Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Muskas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje

Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 21 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 570 tūkst. 540 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 820 priešo kareivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 436 (+11) priešo tankus, 25 586 (+16) šarvuotas kovos mašinas, 51 403 (+44) artilerijos sistemas, 2 228 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 716 (+2) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 990 (+4) antžeminių robotizuotų sistemų, 573 392 (+ 1 820) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 165 278 (+407) automobilius ir degalų cisternas, 4 844 (+2) specialiosios įrangos vienetus.

Rusijos dronų atakos Ukrainos Charkivo srityje praėjusią naktį pražudė du žmones, o centrinėje Poltavos srityje smogė universiteto pastatui, pranešė vietos pareigūnai.

Kaip pranešė portalo „The Kyiv Independent“ cituojamas Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas, Rusijos dronams atakavus Korotyčo kaimą žuvo 81-erių moteris ir 83-ejų vyras.

Dar 11 žmonių, įskaitant dviejų mėnesių berniuką ir aštuonerių metų mergaitę, patyrė ūmias streso reakcijas, teigė O. Synjehubovas. Visiems nukentėjusiesiems suteikta medicinos pagalba.

Per ataką buvo apgadinta 13 privačių namų, transporto priemonė; gaisras sunaikino vieną ūkinį pastatą.

Pasak Poltavos srities gubernatoriaus Vitalijaus Diakivnyčiaus, Kremenčuke vėlai antradienį Rusijos dronas smogė universiteto pastatui, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du žmones, įskaitant 16-metį. Vaikas buvo hospitalizuotas dėl smegenų sukrėtimo ir su sprogimu susijusių sužeidimų.

Praėjusią naktį ir trečiadienio rytą Rusijos dronai taip pat atakavo Kyjivą, kur Desnos rajone buvo padegta stovinčių automobilių, o Sviatošyno rajone buvo pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, pranešė sostinės meras Vitalijus Klyčko. Jį citavo portalas „Ukrainska pravda“.

Už profesinę veiklą nuteisti 29 Krymo žurnalistai. Iš 20 šiuo metu laisvės atėmimo bausmes atliekančių žurnalistų 13 yra Krymo totoriai – vietinės Krymo tautos atstovai.

Šiuos skaičius Kyjive per spaudos konferenciją, skirtą žurnalistų persekiojimui okupuotame Kryme, paskelbė Krymo totorių išteklių centras, praneša „Ukrinform“.

Žmogaus teisių gynėjai priminė, kurie Rusijos okupacinės valdžios už profesinę veiklą nuteisti žurnalistai priskiriami Krymo žurnalistų kategorijai.

„Pirmiausia tai politiniai kaliniai, gyvenę Kryme arba turintys tiesioginių ryšių su Krymu; Ukrainos piliečiai, kurie negyveno Kryme, bet buvo ten sulaikyti ir nuteisti okupacinių teismų; asmenys, sulaikyti už Krymo ribų, tačiau turintys ryšių su Krymu; taip pat asmenys, nuteisti vadinamojoje Nomano Čelebidžichano bataliono byloje (Ukrainos sausumos pajėgų karinis dalinys, sudarytas iš Krymo totorių – red. past.)“, – paaiškino Krymo totorių išteklių centro valdybos pirmininkas ir Krymo totorių tautos Medžliso narys Eskenderas Barijevas.

Žmogaus teisių gynėjai mano, kad Ukraina turėtų dėti daugiau pastangų siekdama išlaisvinti Krymo žurnalistus iš Rusijos kalėjimų.

„Raginame valdžios institucijas pradėti derybas dėl Krymo žurnalistų, kuriems reikia mūsų pagalbos, nes jų sveikatos būklė yra kritinė, sugrąžinimo“, – sakė Krymo ukrainiečių regioninės tarybos atstovas ir nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos namai“ – Krymo verslo ir kultūrinio bendradarbiavimo centro – strateginės komunikacijos ir plėtros vadovas Andrijus Ščekunas.

Renginio metu pažymėta, kad žurnalistai yra viena iš tų asmenų kategorijų, dėl kurių paleidimo ar apsikeitimo sunkiausia susitarti per derybas su Rusija.

„Žurnalistai yra viena iš trijų kategorijų, kurių atstovų Rusija nenori nei paleisti, nei iškeisti. Tai žurnalistai, Krymo totoriai ir „Azov“ bataliono nariai. Ir tai iš tiesų yra problema“, – sakė Krymo totorių išteklių centro teisininkė Liudmyla Korotkych.

Žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos opozicijos abejingumą Krymo totorių politiniams kaliniams, ypač žurnalistams.

