Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.
„Tai nėra įrodymas, bet tam tikrą priklausomybę matome ir tikrai tikėtina, kad tam tikra nemaža dalis šių pervestų lėšų skiriama NT įsigijimui. Daugelis žmonių išvyksta tikėdamiesi užsienyje greičiau ir daugiau užsidirbti. Užsidirbę pradeda galvoti, kur investuoti didėjančias santaupas, tad pasirenka NT Lietuvoje, nes pažįsta šią rinką, supranta tokią investiciją ir savotiškai galbūt net didžiuojasi, kad štai dabar jau irgi gali įsigyti nuosavą būstą“, – mano T. Garbaravičius.
Kuo toliau, tuo daugiau emigrantų investuoja į NT
Pasak NT ekspertės, nors tikslios statistikos nėra, stebint rinką matyti, kad kuo daugiau perlaidų, tuo daugiau NT įsigyjama. „Ober – Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, kad ši tendencija matyti ne momentiniuose pardavimuose, bet ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tai daugiau susiję su emigrantais, kurie užsienyje jau keletą metų gyvena ir per tą keletą metų sugeneravo pakankamą lėšų kiekį, kurį saugiausiu ir paprasčiausiu būdu investuoja į NT. Atskirai momentinių, kad per pirmą ketvirtį jie padarė x perlaidų ir atitinkamai padidėjo y pardavimų kiekis, mes nepastebim. Bet jei žiūrėti nuosekliai ilgalaikę perspektyvą, kuo toliau tuo daugiau emigrantų investuoja į NT“, – teigia jis.
„Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad ši tendencija pastebėta jau prieš keletą metų.
„Tarpininkai, kurie tiesiogiai parduoda NT, pasakodavo, kad dirba su užsienio lietuviais, kurie arba perka būstą investicijai, arba sau, nes ateityje planuoja sugrįžti. Yra įvairių variantų. Taip pat būstas perkamas antrųjų namų segmente, kad grįžus būtų kur apsistoti. Rinkos pabudimas buvo labiau nulemtas emigrantų, nes jie turėjo didesnes galimybes įsigyti NT. Dabar matome, kad ne tik dėl išorinių priežasčių, bet ir vietiniai gyventojai tapo pakankamai aktyvūs ir investuoja“, – sako A. Antanavičius.
Ekonomistė Jekaterina Rojaka teigia, kad perlaidoms būdingas tam tikras sezoniškumas. Aktyviausi laikotarpiai buvo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) ir įsivedus eurą.
„Kalbant apie Baltijos šalių kontekstą, Lietuvoje šis ryšys yra stipriausias iš visų Baltijos šalių. Latvijoje yra dar vienas veiksnys – rezidentai iš trečiųjų šalių. Jų poveikis NT rinkoje yra gerokai stipresnis. Estijoje yra iš Suomijos perlaidos ir ne tiek perlaidos, kiek darbo užmokestis. Daugelis estų važiuoja 4–5 dienom dirbti į Suomiją, o grįžta savaitgalį. O pas mus NT rinka suaktyvėja dėl emigrantų perlaidų, kurios fiksuojamos Lietuvos balanse. Dabar matome, kad situacija NT rinkoje yra labai nevienoda. Pagrindinis aktyvumas šiandien yra susijęs labiau su butais negu sodybomis ir NT įsigijimu didmiesčiuose“, – komentuoja ekonomistė.
Butus perparduoda arba išnuomoja
Pasak NT Eksperto A. Šapokos nors dažniausiai emigrantai būstą perka nuomai, jo nuomone, vertinant perkamus butus matyti, kad tai nesusiję vien su grąža gaunama iš nuomos.
„Labai dažnai pirkėjai tiksliai neskaičiuoja nuomos grąžos ir vien pagal tai nesirenka kurį objektą pirkti. Dalis emigrantų pirkinių yra susijusių su investicijos saugumu, fiziniu pinigų pakeitimu į kažką apčiuopiamo. Tačiau labiau su tuo susijusi aplinkybė – noras įsigyti kažką, ką patys galės naudoti gyvenime“, – mano NT ekspertas.
