• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė per kelias naktines Rusijos atakų bangas numušusios 30 iš 40 sparnuotųjų raketų ir visus dronus „Shahed“. Tuo metu Ukrainos atstovas sako, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai gali ryžtis įvykdyti teroristinius išpuolius Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė per kelias naktines Rusijos atakų bangas numušusios 30 iš 40 sparnuotųjų raketų ir visus dronus „Shahed“. Tuo metu Ukrainos atstovas sako, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai gali ryžtis įvykdyti teroristinius išpuolius Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje.

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai:

16:51 | Maskvos primesti pareigūnai kaltina Ukrainą smogus tiltui tarp Chersono ir okupuoto Krymo

Maskvos primesti pareigūnai kaltina Ukrainą sekmadienį smogus tiltui, jungiančiam okupuotą Krymą ir Chersono sritį

Maskvos paskirtos dalinai okupuoto Zaporižios regiono administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad Ukraina sekmadienį smogė Čonharo tiltui, jungiančiam okupuotą Krymą su Chersono sritimi.

Rusijos paskirtas Chersono gubernatorius Vladimiras Saldo „Telegram“ tvirtino, kad tiltas apšaudytas raketomis.

Abu jie pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti tilte išmušta skylė. Kaip pranešama, eismas tiltu uždarytas.

REKLAMA
REKLAMA

Ukraina šių pareiškimų dar nekomentavo.

13:49 | Per naktinius antskrydžius ir apšaudymus Ukrainoje žuvo trys žmonės

Per naktinius Rusijos oro smūgius ir intensyvų ukrainiečių kariuomenės bei okupacinių rusų pajėgų apsišaudymą Ukrainoje žuvo trys žmonės, pranešė pareigūnai.

REKLAMA

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad po Rusijos oro smūgio šiame regione du žmonės žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šeštadienį vėlai vakare į kraujo perpylimo centrą Kupjanske pataikė valdomoji bomba.

„Vien šis karo nusikaltimas viską pasako apie Rusijos agresiją, – socialiniuose tinkluose rašė jis. – Nugalėti teroristus yra kiekvieno žmogaus, kuris vertina gyvybę, garbės reikalas.“

REKLAMA
REKLAMA

Per Ukrainos apšaudymą Rusijos kontroliuojamame Donecke taip pat žuvo į devintą dešimtį įkopus moteris, sekmadienį pranešė Maskvos paskirtas miesto meras Aleksejus Kulemzinas.

Per išpuolį taip pat buvo padegtas pagrindinis M. Tugano-Baranovskio ekonomikos ir prekybos universiteto pastatas, sakė Maskvos paskirtas neteisėtai aneksuotos to paties pavadinimo srities vadovas Denisas Pušilinas.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad dėl gaisro įgriuvo pastato stogas, tačiau aukų, anot jos, nebuvo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad per naktį rusai ne tik apšaudė teritorijas šalies rytuose, bet ir paleido 70 dronų bei raketų.

Pranešama, kad buvo naudojamos sparnuotosios raketos, paleistos iš lėktuvų virš Kaspijos jūros, ir Irano gamybos smogiamieji dronai „Shahed-136/131“.

Ukrainos Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas Serhijus Tiurinas sekmadienį sakė, kad rusų raketos apgadino kelis pastatus, sužeidė vieną žmogų ir sukėlė gaisrą sandėlyje.

REKLAMA

13:20 | Maskvos meras: oro gynyba virš miesto numušė droną

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos oro gynyba virš sostinės sunaikino droną.

„Šiandien apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku dronas bandė prasiveržti Maskvos link. Jį sunaikino oro gynybos pajėgos“, – „Telegram“ pranešė S. Sobjaninas.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ukrainiečių dronas buvo sunaikintas virš Podolskio rajono. Nukentėjusiųjų ir žalos nebuvo, teigė ministerija.

REKLAMA

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Maskvos Vnukovo tarptautiniame oro uoste buvo panaikinti laikini apribojimai.