„Deja, iš Rusijos opozicijos veikėjų, kurie ragina Vakarų šalis derybose su Rusija aptarti apsikeitimą Rusijos politiniais kaliniais, negirdime nė žodžio apie Ukrainos piliečių – Krymo totorių, laikomų politiniais kaliniais, ypač žurnalistų – paleidimą. Taip pat norėtume atkreipti derybininkų komandų ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį į būtinybę ginti Ukrainos žurnalistus“, – ragino Žurnalistinių tyrimų centro vyriausioji redaktorė Valentyna Samar.

Renginyje pabrėžta, kad 2014 m. Rusijai okupavus Krymą, pusiasalyje pradėta sistemingai naikinti žodžio laisvę. Daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų buvo priversti pasitraukti iš Krymo, patyrė persekiojimą arba buvo priversti nutraukti savo veiklą. Likę žurnalistai ir toliau dirba nuolat rizikuodami, kad galėtų pateikti patikimą informaciją Ukrainos ir tarptautinei žiniasklaidai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nustatyta daugiau kaip 90 asmenų, prisidėjusių prie politiškai motyvuoto žurnalistų baudžiamojo persekiojimo laikinai okupuotame Kryme.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas iš anksto nežinojo apie „SpaceX“ palydovinio ryšio, kurį Ukraina naudoja operacijoms mūšio lauke palaikyti, sulėtėjimą.

„Prezidentas neturi nieko bendra su „Starlink“, „Starshield“ ir pono (Elono) Musko (Ilono Masko) priimamais sprendimais“, – lankydamasis Indijos ekonominiame centre Mumbajuje sakė M. Rubio.

„Tai privati bendrovė; prezidentas nevadovauja šiai bendrovei ir negali jai nurodyti ką nors daryti (...). Sakau jums, išankstinio žinojimo nebuvo“, – pabrėžė M. Rubio.

Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) antradienį pranešė, kad „SpaceX“ bosas E. Muskas nurodė apriboti „Starshield“ paslaugų teikimą Ukrainai, nors prieš tai pats technologijų milijardierius pareiškė, jog bet kokie jo bendrovės valdomos ryšių sistemos apribojimai galėjo būti nurodyti tik JAV prezidento.

Remdamasis anoniminiais JAV pareigūnais ir su situacija susipažinusiais asmenimis, WSJ skelbė, kad E. Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl kai kurie Kyjivo dronai tapo beverčiai.

Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį tvirtino, kad Pentagonas nenurodė daryti jokių „Starshield“ pakeitimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį taip pat pareiškė neprašęs jokių „Starshield“ apribojimų.

Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė apie paslaugos, kurią jis laiko itin svarbia ginantis nuo Maskvos invazijos, apribojimus netrukus po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Ukraina naudoja karinės paskirties „Starlink“ palydovinę paslaugą „Starshield“ ryšiams mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir gaudomiesiems dronams. Ji taip pat naudoja atskirai veikiančią bendrovės „SpaceX“ civilinę „Starlink“ palydovinę sistemą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paprašęs Rusijos vadovo Vladimiro Putino paleisti jau kelerius metus kalinamą JAV pilietį Stepheną Hubbardą. Metas susigrąžinti S. Hubbardą, antradienį Vašingtone sakė D. Trumpas.

Į pensiją išėjęs mokytojas 2024 m. spalį Maskvoje buvo nuteistas beveik septynerių metų laisvės atėmimo bausme dėl tariamos „samdinystės“ Ukrainos naudai.

D. Trumpas sakė „išsamiai“ kalbėjęsis su V. Putinu apie šį atvejį. JAV prezidentas davė suprasti, kad artimiausiu metu gali būti tam tikrų pokyčių. Anksčiau JAV ir Rusija ne kartą keitėsi kaliniais.

Po 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą S. Hubbardo įkalinimas iš pradžių buvo laikomas paslaptyje. Po daugiau kaip dvejų metų nelaisvės jis galiausiai stojo prieš teismą.

Rusijos tyrėjai teigė, kad buvęs mokytojas prisijungė prie Ukrainos gynybos bataliono ir už tai gaudavo „mažiausiai tūkstantį dolerių“  per mėnesį. Pats S. Hubbardas kaltinimus neigė.

Kai buvo nuteistas, S. Hubbardui buvo 72 metai. Vienas buvęs kartu su juo kalėjęs ukrainietis 2024 m. rudenį pasakojo, kad JAV pilietis, kaip ir daugelis kitų kalinių, buvo kankinamas neduodant maisto ir naudojant elektros šoką.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aukšto rango Europos politikais Osle vyksta į Rusiją. Šis vizitas yra pastangų pasiekti taiką Ukrainoje dalis, Kyjivo ir Vašingtono santykiams tampant vis labiau įtemptiems.

„Steve'as Witkoffas rytoj skris į Sankt Peterburgą, kur susitiks su Rusijos vadovybe“, – antradienio vakarą sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, surengęs derybas kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu.

