Lenkų ir rusų ekspertai mėgina nustatyti, kas sukėlė tragišką lėktuvo avariją, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 šalies politinio ir kariuomenės elito nariai. Svarstomos įvairios galimybės – piloto klaida, techninės problemos ir net spaudimas pilotams, kurį sukėlė lėktuvu skridę itin svarbūs keleiviai.
Tyrimo grupei vadovaujantis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas teigia, kad nėra jokių įrodymų, jog avariją, per kurią žuvo 96 žmonės, galėjo sukelti dar sovietiniais laikais pagaminto lėktuvo „Tupolev 154“ gedimas.
Preliminari lėktuvo įgulos tarpusavio pokalbių analizė rodo, kad 26 metų senumo lėktuvas buvo geros būklės. Žiniasklaida iš pat pradžių suskubo skelbti, kad avariją galėjo sukelti būtent techniniai lėktuvo gedimai. Buvo pabrėžiama, kad per paskutiniuosius 40 metų užfiksuota daugiau nei 60 avarijų, kurias patyrė lėktuvai „Tu-154“. Iš šių nelaimių net 6 įvyko per paskutiniuosius 5 metus. Tačiau šių lėktuvų gamyklos vadovas Aleksejus Gusevas pabrėžia, kad Lenkijos prezidento naudotas lėktuvas neseniai buvo aprūpintas nauja elektronikos ir navigacijos sistema, be to, buvo suremontuoti lėktuvo varikliai.
Piloto klaida?
Rusijos tyrėjai yra linkę manyti, kad lėktuvo katastrofą lėmė piloto klaida. Smolensko karinio oro uosto skrydžių kontrolės centras rekomendavo lėktuvo įgulai nemėginti leistis šiame oro uoste dėl tiršto rūko, kuris itin ribojo matomumą. Pilotui buvo patarta verčiau skristi į Minską arba Maskvą.
Pilotas Arkadiuszas Protasiukas esą ignoravo rekomendacijas ir pamėgino leistis Smolenske nepaisant blogų oro sąlygų. Tragiškai baigėsi ketvirtasis bandymas tūpti.
A. Protasiuko kolega Tomaszas Pietrzakas, kuris taip pat pilotuoja vyriausybinį lėktuvą „Tu-154“, teigia, kad kol kas nepateikta jokių įrodymų, jog lėktuvas mėgino leistis daugiau nei vieną kartą. Ji patikino, kad A. Protasiukas buvo itin puikus pilotas. T. Pietrzako teigimu, Smolensko karinis oro uostas yra per mažas, kad jame leistųsi civiliniai lėktuvai, todėl Lenkijos prezidento lėktuvas jau iš pat pradžių turėjo būti nukreiptas ne į šį oro uostą.
„Jei oro uostas nėra pritaikytas atlikti savo specifines užduotis, jis turi būti uždarytas“ - teigė T. Pietrzakas, kuris čia pat pridūrė, kad lėktuvo įgula negavo jokio tvirto nurodymo nesileisti Smolenske. Esą buvo gautos tik elementarios rekomendacijos.
Svarbių keleivių spaudimas?
Kai kurie Rusijos aviacijos ekspertai spėlioja, kad avarijos priežastimi galėjo tapti paties L. Kaczynskio ar jo patikėtinių darytas spaudimas pilotui. Esą pilotas galėjo būti spaudžiamas leistis nepaisant prastų oro sąlygų ir iš oro kontrolės tarnybos gautų perspėjimų. Skrydžių saugumo ekspertas Viktoras Timoškinas, duodamas interviu laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“, šią situaciją pavadino „VIP keleivių sindromu“.
Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa taip pat mano, kad pilotas galėjo patirti spaudimą. Panaši situacija jau buvo įvykusi prieš porą metų.
2008 metais L. Kaczynskis bandė priversti pilotą nutupdyti prezidentinį lėktuvą Tbilisyje nepaisant to, kad tuomet vyko Gruzijos karas su Rusija.
Tačiau T. Pietrzakas atmeta tokią galimybę ir teigia, kad A. Protasiukas buvo itin patyręs pilotas, kuris ne kartą skraidė „Tu-154“ lėktuvu ir puikiai jį pažinojo. „Jis buvo tvirtas vyrukas ir nebūtų leidęs, kad emocijos nusvertų sveiką protą. Jis tikrai nebūtų rizikavęs keleivių gyvybėmis“ - teigė T. Pietrzakas.