Šią savaitę Maskva tapo dronų taikiniu – per kelias dienas du kartus buvo smogta pagrindiniam sostinės verslo rajonui, apgadintas biurų pastatas.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad imtasi visų įmanomų priemonių civilinei infrastruktūrai apsaugoti nuo Ukrainos smūgių.

13:12 | Rusija teigia smogusi aviacijos bazėms Ukrainos vakaruose

Rusija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė karinėms oro bazėms Chmelnyckio ir Rivnės regionuose Ukrainos vakaruose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak ministerijos, buvo smogta visiems taikiniams.

„Naktį Rusijos ginkluotosios pajėgos smogė (...) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacijos bazėms aplink Starokostiantynivo gyvenvietę Chmelnyckio srityje ir Dubno Rivnės srityje“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

12:25 | Ukrainos atstovas prakalbo apie „Wagner“ planus Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje

Daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karinės bendrovės smogikų šiuo metu yra Baltarusijos teritorijoje, skelbia UNIAN.

REKLAMA

Negana to, pranešama, kad jau 14-as jūrinių konteinerių konvojus, kuriame gali būti slepiama „Wagner“ karinė ginkluotė, taip pat pasiekė Baltarusijos teritoriją. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareigūnas ir strategas politiniais klausimais Tarasas Berezovecas įvertino, kodėl Baltarusijos teritorijoje šiuo metu yra telkiamos „Wagner“ pajėgos, taip pat prakalbo ir apie galimas smogikų provokacijas.

T. Berezovecas atkreipė dėmesį, kad neseniai į Baltarusiją atgabentuose jūriniuose konteineriuose taip pat gali būti ginklų, kurie galėjo būti paimti iš „Wagner“ karinės bendrovės stovyklų, esančių Sirijoje arba Afrikos valstybėse.

REKLAMA

„Tai viskas, ką jie gali gabenti tais konteineriais – šarvuočiai, tankai, daugkartinio paleidimo raketų sistemos“, – teigė jis.

Ekspertas, vertindamas galimus „Wagner“ smogikų veiksmus, mano, kad gali būti bandoma įvykdyti teroristines atakas Lenkijos, Lietuvos teritorijose, siekiant sunaikinti infrastruktūrą, kuri naudojama tada, kai yra perduodama karinė pagalba Ukrainai.

T. Berezovecas taip pat priminė situaciją Lenkijoje, kai šalies policija sulaikė rusų šnipą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo gerai apmokytas žvalgybos agentas. Tąkart rusų šnipas rinko informaciją apie šalyje esančius uostus, karinius objektus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jų tikslas yra sunaikinti uostų, geležinkelių infrastruktūrą, tiltus, sandėlius, stotis“, – kalbėjo ekspertas.

Ukrainos atstovas taip pat užsiminė apie galima kitą atakos kryptį, kurią gali pasitelkti okupantai.

„Tai galėtų būti pakankamai didelės grupės prasiveržimas iš abiejų krypčių – iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos – ir tokiu būdu įžengiant į vadinamąjį Suvalkų koridorių.

Beje, NATO taip pat yra pripažinusi, kad tai yra labiausiai tikėtinas taikinys, kurį gali pasitelkti Rusija“, – pastebėjo ekspertas. 

REKLAMA

Tiesa, T. Berezovecas tikina, kad yra ir dabar aišku, jog tiesioginio prasiveržimo metu didelė grupė okupantų bus sunaikinta.

„Tačiau jie gali prasiveržti mažomis grupėmis ir užpulti kokią nors gyvenvietę ar suduoti smūgius kokiam nors biurui, visko gali nutikti“, – svarstė ekspertas.

Be to, Ukrainos atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad už galimų atakų veiksmus Rusija neprisiims atsakomybė.

„Jie visuomet sakys, kad tai ne mes, mūsų čia nebuvo, tai tiesiog kažkokie „mandagūs žmonės“, kurie kartu susirinko, atsinešė ginklus, nupirktus kažkokioje ginklų parduotuvėje, ir dabar ten kažką veikia“, – kalbėjo ekspertas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad panašus scenarijus, kurį pasitelkė Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, buvo ir 2014 m. Ukrainoje.

