „Ganėtinai sunku išieškoti teisėtais būdais iš žmonių, kurie išvykę ir deklaravę savo išvykimą.

Graikijoje kol kas neatsirado į Lietuvą persikelti norinčių pabėgėlių – pasak šioje šalyje viešinčio vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus, nors Lietuva yra sutikusi vieną šeimą perkelti į Lietuvą artimiausiu metu, norinčių atvykti pabėgėlių rasti dar nepavyko.

Mohammed Median Tiba arba tiesiog Medianas Lietuvoje gyvena jau septynerius metus. Atvykęs čia 18 metų, jaunuolis išmoko lietuvių kalbos, ėmė studijuoti informatiką, o vėliau ir susirado darbą pagal specialybę. Medianui čia patinka, lietuviai atrodo jam draugiški, tad jis ir savo šeimą norėtų čia atsivežti. „Kai tik baigiau mokyklą Sirijoje, norėjau išvažiuoti.

Migracija yra opi tema nuo komunistų valdymo nukentėjusiose šalyse. Jose vyksta kitokios diskusijos negu kitose šalyse, tokiose kaip Britanija ir Prancūzija, kurios dešimtmečius būdavo kelionės tikslas žmonės iš jų buvusių kolonijų. Visos buvusios Sovietų Sąjungos kolonijos patyrė priverstinę emigraciją (dėl trėmimų ir gyventojų pasitraukimo į užsienį), o Baltijos šalys taip pat nukentėjo nuo priverstinės imigracijos.

Naktį apie pusantro tūkstančio migrantų bandė kirsti Eurotunelio kanalą, jungiantį Prancūziją ir Britaniją. Dėl vieno masiškiausių bandymų kirsti sieną kilo tikras šurmulys, vėluoja ir tuneliu keliaujantys traukiniai. O vienam migrantui kelionė baigėsi mirtimi. Taip naktį atrodo Prancūzijos gatvės prie Eurokanalo, jungiančio šalį su Britanija. Emigrantai skuba patekti į Didžiąją Britaniją, jų laukia pavojinga kelionė tuneliais, kuriais dideliu greičiu skrieja traukinių vagonai.

Lietuvą toliau plaka emigracijos rykštė. Per šiuos metus emigravo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kodėl gerėjant šalies ekonomikai, tautiečių žvilgsniai vėl krypsta į Didžiąją Britaniją ar Skandinaviją, priežasčių ieško ir ekonomistai. Tuo tarpu emigracijoje dirbantys lietuviai vardija atsakymus – maži atlyginimai, darbdavių godumas, pagarbos trūkumas ir didelės kainos.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo „Facebook“ paskyroje teigia, kad privalomosios karinės tarnybos grąžinimas paskatino iš Lietuvos emigruoti beveik 5 tūkstančius žmonių.  „Naktinės „šauktinių" reformos rezultatas: kone 5000 lietuvių emigravo baimindamiesi privalomos karinės tarnybos, kurios, kaip aiškėja, net neprireiks, nes jau susirinko pakankamas skaičius savanorių.

Iš Lietuvos nuo 2001 iki 2014 metų emigravo daugiau nei pusė milijono žmonių, pats emigracijos pikas pasiektas 2010 metais, kai iš šalies išvyko kiek daugiau nei 83 tūkstančiai žmonių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 825 tūkst. žmonių arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras skaičiuoja, kad per nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. O Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje.  Dažniausios priežastys, kurios skatina emigruoti tautiečius, pasak Tarptautinės migracijos organizacijos biuro vadovės Audros Sipavičienės, – ekonominės ir socialinės.

Iš Londono į Kauną atskridę du neblaivūs lietuviai oro uoste elgėsi chuliganiškai, triukšmavo ir išplūdo pasieniečius. Vienas vyras, šlapinęsis viešoje vietoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų buvo tramdomas panaudojant imtynių veiksmus. Sekmadienį popiet Kauno oro uoste nusileido lėktuvas iš Londono.

Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Vyriausybės iniciatyva sukurtos internetinės svetainės www.renkuosilietuva.lt, kuri suteiks informacijos ir paskatins užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje, pristatyme. Šiame puslapyje bus teikiama informacija apie įsidarbinimo ar verslo galimybes, taip pat informacija apie socialinius, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitus aktualius klausimus.

