Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po trejų su puse metų karo Vladimirui Putinui tenka remtis paprastaisiais Rusijos gyventojais, kad šie finansuotų invaziją į Ukrainą, skelbia „Politico“.

Po trejų su puse metų karo Vladimirui Putinui tenka remtis paprastaisiais Rusijos gyventojais, kad šie finansuotų invaziją į Ukrainą, skelbia „Politico“.

REKLAMA

Rusijos finansų ministerija trečiadienį pareiškė, kad ketina padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 proc. Tai yra dalis 3 metų plano, kurio tikslas – užkimšti sparčiai didėjančią biudžeto skylę.

Didėjantis biudžeto deficitas

Po to, kai metų pradžioje buvo smarkiai padidinti gyventojų pajamų mokesčiai, V. Putinas pažadėjo, kad iki 2030 m. mokesčių sistemoje nebus didelių pokyčių. Tačiau centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina šį mėnesį įspėjo, kad augantis biudžeto deficitas kelia didžiulę grėsmę infliacijai, kuri šiuo metu, pagal oficialius duomenis, siekia daugiau nei 8 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, Finansų ministerija siūlo ne tik didinti mokesčių tarifus. Ji planuoja įtraukti į sistemą daugiau mažų ir vidutinių įmonių, sumažindama metinių pajamų ribą, nuo kurios privaloma teikti ataskaitas. Taip pat bus įvestas 5 proc. mokestis azartiniams lošimams ir 25 proc. pajamų mokestis lažybų organizatorių veiklai. Šios priemonės, pasak ministerijos pranešimo, „visų pirma skirtos gynybos ir saugumo finansavimui“.

REKLAMA

PVM „socialiai reikšmingoms prekėms“, tokioms kaip vaikų prekės, maistas ir vaistai, išliks 10 proc.

Ekonomika „aušta greičiau nei tikėtasi“

Iki šiol Kremlius didžiąją dalį karo išlaidų finansavo iš naftos ir rafinuotų produktų eksporto pajamų bei iš Nacionalinio gerovės fondo, kuris buvo sukauptas tais metais, kai iš naftos ir dujų eksporto buvo gaunama daugiau pajamų, nei buvo galima panaudoti. Be to, per pastaruosius kelerius metus Kremlius surinko žymiai daugiau mokesčių iš perkaitusios ekonomikos dėl perėjimo prie karinės padėties.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau šiais metais ekonomika sulėtėjo, nes staiga baigėsi kreditų bumas. Ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas pareiškė, kad ekonomika „aušta greičiau nei tikėtasi“.

Naftos kainos nukrito, nes Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai sėkmingai nuolat didino naftos gavybą, o „Reuters“ skaičiuoja, kad pajamos iš naftos ir dujų pardavimo šį mėnesį bus 23 proc. mažesnės nei pernai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerija dar ketino papildyti Nacionalinį socialinės gerovės fondą, tačiau prognozės rodo, kad 2025 m. reikės panaudoti apie 10 proc. likusių fondo lėšų. 

Trumpas: Rusija atrodo kaip „popierinis tigras“

Ministerija pateikė savo pasiūlymus kabinetui trečiadienį, likus vos kelioms dienoms iki oficialaus 2026 m. biudžeto projekto pateikimo Dūmai.

REKLAMA

Šis pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose parašė, kad „Putinas ir Rusija yra didelėje ekonominėje bėdoje“ ir kad Ukrainos dronų atakos verčia Rusiją atrodyti tarsi „popierinis tigras“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį atsakė, kad Rusija, kuri per pastarąją savaitę sukėlė nerimą Europos sostinėse dėl oro erdvės pažeidimų, „yra meška... popierinių meškų nebūna“.

REKLAMA

Prieš mėnesį kalbėjo kiek kitaip

Įdomu tai, kad tokie sprendimai nesutampa su tuo, ką V. Putinas sakė mėnesio pradžioje. RBK rašoma, jog Rytų Ekonomikos Forumo posėdyje prezidentas pareiškė, kad biudžeto pajamas reikėtų didinti ne per mokesčius, o per didesnį gamybos efektyvumą.

„Pirmiausia turime dirbti su biudžeto pajamų dalimi. Čia yra daug ką aptarti. Žinoma, aš nekalbu apie mokesčių naštos didinimą, bet apie gamybos efektyvumo didinimą. Norėdami tai pasiekti, turime didinti darbo našumą, naudoti naujas technologijas ir geriau organizuoti gamybą“, – sakė V. Putinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusijos prezidentas teigė, jog išlaidos didėja ne tik dėl pinigų, skirtų karinei operacijai Ukrainoje, bet ir dėl infrastruktūros, sveikatos ir švietimo plėtros.

Šaltinyje rašoma, kad vasarą biudžeto deficitas buvo padidintas nuo anksčiau prognozuotų daugiau nei 1 mlrd. rublių (10 mln. eurų) iki beveik 4 mlrd. rublių (40 mln. eurų). Rugpjūčio pabaigoje ministras pirmininkas Michailas Mišustinas paskelbė, kad šių metų sausio–birželio mėnesių federalinio biudžeto deficitas sudarė 3,4 proc. BVP. Šis skaičius yra dvigubai didesnis už visiems metams numatytus 1,7 proc. BVP.

REKLAMA
Bledės jūs, o kas verčia Lietuvoje kelti mokesčius? Sukos, į save pažiūrėkit.
makaronai lt tv3-da nesustoja, o gal jau rado tuos 700 mln., kurių pasigedo Lietuvos Valstybės kontrolės auditas po šhimonko/kasčiejaus valdymo?
O ANT MŪSŲ PEČIŲ
O ANT MŪSŲ PEČIŲ
ukrainos karo sąskaita. Ir ko čia stebiesi?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų