Karas Ukrainoje. Ukrainiečiai žengia į priekį: atkovojo dvi vietoves Donecko srityje

Svarbiausi įvykiai:

21:14 | Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 95 žmonės.

Tarp jų – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos kariai ir pasieniečiai. Namo grįžta 93 eiliniai ir seržantai bei du karininkai. 

Namo, be kita ko, grįžta belaisviai iš Mariupolio, Černobylio, Gyvačių salos, Bachmuto ir „Azovstal“ gynėjai, nurodė A. Jermakas.

Jis sakė, kad daug išlaisvintų žmonių buvo sužeisti.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, Maskva susigrąžino 94 karo belaisvius.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.

19:53 | Podoliakas: bet kokios derybos su dabartiniu Maskvos režimu neįmanomos

Bet kokios derybos su dabartiniu Maskvos režimu neįmanomos, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas.

Pasak jo, tai „beprasmiška, pavojinga ir žudikiška – Ukrainai, Europai ir tarptautinei teisei“.

„Tam nėra jokių „trapių rusiškų“, indonezietiškų, braziliškų ar afrikietiškų pamatų. Agresorius turi pasitraukti iš svetimos teritorijos, galutinai praradęs savo kariuomenę ir šalies, kurios reikia bijoti, reputaciją“, – parašė M. Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“.

19:07 | Dar viena ukrainiečių pergalė

Kyjivas sekmadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos atkovojo du kaimus karo draskomos šalies pietryčiuose – tai pirmieji kontrpuolimo laimėjimai, apie kuriuos pranešė ukrainiečiai.

Ukrainos sausumos pajėgų pranešime sakoma, kad kariai išvadavo Blahodatnės gyvenvietę Donecko srityje.

Sausumos pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kariai neša Ukrainos vėliavą į sugriautą pastatą.

Kitas kariuomenės atstovas spaudai Valerijus Šeršenas per televiziją sakė, kad atkovotas kaimas yra prie pat pietinio Zaporižios regiono. Maskva pranešė apie intensyvius Ukrainos puolimus šiose apylinkėse per pastarąją savaitę.

V. Šeršenas sakė, kad Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę kelis rusų ir prorusiškų pajėgų karius, ir pridūrė, kad virš Blahodatnės buvo iškelta Ukrainos vėliava.

Kiek vėliau pranešta, kad išlaisvintas šalia Blahodatnės esantis Neskučnės kaimas.

„Donecko srityje esanti Neskučnė – vėl po Ukrainos vėliava“, – pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad vyksta kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę sakė, kad Kyjivo kontrpuolimas prasidėjo, bet esą jau žlunga.

18:07 | Rusams apšaudžius valtį su civiliais Chersono srityje, sužeisti 6 žmonės

Rusijos kariuomenei apšaudžius valtį su civiliais, kurie bandė evakuotis iš kairiojo Dniepro kranto Chersono srityje, sužeisti šeši žmonės, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Jie atidengė ugnį į civilių gyventojų nugaras. Šeši žmonės buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ sakė A. Jermakas ir pridūrė, kad sužeistieji gydomi Chersono ligoninėje.

Gydytojai kovoja dėl sužeistųjų gyvybių, sakė pareigūnas.

„Rusai yra bailūs teroristai“, – pridūrė jis.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.

17:36 | Ukrainoje po pražūtingo potvynio dingusiais laikomi 35 žmonės

Pietų Ukrainoje po pražūtingo potvynio dingusiais laikomi 35 žmonės, įskaitant septynis vaikus, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad pietinėse Chersono ir Mykolajivo srityse buvo užtvindyti 77 miestai ir kaimai.

I. Klymenka sakė, kad Chersono srityje dingo 35 žmonės, tarp jų septyni vaikai.

Dėl potvynio Chersono srityje žuvo penki žmonės, o Mykolajivo srityje – vienas žmogus.

Iš viso iš namų abiejose srityse buvo evakuota 3 700 žmonių, priduriama ministro pranešime.

Teritoriją taip pat aplankė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo atstovai, pranešė jo biuras.

„Tai didžiausia ekologinė katastrofa nuo Černobylio laikų, todėl mes tiriame ne tik karo nusikaltimą, bet ir ekologinį nusikaltimą“, – pareiškime sakė A. Kostinas.

„Padėtis labai sudėtinga“, – pridūrė jis.

Jis pažymėjo, kad buvo užlieta daug pavojingų objektų, įskaitant mažiausiai trejas kapines, naftos saugojimo terminalus ir sąvartynus.

Iš viso į Dniepro ir Juodosios jūros vandenis išsiliejo 450 tonų turbininės alyvos, sakė A. Kostinas.

Daugiau nei 170 prokurorų tiria užtvankos pralaužimą.

„Su mumis taip pat dirba kolegos iš Tarptautinio baudžiamojo teismo“, – sakė Ukrainos generalinis prokuroras.

15:52 | Rusija teigia atrėmusi Ukrainos ataką prieš karinį laivą Juodojoje jūroje 

Maskva sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos atrėmė ukrainiečių puolimą prieš rusų karinį laivą, saugantį dujotiekius Juodojoje jūroje.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesėkmingai bandė atakuoti Juodosios jūros laivyno laivą „Priazovje“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Maskvos teigimu, Kyjivas vykdydamas šią ataką panaudojo šešis laivus. 

„Visos valtys buvo sunaikintos“, – nurodoma išplatintame ministerijos pranešime. 

„Nukentėjusiųjų nėra“, – teigė ministerija. 

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad kovinis laivas „Priazovje“, saugantis dujotiekius „TurkStream“ ir „Blue Stream“, toliau atlieka savo funkcijas. 

Maskva teigė, kad atakos metu Juodojoje jūroje žvalgybą vykdė nuotoliniu būdu valdomas JAV karinis orlaivis „RQ-4 Global Hawk“.

15:49 | Rusijos kariuomenė skubiai perkelia karius iš Belgorodo

Rusijos kariuomenė skubiai perkelia karius iš Belgorodo miesto ir siunčia juos Zaporižios kryptimi į frontą, skelbia UNIAN.

„Yra informacijos, kad priešas telkia didelius karių ir įrangos rezervus Zaporižios kryptimi. Iš brigados yra kalinių, kurie tarnyba atliko Belgorode“, – sakė karinis ekspertas Olehas Ždanovas.

Pasak jo, Zaporižios kryptimi šiuo metu verda vienos sudėtingiausių kovų.

 

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos čia vykdo puolamąsias operacijas. Baigiasi pirmoji karo veiksmų savaitė šia kryptimi. Tai yra labai sudėtinga. Pasirodė kovų vaizdo įrašai, kurie būna ne visda sėkmingi. Vis dėlto, čia mes pasiekiame tam tikrų laimėjimų“, – kalbėjo O. Ždanovas.

15:31 | S. Šoigu įsakė „Wagner“ samdiniams sudaryti sutartis su rusų kariuomene

Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu įsakė visiems savanorių būriams, įskaitant ir karinės bendrovės „Wagner“ samdinius, sudaryti sutartis dėl tarnybos rusų kariuomenėje iki liepos 1 d.

Tačiau „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad jo kovotojai jokių atskirų sutarčių su Rusijos gynybos ministerija nepasirašys.

„SkyNews“ rašo, kad tokiu būdu Rusijos minsiterijos vadovybė siekia perimti savanorių, įskaitant ir karinės bendrovės kovotjus, kontrolę. 

Tačiau J. Prigožinas iškart pareiškė, kad „Wagner“ nepsudarys jokių sutarčių su [Rusijos gynybos ministru Sergeju] Šoigu“.

Be to, jis pridūrė, kad „Wagner“ grupuotė yra intergruota į bendrą sistemą ir yra visiškai pavaldi Rusijos interesams, tačiau jei samdiniai būtų tiesiogiai pavaldūs S. Šoigu, pasak J. Prigožino, tai galėtų pakenkti karinės bendrovės struktūrai.

Primenama, kad J. Prigožinas ne kartą viešai kritikavo aukščiausius Rusijos kariuomenės vadus dėl nesugebėjimo tinkamai vykdyti karinius nurodymus mūšio lauke Ukrainoje.

14:40 | Ukainiečiai paviešino vaizdo įrašą: „Lukite tęsinio. Planai mėgsta tylą“

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja internetinėje erdvėje paviešino intriguojantį vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas karinės žvalgybos vadovas.

Paskelbtame 33 sekundžių trukmės vaizdo įraše filmuojamas tylintis ir į kameros objektyvą žiūrintis Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar taip pat paskelbė ir atskirą prierašą, susijusį su šalies kontrpuolimu: „Laukite tęsinio. Planai mėgsta tylą“.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad H. Maliar jau anksčiau tikino, kad apie Ukrainos pajėgų kontrpuolimą nebus skelbiama.

„Planai mėgsta tylą. Nebus jokio pranešimo apie pradžią“, – cituojama ji.

Viceministrė taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos kariai ragina laikytis tylos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas vyksta, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.

„Ukrainoje vyksta kontrpuolimo ir gynybiniai veiksmai: šiame etape išsamiai nekalbėsiu“, – pareiškė V. Zelenskis per Kyjive surengtą bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kuris atvyko vizito į Kyjivą ir apkaltino Rusiją dėl potvynio, kilusio dėl Kachovkos užtvankos griūties.

13:49 | Ukrainos gynėjai išlaisvino gyvenvietę Donecko srityje

Ukrainos kariuomenės atstovai paskelbė apie sėkmingai išlaisvintą vieną iš gyvenviečių Donecko srityje.

Kaip rašo UNIAN, apie sėkmingą Blagodatnojės gyvenvietės atsikovojimą pranešė 68-oji atskiroji Olekos Dovbušo vardo jėgerių brigada. Teigiama, kad gyvenvietės išlaisvinimas įvyko kartu bendardarbiaujant su Ukrainos gynybos pajėgomis.

Blahodatne village in Donetsk region was liberated by Ukrainian Army.

As 68th separate jaeger brigade named after Oleksa Dovbush reports, a Ukrainian flag is now flying over the village!

Glory to Heroes! pic.twitter.com/cgC5GDUbta

REKLAMA

— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) June 11, 2023

Be to, pastebima, kad į nelaisvę buvo paimti ir rusų kariai.

„Okupanti priešinosi iki paskutiniųjų, bet neatlaikė nesutramdomų vilkolakių antplūdžio!“ – rašoma pranešime.

13:18 | Nukauta beveik 1 tūkst. rusų karių

Skelbiama informacija apie patirtus rusų nuostolius karo fronte per pastarąją parą.

UNIAN rašo, kad per paskutinę parą Ukrainos kariuomenė nukovė beveik tūkstantį rusų okupantų – iš viso 980. 

Be to, Ukrainos gynėjai sėkmingai paleido smūgius ir sunaikino priešo karinę techniką, ginklus.

Skaičiuojama, kad iš viso per dieną buvo sunaikinta 17 rusų okupantų tankų (3 926 iš viso), 24 šarvuotosios kovos mašinos (7 631), 19 artilerijos sistemų (3 736), 1 daugkartinio paleidimo raketų sistema (601), 37 dronai (3,3 tūkst.) ir kitos karinės technikos.

Iš viso nuo karinės invazijos pradžios ukrainiečių kariai nukovė beveik 216 tūkst. rusų okupantų.

12:48 | JAV žvalgyba: neatmetami du scenarijai, kada Putinas gali įsakyti panaudoti branduolinį ginklą

„The New York Times“ rašo, kad Vakarų politikai mano, jog jeigu Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali mobilizuoti dar daugiau asmenų nei praėjusį rudenį, kai rusai buvo verčiami atlikti karinę tarnybą.

Amerikos, o taip pat Europos dalis pareigūnų pripažįsta, kad yra mažai tikėtina, jog visos rusų pajėgos bus jėga išvarytos iš okupuotų Ukrainos teritorijų dabartinio kontrpuolimo metu.

Nepaisant to, yra išskiriami pagrindiniai sėkmingo kontrpuolimo scenarijai: Ukrainos kariuomenė susigrąžina savo prarastas pagrindines šalies teritorijas, kurias okupavo rusai, ir Kyjivas suduoda smūgį, kuris susilpnina Rusijos kariuomenę. Tad pastebima, kad galiausiai Kremliaus vadovai gali pradėti abejoti, ar tęsti karinę invaziją Ukrainoje.

Visgi JAV žvalgybos atstovai vertina, kad labiausiai tikėtini scenarijai yra – nedidelės Ukrainos gynėjų pergalės ankstyvuose atliekamų karo veiksmų etapuose. Pavyzdžiui, dalies Donbaso teritorijų susigrąžinimas arba rusų išstūmimas ir žemės ūkio ir kasybos teritorijų, esančių pietryinėje Ukrainos dalyje.

„Elektrinės atsikovojimas Zaporižioje galėtų būti simobilinė ir strateginė pergalė, tokiu būdu ukrainiečiams susigrąžinant į savo rankas vieną iš didžiausių pasaulyje atominių elektrinių ir svarbus elektros tiekimo šaltinis 

JAV ir Europos pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį, kad Ukrainai svarbu nukirsti logistinę tiekimo liniją, einančią per Krymo tiltą. Pasak jų, tokiu būdu būtų sukurta grėsmę Rusijos kariuomenės objektams, esantiems pusiasalyje, kadangi bus sutrikdytas aprūpinimas kariniais reikmenimis.

Be to, pasak pareigūnų, šiemet Ukrainos vienas iš svarbiausių kontrpuolimo tikslų – dar labiau susilpninti Rusijos kariuomenę, kuri ir taip patyrė didelių nuostolių Bachmute vykstant aršioms kovoms.

Tačiau tuo pat metu dalis sąjungininkų pareigūnų atkreipia dėmesį, kad jeigu Ukrainos kontrpuolimas bus dar sėkmingesnis, nei tikėtasi, tokiu atveju diktatorius V. Putinas dėl patirtų didelių kariuomenės nuostolių gali ryžtis skelbti kur kas didesnę mobilazijos bangą Rusijoje.

JAV žvalgybos agentūros atstovai sako, kad neatmetami ir du scenarijai, kada diktatorius V. Putinas gali įsakyti panaudoti branduolinį ginklą – tai visiškas pralaimėjimas Ukrainoje arba Krymo pusiasalio praradimas.

11:37 | Vandens lygis užtvindytose pietų Ukrainos dalyse ir toliau krenta – „Ukrhydroenergo“

Vandens lygis pietų Ukrainos dalyse, užtvindytose susprogdinus Rusijos valdomą užtvanką ir toliau krenta, sekmadienį pranešė užtvankos operatorė „Ukrhydroenergo“.

Pasak „Ukrhydroenergo“, per dieną vandens lygis nukrenta daugiau nei vieną metrą, o nuo tada, kai buvo susproginta Kachovkos užtvanka, – daugiau nei 7 metrus. 

„Vidutinis atoslūgis yra 4-5 centimetrai per valandą. Tai vyksta dėl sumažėjusio vandens rezervuaro slėgio. Tačiau šią situaciją sunku prognozuoti, todėl ją būtina toliau stebėti“, – pareiškė „Ukrhydroenergo“.

Pranešama, kad šiuo metu specialistai intensyviai dirba, kad atkurtų energetikos sistemos pusiausvyrą ir užtikrintų vandens tiekimą vietos gyventojams.

Pasak „Ukrhydroenergo“, po to, kai buvo susprogdinta Kachovkos užtvanka Dnipro upės dalyje, kuri maitina Severo-Krymskio kanalą, pastebimi seklėjimo požymiai. 

Anksčiau šią savaitę susprogdinus Kachovkos užtvanka, buvo užtvindyta dešimtys gyvenviečių ir evakuota tūkstančiai vietos gyventojų. 

Šeštadienį Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas nurodė, kad vandens lygis palaipsniui slūgsta, o užlietų teritorijų mažėja. 

10:44 | Neramumai Rusijoje tęsiasi

Sekmadienio rytą Rusijos teritorijoje nukrito du dronai, o šeštadienį Belgorodo srityje nuo bėgių nulėkė 15 traukinio vagonų.

Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros informacija, sekmadienį Rusijos Kalugos srityje nukrito du dronai. 

Teigiama, kad šią informaciją socialinio tinklo „Telegram“ patvirtino Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša.

Pasak jo, sužeistų asmenų nefiksuota, tačiau buvo padaryta tam tikra žala.

Tuo metu šeštadienį vėlai vakare buvo pranešta, kad pietinėje Beglorodo srityje, besiribojančioje su Ukrainos teritorija, nuo bėgių nulėkė 15 traukinio vagonų.

Pasak Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavo Gladkovo, krovininio traukinio vagonai neva buvo tušti. 

09:43 | Lukašenka perdavė Putino kariuomenei daugiau kaip 130 tonų amunicijos

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka per metus Rusijai perdavė daugiau kaip 130 tonų amunicijos ir tokiu būdu prisidėjo prie ukrainiečių žudymo kare, rašo UNIAN.

Stebėjimo grupės „Belarusian Gayun“ teigimu, Minskas iki šiol perduoda savo turimą amuniciją Rusijai, vykdančiai kruviną karą prieš Ukrainą.

„131,6 tonos amunicijos Lukašenkos režimas perdavė Rusijos Federacijai per vienerius metus“, – teigė stebėtojai.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Baltarusijos parama Rusijai padidėjo iškart po 2022 m. vasario 24 d. okupantų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją.

Teigiama, kad amunicija Kremliui buvo perduota tiesiogiai per Krymo teritoriją, už 110 kilometrų nuo sienos su Gruzija, taip pat pasienyje netoli okupuotų Lukansho ir Donecko sričių.

09:14 | PAR prezidentas informavo Kinijos lyderį apie Afrikos taikos misiją Ukrainoje ir Rusijoje (papildytas)

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa informavo Kinijos lyderį Xi Jinpingą apie būsimą Afrikos lyderių misiją į Rusiją ir Ukrainą, kurios tikslas – tarpininkauti siekiant taikos, šeštadienį pranešė Pretorija.

Praėjusį mėnesį C. Ramaphosa paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sutiko priimti Afrikos šešių narių delegaciją, kuri jų šalyse turėtų apsilankyti dar šį mėnesį.

C. Ramaphosa informavo Xi Jinpingą apie misiją, sakoma PAR prezidentūros pareiškime. Delegacijoje bus Kongo Respublikos, Egipto, Senegalo, Pietų Afrikos Respublikos, Ugandos ir Zambijos prezidentai.

Kada C. Ramaphosa kalbėjosi su Xi Jinpingu, PAR prezidentūra nenurodė, tačiau sakė, kad Kinijos lyderis „palankiai įvertino Afrikos žemyno iniciatyvą ir pripažino konflikto poveikį žmonių gyvybėms ir jų aprūpinimui maistu Afrikoje".

Vasarį Pekinas paskelbė dokumentą, kuriame ragino "politiškai sureguliuoti" konfliktą, tačiau šis planas, kaip įspėjo Vakarų šalys, gali sudaryti sąlygas Rusijai išlaikyti didelę dalį teritorijų, kurias ji yra okupavusi Ukrainoje.

Kinija teigia šiame konflikte esanti neutrali šalis, tačiau Pekinas kritikuojamas už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą už jos invaziją. Kritikos Kinija sulaukia ir dėl glaudžios strateginės partnerystės su Rusija.

Rusijai praėjusių metų vasarį įsiveržus į Ukrainą – vieną pagrindinių pasaulio kviečių ir kitų žemės ūkio produktų šaltinių, Afrikos šalys skaudžiai nukentėjo dėl kylančių grūdų kainų.

Karas padarė ir platesnį poveikį pasaulinei prekybai.

Taikos misija rengiama tuo metu, kai Pietų Afrika siekia pagerinti savo įvaizdį po kaltinimų, kad ji esą mezga vis artimesnius santykius su Kremliumi.

Pietų Afrika taip pat yra susidūrusi su diplomatine dilema prieš rugpjūčio mėnesį Johanesburge įvyksiantį BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimą.

Į aukščiausiojo lygio susitikimą pakviestas V. Putinas, kuriam Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį dėl kaltinimų Rusijai neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.

Kaip TBT narė, Pietų Afrika privalės sulaikyti V. Putiną, jam atvykus į šalį.

Xi Jinpingas ir S. Ramaphosa taip pat pasikalbėjo apie pasirengimą aukščiausiojo lygio susitikimui, sklandant kalboms, kad Pietų Afrika svarsto galimybę rugpjūtį numatytą susitikimą perkelti į Kiniją, kad nereikėtų areštuoti V. Putino.

Abu vadovai „įsipareigojo dirbti, kad aukščiausiojo lygio susitikimas būtų sėkmingas“, sakoma pareiškime.

BRICS vienija Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afrikos Respubliką, o šio bloko tikslas - atsverti tradicinį Europos ir Jungtinių Valstijų dominavimą pasaulio arenoje.

08:11 | E. Macronas ragina Iraną liautis rėmus Rusiją Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį telefonu su pabrėžė rimtas Irano dronų tiekimo „pasekmes saugumui ir humanitarines pasekmes“ ir „paragino Teheraną nedelsiant nutraukti paramą, kurią jis tokiu būdu teikia Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą“, rašoma Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pranešime.

Šis pokalbis buvo surengtas kitą dieną po to, kai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby įspėjo, kad Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir kad ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje.

Baltieji rūmai paskelbė iš palydovo darytą galimos gamyklos vietos nuotrauką. Ta vieta yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, už maždaug 900 km į rytus nuo Maskvos.