REKLAMA

12:17 | Maskvos meras: oro gynyba virš miesto numušė droną

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos oro gynyba virš sostinės sunaikino droną.

„Šiandien apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku dronas bandė prasiveržti Maskvos link. Jį sunaikino oro gynybos pajėgos“, – „Telegram“ pranešė S. Sobjaninas.

11:53 | Kinija keičia diplomatinę strategiją dėl karo Ukrainoje – „Reuters“

Kinija nusprendė pakeisti grindžiamą diplomatinę strategiją dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, tačiau kol kas nekalbama apie esminį pozicijos pasikeitimą, rašo UNIAN, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros publikacija.

REKLAMA
REKLAMA

Analitikai pastebi, kad Kinijos sprendimas prisijungti prie Saudo Arabijoje pradėtų derybų dėl karo užbaigimo Ukrainoje rodo signalus apie besikeičiantį Pekino strateginį požiūrį, tačiau ne atsisakymą remti Maskvą.

Publikacijoje dar kartą primenama, kad Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje ir savo ruožtu neprisijungė prie birželio mėnesį Danijoje vykusio preliminaraus derybų dėl taikos Ukrainoje susitikimo. 

Tačiau dabar Kinijos atstovas dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, kuris buvo rengiamas dalyvaujant ir Saudo Arabijai.  

„Pekinas įdeda daugiau pastangų siekiant taikos, tačiau [Kinija] taip pat nutuokia, kad šiuo metu vargu, ar Vakarai pritars Pekino iniciatyvai dėl taikos [Ukrainoje]. [Tačiau taip pat] Pekinas nenorės dalyvauti kitose patikimose taikos iniciatyvose, kurioms vadovauja ne Vakarų šalys“, – kalbėjo JAV Stimsono centro Kinijos programos direktorė Yun Sun. 

„Reuters“ atkreipia dėmesį, kad Pekinas nusprendė pakeisti savo diplomatinę strategiją tuo pat metu, kai Kinijoje susiklostė gana sudėtinga politinė situacija.

Štai dar visai neseniai dėl neaiškių priežasčių iš posto buvo atleistas užsienio reikalų ministras Qin Gangas, kuris šias pareigas užėmė tik 6 mėnesius. Taip pat pokyčių sulaukė ir „Liaudies išlaisvinimo armija“, kurioje buvo pakeista aukščiausioji vadovybė.

REKLAMA

Šanchajaus tarptautinių santykių ekspertas Shen Dingli savo ruožtu taip pat teigė, kad Rusija bus įveikta pradėtame kare Ukrainoje, todėl Kinija turėtų siekti tarptautinio bendradarbiavimo, tuo pat metu nepaspartindama Rusijos žlugimo.

Tačiau Singapūro ekspertas Li Mingiiang įsitikinęs, kad Kinija diplomatiniame lauke bandys pagerinti savo padėtį ir tuo pat metu sieks suvokti kitų valstybių poziciją skirtingais klausimais, kad galėtų griebtis tam tikrų manevrų politinėje arenoje.

„Reuters“ taip pat pastebi, kad Kinijos diplomatinis požiūris pradėjo keistis po to, kai Pekinas jaučia tam tikra įtaką dėl užsitęsusio karo Ukrainoje.

„Dabar dėl susiklosčiusios situacijos Pekinui tampa vis sudėtingiau manevruoti [diplomatiniame lauke], kadangi karo eskalavimas tiesiogiai veikia kinijos ekonominius ir politinius interesus“, – pastebėjo Jeilio teisės mokyklos Paulo Tsai'aus Kinijos centro mokslininkas Moritzas Rudolphas.

11:14 | Kremlius šį vaizdo įrašą nedelsiant pašalino: rusų generolas prasitarė apie didelius nuostolius 

Mažiausiai pusė rusų desantininkų, dar pernai pasiųstų į karą Ukrainoje, žuvo arba buvo sužeisti, skelbia britų žvalgyba.