J. G. Støre pridūrė, kad S. Witkoffas pristatys „Europos ir Amerikos kolegų parengtus pasiūlymus ir galbūt atvers kelią aukščiausiojo lygio vadovų susitikimui“.

„Tikslas – sugrąžinti diplomatines pastangas į konstruktyvesnes vėžes“, – sakė J. G. Støre, pranešė naujienų agentūra NTB.

Norvegijos sostinė tapo nauja vieta iki šiol įstrigusioms pastangoms pasiekti taiką Ukrainoje, kurioje Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją.

Naujas ir derybų formatas. Susitikime asmeniškai dalyvavo V. Zelenskis, S. Witkoffas, J. G. Støre ir A. Stubbas.

„Pasak Norvegijos žiniasklaidos, nuotoliniu būdu prie derybų prisijungė kelių Europos šalių, Europos Sąjungos ir NATO atstovai, taip pat JAV derybininkas Jaredas Kushneris, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir įtakingas Baltųjų rūmų veikėjas.“

Po derybų socialiniame tinkle „X“ V. Zelenskis rašė: „Ukraina nedelsdama pritarė amerikiečių pasiūlymui dėl energetinių paliaubų. Tačiau Rusija atsakė tęsdama atakas.“

„Dėkoju visiems, kurie palaiko Ukrainą ir pasisako už taiką“, – pridūrė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos vyriausybė turi „keletą aiškių idėjų“, kaip pasiekti taiką, ir nori, kad JAV derybininkai „perduotų šias idėjas rusams“.

Trumpas didina spaudimą Ukrainai

Susitikimas Osle yra naujų D. Trumpo diplomatinių pastangų dalis. Pastaruoju metu JAV prezidentas daugiausia dėmesio skiria siekiui susitarti su Maskva, kartu didindamas spaudimą Ukrainai.

Pirmadienį Vašingtone D. Trumpas vėl sukritikavo V. Zelenskį, pareikšdamas, kad Ukrainos vadovas „nelabai padeda“ pastangoms užbaigti karą.

D. Trumpas taip pat neseniai pavadino Kyjivo vykdomus tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai „gėda“ ir apkaltino Ukrainą dėl aukštų energijos kainų JAV. Ši problema kenkia jo Respublikonų partijos perspektyvoms prieš kitą mėnesį vyksiančius Kongreso rinkimus.

Tuo tarpu V. Zelenskis išreiškė nepasitenkinimą dėl Elono Musko palydovinio interneto sistemos „Starlink“, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja operacijoms fronte, veikimo apribojimų ir vėluojančio JAV raketų tiekimo.

JAV naujienų portalas „Axios“ pirmadienį pranešė, kad gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nedavė leidimo tiekti amerikietiškas „Patriot“ ir kitas oro gynybos raketas, nors NATO valstybės narės už šiuos ginklus jau sumokėjo. Pentagonas šią informaciją užginčijo.

Anksčiau antradienį V. Zelenskis pranešė surengęs „turiningą pokalbį“ su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

Pasak Ukrainos prezidento, jie aptarė balistinėms raketoms perimti skirtų raketų poreikį, išankstinius perspėjimus apie Rusijos raketų atakas, „Starlink“ palydovinio ryšio paslaugų atkūrimą ir diplomatines pastangas užbaigti karą. „Esu dėkingas už jo pasirengimą padėti ir aiškią poziciją“, – rašė V. Zelenskis.

Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni žmonės

Antradienį Rusija toliau intensyviai rengė oro atakas prieš Ukrainą, per kurias žuvo mažiausiai devyni civiliai gyventojai.

Kyjivo srities karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, gelbėtojams užgesinus gaisrą gamybos ir sandėliavimo pastate Obuchivo rajone, į pietus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, buvo rasti trijų žmonių kūnai. Dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė jis platformoje „Telegram“.

Netrukus po to Rusijos dronas smogė greitkeliui Kyjivo pakraštyje. Žuvo trys žmonės.

Apie dronų smūgius taip pat pranešta Charkivo, Sumų, Odesos ir Dnipro srityse, taip pat toli Ukrainos vakaruose esančiose Chmelnyckio, Ternopilio ir Lvivo srityse.

Dar trys žmonės žuvo Rusijos pajėgoms apšaudžius netoli fronto linijos esantį Kramatorsko miestą Rytų Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija rytiniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos atakavo laivus Ukrainos Renio uoste prie Dunojaus.

Tuo tarpu per Ukrainos atsakomąsias atakas Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko mieste kilo gaisras pramonės objekte, pranešė srities gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas.

Ukraina savo atsakomąsias atakas pirmiausia nukreipia prieš pramonės ir karinius objektus Rusijos teritorijos gilumoje.