„Rusijos ir Irano karinė partnerystė, regis, gilėja“, – pareiškime sakė J. Kirby, paminėjęs JAV žvalgybos informaciją.

Vašingtono skaičiavimais, Rusija iš Irano gavo šimtus atakos dronų ir susijusios įrangos.

JAV duomenimis, dronai gaminami Irane, gabenami per Kaspijos jūrą „ir tada Rusijos pajėgų operatyviai naudojami prieš Ukrainą“, sakė J. Kirby.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusija naudojo Irano dronus, kad smogtų Kyjivui ir terorizuotų Ukrainos gyventojus“, – pridūrė jis.

Baltieji rūmai pareiškė, jog paskelbs naują vyriausybės rekomendaciją, skirtą padėti įmonėms ir vyriausybėms "užtikrinti, kad jos netyčia neprisidėtų prie Irano (dronų) programos“.

Iranas ne kartą neigė JAV kaltinimus dėl karinių reikmenų siuntimo Rusijai per jos karą prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau antrus metus.

07:56 | Ukrainiečiai karo fronte žengia į priekį

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė taktinę sėkmę Zaporižios regione, kur šiuo metu yra vykdomas vienas pagrindinių kontrpuolimo etapų.

Analitikų surinktais duomenimis, birželio 10 d. ukrainiečių pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas, siekiant atsikovoti savo prarastas šalies žemes, mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose. 

Pažymima, kad šalies gynėjai ypač aktyviai puolamuosius veiksmus vykdė Luhansko srityje, Belogorivkos gyvenvietėje.

Tuo metu netoli Bachmuto ukrainiečių pajėgoms, vykdant puolamuosius veiksmus, pavyko į fronto priekį įsiveržti iki 1,4 kilometro.

Teigiama, kad filmuotoje medžiagoje, kuri buvo paviešinta birželio 10 d., galima pastebėti, kad Ukrainos pajėgos vakarinės Zaporižios srities dalyje pasiekė tam tikrų laimėjimų, kuomet buvo vykdomos kontratakos pietvakarinėje ir pietrytinėje dalyje nuo Orechovo miesto.

Stebėtojai taip pat priduria, kad nepaisant patvirtintų Ukranos kariuomenės laimėjimų karo fronte, Rusijos propagandistai ir toliau skleidžia melą apie tai, kad jų šalies kariuomenei neva pavyksta atremti ukrainiečių pajėgų suduodamus smūgius.

07:20 | V. Zelenskis: kontrpuolimas vyksta

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas vyksta, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.

„Ukrainoje vyksta kontrpuolimo ir gynybiniai veiksmai: šiame etape išsamiai nekalbėsiu“, – pareiškė V. Zelenskis per Kyjive surengtą bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kuris atvyko vizito į Kyjivą ir apkaltino Rusiją dėl potvynio, kilusio dėl Kachovkos užtvankos griūties.

Vienas žurnalistas V. Zelenskio paprašė pakomentuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą apie tai, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo, bet esą jau žlunga.

Rusija skelbė rytuose ir pietuose atrėmusi ukrainiečių atakas, kurias kai kurie stebėtojai pavadino plataus masto kontrpuolimo pradžia.

„Įdomu, ką Putinas pasakė apie mūsų kontrpuolimą. Svarbu, kad Rusija visada tai jaustų: kad jiems, mano nuomone, liko nedaug laiko“, – pareiškė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, jog kasdien palaiko ryšius su kariuomenės vadais, įskaitant ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, ir „visi dabar nusiteikę pozityviai – pasakykite tai Putinui!“.

J. Trudeau antrą kartą iš anksto oficialiai nepranešęs apsilankė Kyjive nuo tada, kai praėjusių metų vasarį prasidėjo plataus masto karas.

Rusijai pradėjus invaziją, Kanada, kurioje gyvena didelė ukrainiečių diaspora, iškilo kaip viena pagrindinių Kyjivo sąjungininkių.

Šalis Ukrainai suteikė didelę karinę pagalbą, apmokė daugiau kaip 36 tūkst. karių ir paskelbė sankcijų Maskvai.

J. Trudeau pasmerkė Rusijos vaidmenį sunaikinant Rusijos kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Pietų Ukrainoje.

Dėl antradienį sugriautos užtvankos sukelto potvynio tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus ir kilo nuogąstavimų dėl galimos humanitarinės ir ekologinės katastrofos.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką, o Maskva teigia, kad ją apšaudė Kyjivas.