Visgi ekonomistės J. Rojakos pasakojimu, jau dabar matyti, kad žmonės, kurie anksčiau išvažiavę planavo grįžt – nebegrįžta. Tad tie būstai, kurie buvo perkami gyvenimui Lietuvoje šiuo metu yra perpardavinėjami arba atsidūrę nuomos segmente.
„Anksčiau stebėdavom, kad didžioji dalis išvažiuojančių gyventojų buvo jaunesnio darbingo amžiaus vyrai. Maždaug po krizės prasidėjo didelė naujai banga, kai pradėjo važiuoti ir moterys ir vaikai. Praėjusiais metais ppie 12 proc. išvažiavo vaikų. Tai reiškia, kad jau išvažiuoja šeimos. Dėl mokslų grįžti būtų jau sudėtingiau. Jeigu mes norėtume juos grąžinti atgal į Lietuvą, tai turėtume pasiūlyti kitokias gyvenimo sąlygas. Pavyzdžiui „Barclays“ praktiškai visą vidutinę vadovavimo terpę surinko iš Didžiosios Britanijos, Airijos ir grąžino išvažiavusius į Lietuvą. Dviguba pergalė: emigrantai grįžo į gimtinę, o atlyginimai jau buvo visai kitokio lygio“, – pasakoja ekonomistė.
Atsiskaitoma be paskolų
Išvažiavę lietuviai linkę pirmiau sutaupyti pinigus, o tuomet įsigyti turtą, pastebi pašnekovai. Pasak Lietuvos banko valdybos nario, viena tokio elgesio priežasčių – sunkesnis skolinimas iš Lietuvos bankų.
„Lietuvoje veikiantys bankai atsargiai skolina emigrantams, tad pastarieji paprastai perka būstą iš savų lėšų ir todėl sunku patikrinti jų svorį NT rinkoje. Tačiau emigrantų pinigų įtaka yra ir ji veikia NT rinką. Sunku pasakyti, ar tokie pirkėjai galiausiai grįš į Lietuvą, tačiau jų nupirktas būstas lieka Lietuvoje, ir tokio būsto gali ateityje daugėti“, – situaciją vertina T. Garbaravičius.
Ekonomistės nuomone, emigrantams patogu imti ir paskolą, nes lengviau sukaupti pradinį kapitalą, tačiau dėl pajamų skirtumo daugeliu atvejų jiems paprasčiau susitaupyti pilnas sumas. NT ekspertai taip pat tvirtina, kad išvažiavusieji lietuviai linkę atsiskaitinėti savomis santaupomis, tačiau taip yra ir dėl sunkesnio kredito pasiėmimo Lietuvoje, ir dėl to jog perkami pigiau kainuojantys butai.
„Bankai ne taip noriai duoda paskolas žmonėms, kurie dirba užsienyje. Kadangi jie dirba užsienio kompanijoje, tai natūraliai ir kredito ėmėjus bankai vertina ne taip pat, kaip vietoje dirbančiuosius. Tai paprasčiausia ką tokiu atveju padaryti, tai sukaupti tam tikrą lėšų kiekį ir pirkti be jokių paskolų. Kita vertus, taip ir yra. Patys emigrantai perka nedidelio ploto 1–2 kambarių butus“, – įsitikinęs A. Šapoka.
Vis dėlto nors NT rinka aktyvėjo dėl padidėjusių emigrantų perlaidų, A. Šapokos nuomone, tai neturėjo reikšmingos įtakos kainų augimui.
„Kainos visų pirma ne dėl emigrantų pinigų didėja, o dėl aktyvių pirkėjų, patrauklių projektų, darbo rinkos perspektyvų ir kita“, – sako jis.
A. Antanavičius įžvelgia teigiamą pusę: emigrantai yra svarbi dalis, kuri palaiko rinkos likvidumą ir patrauklumą.
„Manau visai gerai, kad išvažiavę gyventojai, kurie čia neturėjo perkamosios galios, turėjo mažesnį darbo užmokestį ar iš vis neturėjo darbo, užsienyje gauna pajamas ir investuoja jas Lietuvoje. Didėja ir perkamoji galia, ir apskritai pinigų kiekis Lietuvoje“, – vertina A. Antanavičius.
