Ieva atvyko iš Australijos. Ten mokosi, dirba. Nori grįžti ir imtis verslo. Audrius Norvegijoje dirba automobilių servise, grįžti neketina. Aivaras jau grįžo iš Norvegijos, ieškosi per kaimo plėtros, užimtumo ir kitas programas paramos ir kurs savo verslą.
Šie ir kiti emigrantai baigiantis metamas dalyvavo tradiciniame susitikime su Kėdainių rajono savivaldybės meru Sauliumi Grinkevičiumi. Tokie susitikimai yra ne tik įdomūs pasikalbėjimai – tai žingsniai. Vieniems − arčiau tėvynės, kitiems – siekis, kad kuo daugiau žmonių grįžtų ir kurtų gyvenimą savo gimtinėje.
Susitikime − būrys vadovų ir specialistų
Susitikime su emigrantais, be mero S. Grinkevičiaus, dalyvavo administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Stadalnykas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kėdainių poskyrio vedėjas Jonas Švedas, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasavičienė.
Daugiausia kalbėta apie tai, kokios paramos ir palaikymo galėtų tikėtis grįžtantys emigrantai.
Nominacijos „Kryptis – Lietuva“ laimėtojas: „Aš kaip mažas vaikas laukdavau lėktuvėlio grįžti į Lietuvą“
Jau keleri metai iš emigracijos grįžęs Rimantas Mačiulskis su drauge Irma Bajorūne Kėdainių senamiestyje įkūrę krautuvėlę „Ragauk“, kur visuomet kvepia šviežiai rūkytais mėsos gaminiais, namine duona ir yra daugybė sveiko maisto produktų, daržovių ir vaisių, sakė, kad jis 15 metų gyveno ne Lietuvoje, daugiausia laiko praleido Danijoje, bet noras grįžti namo nebuvo dingęs ir jis kaip mažas vaikas laukdavęs lėktuvėlio grįžti į Lietuvą. „Štai dabar pora metų turime savo krautuvėlę ir džiaugiamės. Aišku, labai lengva nėra, kai šalia veikia prekybos gigantai, bet mes parduodame mažesniais kiekiais, natūralesnį maistą ir laikomės“, − optimistiškai teigė Rimantas. Beje, lapkričio mėn. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis prieš keletą metų grįžusiam iš emigracijos ir sėkmingai sukūrusiam verslą gimtuosiuose Kėdainiuose kėdainiečiui Rimantui Mačiulskiui įteikė nominaciją „Kryptis – Lietuva“.
Apsisprendęs likti Lietuvoje Rimantas išbandė statybininko, paštininko darbus, galiausiai nutarė pradėti savo verslą ir to nesigaili. „Nemažai mano draugų dar liko Danijoje, svarsto, ar verta grįžti į Lietuvą. Ir jiems, ir kitiems galiu pasakyti, kad tik čia širdis sušyla. Kitur gali būti gerai, bet čia yra mūsų namai“, − sakė Rimantas.
Ieškos išeities drauge Emigrantas Algis, jaunas vaikinas, jau grįžo atgal į Lietuvą, turi žmoną, vaikelį ir sakė norintis kurti savo nedidelį verslą ir gyventi su šeima Kėdainiuose: „Važinėdavau dirbti į užsienį ir man nepatiko nematyti šeimos, noriu čia gyventi ir savo verslą kurti“. Jis sakė, kad jam verslui pradėti trūksta apyvartinių lėšų, todėl iškilo problema, nes neturi užstato. Vaikinas jau kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl darbo vietos susikūrimo, konsultavosi keletą Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre dėl paramos verslui, tačiau atsiduria aklavietėje: kad galėtų susikurti sau darbo vietą, reikalingas išsilavinimas, atitinkantis kuriamą verslą, o Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondas orientuojasi į verslui pradėti reikiamo ilgalaikio turto įsigijimą, o ne į paskolos suteikimą verslui apyvartiniam turtui formuoti.
Meras S. Grinkevičius su D. Balasavičiene ėmė svarstyti, kad galbūt reiktų keisti verslo rėmimo fondo nuostatus ir sudaryti tokią galimybę norintiems kurti savo verslą. „Juk tie nuostatai nėra nejudinami. Gal per daug suvaržymų prirašyta, gal keisti nuostatus dėl apyvartinių lėšų, kad būtų galima duoti paramą“. Apie tai bus pagalvota ir apsvarstyta artimiausiu metu.
Lyg tarp dviejų krantų
Švedijoje jau 23 metus gyvenanti Kėdainių kultūros premijos laureatė, daug kam žinoma kaip buvusi rotušės galerijos vadovė, knygrišė, restauratorė, galerininkė Dalia Lopez-Madrona sakė, kad, kaip bebūtų, žmogui geriausia gyventi tėvynėje ir gyvenimo kokybė dažnai priklauso ne tik nuo ekonominių, materialinių dalykų.
„Kuo toliau klausau, kuo dažniau susitinku sugrįžus Lietuvon, matau, kad čia į mus, emigrantus, žiūrima geranoriškai. Aš tenai, Švedijoje, viską turiu: darbą galerijoje, savo individualią įmonę, vyrą, namus, hobius, bet aš nesu jokia sėkmės istorija, nes mano širdy tebėra meilė tėvynei ir esu tarsi tarp dviejų krantų, viena koja čia, kita ten. Aš net turimo čia buto nedrįstu parduoti, noriu išlaikyti kuo stipresnį ryšį su Kėdainiais, Lietuva. Kasmet atvykstu ir džiaugiuos, kad Kėdainiai labai stipriai keičiasi, kad čia žmonės labai juda, dirba, siekia, daug bendrauja, − kalbėjo Dalia. – Mano daug draugų pamąsto sugrįžti į Lietuvą, bet yra sunku ką keisti, kai jau įleidi šaknis, ypač kas turi vaikų, jau nebesiryžta. Visgi mes prarandame kažką labai svarbaus, nes gyvenime laimei ir gyvenimo prasmei svarbu ne tik materialinė gerovė“.
Daliai pajuokavus, kad jos amžius galbūt jau nebeleistų kažką naujo kurti čia, Kėdainiuose, D. Balasevičienė „nuramino“, kad prieš porą metų teko konsultuoti 75 metų kėdainietę, kuri dabar turi savo verslą ir puikiai tvarkosi. Svarbu ne tik išklausyti, bet ir išgirsti
Susitikimo su emigrantais metu buvo išklausytos ne tik visos emigrantų istorijos, bet ir atkreiptas dėmesys į svečiose šalyse gyvenančių kraštiečių pastabas, pasiūlymus. Pasinaudodami jų sukaupta asmenine patirtimi, kėdainiečiai gali padaryti daug darbų, kad į gimtinę norėtų grįžti kuo daugiau emigrantų. Nes tai yra svarbu ir rajonui, kuris laukia grįžtančiųjų, ir patiems emigrantams, kurie pripažino, kad lietuviška duona vis dar yra skaniausia.
Todėl susitikimo pabaigoje meras S. Grinkevičius sakė, kad niekada nereikia sakyti sau ne: „Žiūrėkime drąsiai, keiskimės, aš tikiu sėkminga, šviesia Kėdainių, Lietuvos ateitimi. Jei tik suabejojate, drįskite grįžti, mes laukiame ir padėsime čia įsikurti. Juk kaip bebūtų, nėra geriau, kaip gyventi savo tėvynėje“.