UNIAN rašo, kad britų žvalgyba, pateikdama analitinius duomenis, remiasi informaciją, kurią per klaidą atskleidė patys rusų atstovai.

REKLAMA

Publikacijoje teigiama, kad britų žvalgyba atkreipė dėmesį į Rusijos Federacijos oro desanto pajėgų vado, generolo pulkininko Michailo Teplinskio išsakytą pareiškimą. 

Štai rugpjūčio 2 d. paviešintame vaizdo įraše, kuriame generolas išsakė sveikinimo žodžius „Oro desanto pajėgų dienos“ proga, M. Teplinskis sakė, kad invazijos metu buvo sužeista 8,5 tūkst. desantininkų, kurie vėliau grįžo į tarnybą arba atsisakė palikti fronto liniją. 

Tiesa, okupantų generolas neįvardijo, kiek tiksliai rusų desantininkų žuvo mūšio lauke, taip pat ir nepasakė, kiek asmenų patyrė rimtų sužalojimų ir nebegalėjo toliau tarnauti kariuomenėje.

Visgi paviešintas vaizdo įrašas greitai buvo pašalintas iš oficialių Rusijos gynybos ministerijos puslapių.

„M. Teplinskio paviešintų duomenų ekstrapoliacija leidžia pagrįsti skaičiavimus, kad mažiausiai 50 proc. iš 30 tūkst. desantininkų, kurie 2022 m. buvo išsiųsti į Ukrainą, žuvo arba buvo sužeisti“, – teigia britų žvalgybos atstovai.

10:35 | Hirošimos katastrofos metines mininti Japonija smerkia Rusijos branduolinę grėsmę

Japonijai sekmadienį minint 78-ąsias Hirošimos atominio bombardavimo metines, šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida užsipuolė Rusijos grasinimus panaudoti branduolinius ginklus.

REKLAMA

Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigą, 1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinėms Valstijoms numetus atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, Hirošimoje žuvo apie 140 000 žmonių, o po trijų dienų – 74 000 žmonių Nagasakyje.

„Japonija kaip vienintelė šalis, kuri per karą nukentėjo nuo atominių bombų, ir toliau dės pastangas, kad pasaulyje nebūtų branduolinių ginklų“, – per ceremoniją Hirošimoje sakė F. Kishida.

„Kelias link to tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės“, – sakė jis.

„Esant tokiai padėčiai, dar svarbiau sugrąžinti tarptautinį pagreitį siekiant sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, – pridūrė premjeras, kurio šeima kilusi iš Hirošimos. – Branduolinių ginklų sukeltas Hirošimos ir Nagasakio suniokojimas niekada negali pasikartoti.“

10:09 | Rusų okupantai surengė naują masinę ataką 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai sekmadienį pranešė apie naują masinę ataką prieš Ukrainą, kurią surengė Rusija.

„Ukrainska Pravda“ rašo, kad nuo rugpjūčio 5 d. vakaro iki rugpjūčio 6 d. ryto šalies oro gynybos pajėgos, atremdamos rusų okupantų atakas, iš viso sunaikino 30 sparnuotųjų priešo raketų, taip pat 27 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“.

REKLAMA

Priduriama, kad iš viso rusų kariuomenė surengtų naujų atakų virtinei panaudojo 70 atskirų oro atakos priemonių.

„Pirmosios atakos metu – rugpjūčio 5 d. vakare – priešas panaudojo 14 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir 3 aerobalistines „Kinžal“ raketas. Oro gynyba sugebėjo sunaikinti 12 iš 14 paleistų „Kalibr“ raketų“, – teigiama pranešime.

Tuo metu rugpjūčio 6 d. – sekmadienį – rusų okupantai surengė naują masinę ataką, o puolimui pasitelkė „Shahed“ dronus, smogta ir „Kalibr“ sparnuotosiomis raketomis iš Juodosios jūros, taip pat smūgiai suduoti ir iš priešo lėktuvų Tu-95MS.