J. Trudeau pažadėjo skirti 10 mln. Kanados dolerių (apie 7 mln. eurų) finansavimą potvynių padariniams likviduoti ir sakė, kad užtvankos sunaikinimas yra „tiesioginė Rusijos invazijos pasekmė“.

„Mums nekyla absoliučiai jokių abejonių, kad užtvankos sunaikinimas buvo tiesioginė Rusijos sprendimo įsiveržti į taikią kaimyninę šalį pasekmė“, – sakė J. Trudeau.

Jis pridūrė esąs įsitikinęs, kad Maskva bus patraukta atsakomybėn už savo veiksmus Ukrainoje.

„Rusijos karas Ukrainoje nuniokojo infrastruktūrą, sugriovė šeimas, nusinešė gyvybes ir kelia ekonominį, maisto, energijos deficitą visame pasaulyje. Rusija yra atsakinga ir bus patraukta atsakomybėn.“

Kanados premjeras sakė, kad karinei pagalbai Ukrainai skirs dar 500 mln. Kanados dolerių (348 mln. eurų).

Jis taip pat pažadėjo, kad Kanada prisidės prie tarptautinių pastangų apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus.

Otava taip pat suteiks 10 tūkst. šaudmenų ir 288 raketas AIM-7, kurios bus modifikuotos Jungtinėse Valstijose ir naudojamos oro gynybos sistemose.

Anksčiau šeštadienį J. Trudeau, grojant kariniam orkestrui, padėjo gėlių prie atminimo sienos, ant kurios pavaizduoti kovose žuvusių karių veidai.

Jis taip pat apsilankė parodoje po atviru dangumi, kurioje eksponuojamos sunaikintos Rusijos karinės transporto priemonės.

Ukrainos gynybos viceministras Oleksandras Poliščukas įteikė J. Trudeau dėžutę, kurioje, anot jo, yra raketos, nukritusios ant Juodosios jūros uostamiesčio Odesos, šrapnelis.

Jis sakė, kad šia dovana J. Trudeau norėta priminti, kaip Ukraina nukentėjo nuo Rusijos smūgių.

Su J. Trudeau taip pat pasikalbėjo grupė ukrainiečių karių, kurie buvo apmokyti Kanadoje.

Vienas iš jų, pulkininkas Petro Ostapčukas, žurnalistams sakė, jog kariai dalyvavo specializuotuose snaiperių, inžinierių ir jaunųjų vadų mokymuose.

„Man didelė garbė susitikti su ministru pirmininku“, – pareiškė jis.

Svarbiausi šeštadienio įvykiai:

•  Islandijai tapus pirmąja šalimi, sustabdžiusia savo ambasados Maskvoje veiklą, Rusija šeštadienį pareiškė į tai reaguosianti;

•  Humanitarinė padėtis Ukrainoje smarkiai pablogėjo, palyginti su padėtimi prieš Kachovkos užtvankos griūtį, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų vyriausiasis pagalbos pareigūnas;

• Ukrainos kariuomenės atstovas šeštadienį pranešė, kad šalies gynėjai, vykdantys puolimą netoli Bachmuto miesto, gerokai pasistūmėjo į priekį;

• Vokietijos kancleris Olafas Scholzas planuoja greitu metu pakalbėti telefonu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, rašo „SkyNews“;

• Šeštadienį pranešta, kad Rusijos okupantai Chersone apšaudė savanorius, kurie padėjo nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms;

• Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žvalgybinėje ataskaitoje sakoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė reikšmingą pažangą karo fronte, rašo „The Guardian“;

• Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna penktadienį pasinaudojo Magnitskio įstatymu ir į Estiją uždraudė atvykti 58 asmenims, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą ir devynis asmenis, kurie persekiojo ir įkalino žmogaus teisių gynėją Vladimirą Kara-Murzą;

• Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka norėjo siųsti karius kovoti prieš Ukrainos karius, tačiau tarnybą atliekantys baltarusiai atsisakė tai daryti;

• Vandens lygis pietų Ukrainos dalyse, užtvindytose susprogdinus Rusijos valdomą užtvanką, pradėjo mažėti, penktadienį pranešė pareigūnai;

• JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Ukrainos gynėji toliau tęsią sėkmingą savo puolimą netoli Bachmuto. Be to, taktinių laimėjimų pasiekta ir Donecko bei Zaporižios regionuose.