Britų pareigūnai identifikavo moters kūną, kurio sukapotas dalis rado lagamine, viename name Piterbore. Pagrindinis įtariamasis – lietuvis Vytautas Jokubauskas buvo suimtas praėjusį sekmadienį. Policijos teigimu, pareigūnų name Mayor's Walk gatvėje Piterbore aptiktas sukapotas kūnas priklauso 42-ų, taip pat lietuvei, Ramutei Butkienei. Vaiką turėjusi mama dirbo vienoje iš miesto darbo agentūrų, teigia policija.

Piterbore buvo sulaikytas 57-ių vyras, policijos teigimu tai – lietuvis Vytautas Jokubauskas, kuriam pateikti įtarimai nužudžius moterį. Jos sukapotas kūnas buvo aptiktas lagamine, praneša „independent.ie“. Vyras buvo sulaikytas vakar Cilpston Walk gatvėje, Piterbore, apie 19 valandą ir šiuo metu yra laikomas areštinėje. Policija daugiau nebeprašo visuomenės pagalbos lietuvio paieškose, todėl manoma, kad sulaikytasis yra būtent V. Jokubauskas.

Didžiosios Britanijos gelbėjimo tarnybos penktadienį pranešė radusios 68 žmones, tarp jų dvi besilaukiančias moteris, uždarytus jūriniame konteineryje viename pietryčių Anglijos uoste. Septyni žmonės, įskaitant abi nėščiąsias, buvo išvežti į ligoninę, bet nei vieno iš jų būklė nėra sunki, sakoma Rytų Anglijos greitosios pagalbos tarnybos pranešime. Greitoji pagalba buvo iškviesta į Harvičo tarptautinį uostą, daugiausiai aptarnaujantį į Nyderlandus plaukiančius keltus, ketvirtadienį po 22 val.

Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė, Liaudies vienybės partijos lyderė Kristiina Ojuland savo socialinio tinklo paskyroje kalbėdama apie į ES atvykstančius pabėgėlius, pareiškė, kad į Europą nereiktų įsileisti nė vieno pabėgėlio, o ji kaip baltasis žmogus jaučia, kad baltoji rasė atsidūrė pavojuje.

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė į Lietuvą perkelti iki 710 pabėgėlių. Ankstesniu EK siūlymu, 207 pabėgėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių turėtų būti perkelti privalomai. Trečiadienį patvirtinta, kad 503 prašymus (1,23 proc. visų prašymų), tenkančius daugiausiai pabėgėlių priimančiai Graikijai ir Italijai, Lietuva turėtų išnagrinėti per dvejus metus, BNS sakė EK atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Giedrius Sudikas.

Lietuva turi galimybių priimti daugiau pabėgėlių, tačiau tam būtina baigti migracijos sistemos pertvarką bei priimti racionalesnius sprendimus dėl pabėgėliams apgyvendinti skirtų patalpų, sako Valstybės kontrolė. Antradienį paskelbtoje išankstinio tyrimo ataskaitoje Valstybės kontrolė konstatuoja, kad siekiant suvaldyti migracijos procesus, iki 2016-ųjų Lietuva yra užsibrėžusi baigti migracijos procesų sistemos tobulinimą, tačiau kol kas į priekį pasistūmėta nedaug.

Dvidešimt penkerių Kęstutis Norvegijoje gyvena jau ketverius metus. Į Lietuvą su šeima grįžo tik atostogų – įsitikino, kad nėra šaukiamas į kariuomenę ir pakėlė sparnus atgal. Sako, baigęs mokslus ieškojo darbo statybų sektoriuje, tačiau patirties neturinčio jaunuolio niekas nepriėmė. Laimė nusišypsojo Norvegijoje. „Dėl algos, dėl šeimos jokių problemų nebuvo, gimdėm ten ir mums ten patinka. Kažkaip malonesni žmonės, gal čia daugiau pavargę Lietuvoj, aš taip manau.

Pasienyje su Lenkija ir Baltarusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė dvi nelegalų grupes iš Vietnamo. 10 užsieniečių mikroautobusu į savo šalį gabeno lenkas, dar 10 į Lietuvą ėjo Švenčionių rajone. Penktadienį VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu stabdė keliu Marijampolė – Suvalkai vykusį mikroautobusą „Ford Transit“ lenkiškais numeriais.