09:36 | Išdavikų paieška Kremliuje: Budanovas tvirtina – turime šaltinių, susijusių su Putinu

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas teigia, kad Kyjivas turi savų šaltinių, susijusių Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino aplinka, rašo UNIAN.

Teigiama, kad ukrainiečių žvalgyba savo ruožtu sugebėjo išprovokuoti represijas, kilusias V. Putino aplinkoje. Tai interviu Bulgarijos televizijos kanalui bTV pasakojo Ukrainos karinės žvalgybos vadovas K. Budanovas.

Prieš keletą savaičių duotame interviu K. Budanovas sakė, kad Ukraina turi savų šaltinių, kurie yra susiję su V. Putinu.

UNIAN rašo, kad šią žinią K. Budanovas išsakė viešai tam, kad rusai pradėtų ieškoti išdavikų tarp aukštas pareigas užimančių asmenų.

REKLAMA

„Jie jau pradeda suvokti, kad mes turime savų šaltinių. Informacija visuomet buvo ginklas – tegul tikrina, tegul ieško. Iš tikrųjų taip ir yra, bet galima sakyti, kad visada [tokios paieškos] duoda klaidingus rezultatus“, – kalbėjo K. Budanovas.

Žvalgybos vadovas taip pat pateikė atskirą pavyzdį, kuomet atskiras incidentas tarp rusų pareigūnų buvo užfiksuotas dar prieš prasidedant plataus masto karinei invazijai Ukrainoje.

Pasak K. Budanovo, kai vienoje „komandoje“ nutekėjo informacija, rusų specialiosios tarnybos ėmė tikrinti visus iki vieno, kurie turėjo priėjimą prie įslaptintos informacijos.

„Jie pradėjo tikrinti visus, kurie turi artimųjų, giminaičių, kitų kontaktų Ukrainos teritorijoje. Kaip galite nuspėti, beveik visi iš jų turėjo [ryšių]. 

Vien dėl šios bylos trys žmonės buvo įkalinti, 31 asmuo atleistas iš darbo ir perkelti į kitas vietas. Dar nemenka dalis asmenų pajautė tam tikrą spaudimą. Tai reiškia, kad jie paralyžiavo savo pačių darbą“, – sakė K. Budanovas.

Žvalgybos atstovas taip pat pastebėjo, kad yra „akivaizdžių faktų“, kad rusai pradeda vykdyti vidinius tyrimus, tačiau jie, pasak K. Budanovo, „nieko nepakeis“.

08:59 | Saudo Arabijoje baigėsi derybos dėl karo Ukrainoje

Saudo Arabija šeštadienį surengė derybas dėl karo Ukrainoje, kurios, kaip prognozavo Kyjivas, dėl įvairių dalyvaujančių šalių turėjo būti nelengvos.

REKLAMA

Susitikimas Džidoje, kuriame, pasak jį organizavusios Ukrainos, turėjo dalyvauti beveik 40 šalių – bet ne Rusijos – atstovai, šeštadienio vakarą baigėsi po kelias valandas trukusių delegacijų pareiškimų ir ilgos diskusijos už uždarų durų, sakė dalyviai.

Jų teigimu, kaip ir tikėtasi, neturėtų būti paskelbta jokia galutinė deklaracija, bet kai kurios delegacijos planuoja dvišalius susitikimus sekmadienį.

Organizatoriams pavyko suburti įtakingo besivystančių šalių ekonominio bloko BRICS, kuriam priklauso ir Rusija, keturių narių – Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos – atstovus.

Vis dėlto Brazilijos delegacijos vadovas, patarėjas užsienio politikos klausimais Celso Amorimas pabrėžė, kad bet kokiose realiose derybose turi dalyvauti visos šalys, įskaitant Rusiją, rodo naujienų agentūros AFP matyta jo pareiškimo kopija.

„Nors Ukraina yra didžiausia auka, jei mes tikrai norime taikos, turime kokia nors forma įtraukti į šį procesą Maskvą“, – sakė jis.

Ukraina prieš susitikimą tikėjosi įtampos.

„Prognozuoju, kad pokalbis nebus lengvas, bet tiesa mūsų pusėje“, – penktadienį sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Dėl daug ko nesutariame, girdime daug pozicijų, bet svarbu pasidalyti savo principais, – sakė delegacijai derybose vadovavęs A. Jermakas. – Mūsų užduotis suvienyti visą pasaulį aplink Ukrainą.“

REKLAMA

Kyjivas savo 10 punktų taikos planą anksčiau yra apibūdinęs kaip apimantį Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą, Rusijos karių išvedimą, visų belaisvių paleidimą, tribunolą už agresiją atsakingiems asmenims ir saugumo garantijas Ukrainai.

Rusija yra sakiusi, bet kokiose derybose reiktų atsižvelgti į „naują teritorinę tikrovę“.

08:35 | V. Zelenskis: Rusija smogė Ukrainos kraujo perpylimo centrui ir svarbiai gamyklai

Maskva šeštadienį suintensyvino išpuolius Ukrainoje, o šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė smūgį kraujo perpylimo centrui kaip karo nusikaltimą.

Atskiras smūgis buvo smogtas svarbiai gamyklai. Abi atakos surengtos praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kyjivas Kerčės sąsiauryje smogė Rusijos tanklaiviui.

Tai buvo naujausi išpuoliai po to, kai Maskva praėjusį mėnesį pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį, nepaisant vykstančios Kremliaus invazijos, buvo užtikrintas saugus ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra. 

Rusijos pajėgos smogė kraujo perpylimo centrui Charkovo regione Ukrainos šiaurės rytuose, sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad pranešama apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.

07:46 | „Wagner“ smogikai bandė patekti į Lenkijos teritoriją – lenkų pareigūnas

Lenkijos valdžios atstovai svarsto galimybę visiškai užverti sieną su Baltarusija, siekiant apsaugoti savo šalį nuo „Wagner“ karinės bendrovės smogikų, kurie šiuo metu esančių Baltarusijos teritorijoje, galimų provokacijų, rašo UNIAN.

„Mes įvertiname kiekvieną būtiną žingsnį, siekiant apsaugoti mūsų teritoriją, civilius, įskaitant ir visišką Baltarusijos izoliaciją, visišką sienų uždarymą“, – kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pavelas Jablonskis interviu CNN.

Pasak jo, sienų uždarymas būtų kraštutinė priemonė, kurios Lenkija nori išvengti, tačiau, jeigu galimų atakų ar destabilizacijos rizika tęsis, Varšuva neturės jokio kito pasirinkimo. 

Lenkijos pareigūnas taip pat užsiminė, kad pavojus iš Baltarusijos pusės yra realus, o „Wagner“ karinės bendrovės smogikai jau bandė patekti į Lenkijos teritoriją.

„Mes tikimės naujų išpuolių prie sienos [su Baltarusija], galimų naujų bandymų pažeisti mūsų oro erdvę“, – pridūrė P. Jablonskis.

Lenkijos pareigūnas taip pat svarstė, kad „Wagner“ smogikai „bandys pademonstruoti, kad jie gali daryti, ką nori“. Tačiau Lenkija, atsakydama į tokius karinių samdinių veiksmus, prie sienos su Baltarusija perkelia vis daugiau savo šalies karių.

07:38 | Stebėtojai: iš Baltarusijos išskrido 9 Rusijos naikintuvai

Iš Baltarusijos Baranovičių aerodromo šeštadienį po pietų išskrido devyni Rusijos naikintuvai Su-34 ir Su-30SM, pranešė karinę veiklą šalyje stebinti grupė „Belaruski Hajun“.

13 val. 30 min. pakilę naikintuvai perskrido Magiliavo sritį ir krito Rusijos sieną, sakoma pranešime. Jame pažymima, kad dauguma šių lėktuvų Baltarusijoje buvo 202 dienas.

„Maždaug 14 val. iš Mačuliščių taip pat pakilo Rusijos oro ir kosmoso pajėgų Mi-24; mūsų duomenimis, [tai] paskutinis Rusijos oro ir kosmoso pajėgų aviacijos grupės sraigtasparnis, buvęs Mačuliščiuose“, – sakoma „Belaruski Hajun“ pranešime.

Anksčiau skelbta, kad ryte iš Mačuliščų aerodromo išskrido ir Baltarusijos teritoriją paliko 10 Rusijos karinių sraigtasparnių: keturi Mi-8 ir šeši Mi-24.

07:12 | Rusija žada atsakyti į ukrainiečių dronų smūgį rusų tanklaiviui

Maskva šeštadienį pažadėjo atsakyti į ukrainiečių dronų smūgį rusų tanklaiviui Juodojoje jūroje – antrą tokią jūrinių dronų ataką per vieną dieną.

Tanklaiviui buvo smogta vėlai penktadienį, o anksčiau tą pačią dieną ukrainiečiai smogė svarbiam Rusijos uostui.

Maskva griežtai pasmerkė naujausią ukrainiečių smūgį ir pavadino jį teroristine ataka prieš civilinį laivą Kerčės sąsiauryje.

„Nėra pateisinimo tokiems barbariškiems veiksmams; jie neliks be atsako, o jų sumanytojai ir kaltininkai neišvengiamai bus nubausti“, – platformoje „Telegram“ rašė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Augant Kyjivo karinio jūrų laivyno pajėgumams, Juodoji jūra tampa vis svarbesniu mūšio lauku.

Prieš tris savaites Rusija pasitraukė iš svarbaus grūdų eksporto susitarimo, pagal kurį Ukraina Juodąja jūra į pasaulio rinkas išgabeno milijonus tonų grūdų, ir pradėjo rengti smūgius Ukrainos uostams, įskaitant Odesą.

Vienas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas naujienų agentūrai AP patvirtino, kad išpuolį prieš tanklaivį, gabenusį degalus rusų kariuomenei, surengė ši tarnyba. Atakai buvo panaudotas jūrinis dronas su 450 kg trotilo, pridūrė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Tanklaiviui „Sig“ (...) pramušta skylė mašinų skyriuje netoli vaterlinijos dešiniajame borte, turbūt dėl jūrinio drono atakos“, – „Telegram“ parašė Rusijos Federalinė jūrų ir upių transporto agentūra. Nurodoma, kad niekas iš 11 įgulos narių nenukentėjo.

Konkrečiai nesakydamas, kad už smūgį atsakinga Ukraina, SBU vadovas Vasylis Maliukas tvirtino, kad tokios specialiosios operacijos vykdomos Ukrainos teritoriniuose vandenyse ir yra visiškai teisėtos. Tokie sprogimai, pasak jo, yra absoliučiai logiškas ir veiksmingas žingsnis priešo atžvilgiu.

Dėl atakos buvo trumpam sustabdytas eismas Krymo (Kerčės) tiltu, taip pat keltų reisai.

Padėti tanklaiviui, kuriam taikomos JAV sankcijos dėl degalų tiekimo Rusijos pajėgoms Sirijoje, buvo atsiųsti buksyrai, pranešė rusų naujienų agentūra TASS.

Po ankstesnio Ukrainos smūgio Rusijos Novorosijsko uostui laivyba buvo sustabdyta kelioms valandoms. Tai buvo pirmas kartas, kai šiame kare buvo smogta Rusijos komerciniam uostui. Novorosijske yra karinio jūrų laivyno bazė, kelios laivų statyklos ir naftos terminalas; uostas yra svarbus eksportui.

Kremliaus Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį „Telegram“ įraše užsiminė, kad Rusija, reaguodama į smūgius jos laivams Juodojoje jūroje, dažniau atakuos Ukrainos uostus.

„Atrodo, kad jiems neužteko smūgių Odesai, Izmajilui ir kitoms vietoms“, – rašė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų