Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:58 | Karo ekspertas: Rusijos branduoliniai ginklai pasenę, neaišku, ar jie išvis sprogtų
Karo ekspertas Aleksandras Kovalenko įvertino, ar Rusija, patirdama pralaimėjimus mūšio lauke, gali griebtis branduolinio ginklo, rašo UNIAN.
Pasak A. Kovalenko, vargu ar Kremlius išdrįs paleisti pasenusias branduolines raketas, kadangi, jo manymu, Rusija jau dabar parodė visus ginklus, kuriuos gali pasitelkti kare.
„Ar žinote, kokie dokumentai buvo padėti Putinui ant stalo? Ten yra išsakoma daugybė įdomių pozicijų. Pavyzdžiui, tarpžemyninės balistinės raketos išvis negali būti paleistos, kadangi jos yra sovietinės, senos, gamintos devintojo dešimtmečio pabaigoje, o jų tarnavimo laikas pasibaigė. Įdomiausia yra tai, kad per visus šiuos 30 metų nebuvo atlikta jokia techninė apžiūra ar vykdomi reguliarus remonto darbai“, – kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, tikimybė, kad branduoliniai ginklai galėtų būti sėkmingai paleisti ir pataikyti į norimą taikinį yra tik apie 15 proc., tad vargu, ar Rusijos Federacija rizikuos, mat raketos gali susprogti ir pačioje Rusijos teritorijoje arba detonuoti iškart po paleidimo, arba atvirkščiai – pasieks taikinius, tačiau galiausiai nesprogs. „Nėra branduolinių ginklų. Viskas, ką jie turėjo, jau yra pademonstruota“, – pridūrė ekspertas.
23:44 | Ukrainos gynybos viceministrė: Charkivo srityje atkovotos 388 gyvenvietės
Nuo rugsėjo 6 d. Ukrainos kariuomenė kontrpuolimo metu Charkivo srityje iš Rusijos okupuotų žemių atkovojo 388 gyvenvietes, rašo „The Guardian“.
Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar pridūrė, kad tai reiškia, jog buvo susigrąžinta apie 8,5 tūkst. kv. kilometrų teritorijos, kuriose gyveno apie 150 tūkst. žmonių.
„Skačiai yra nuolat tikslinami, kadangi procesas yra dinamiškas. Be to, išslaisvintose teritorijose vis dar yra būtina užtikrina papildoma apsauga, stabilizavimo priemonės, siekiant, kad gyventojai tose teritorijose galėtų saugiai gyventi“, – teigė ji.
H. Maliar patikslino, kad fronto linija iš viso apima 2,5 tūkst. kv. kilometrų, 1,3 tūkst. kv. kilometrų teritorijoje vyksta intensyvios kovos.
„Taip, mes ilgai laukėme, kad sėkmė būtų pasiekta, tačiau mes vis dar turime kovoti ir kovoti. Siekiant visiškos pergalės [prieš rusų karius], mums reikia išlaisvinti daugybę žmonių mūsų žemėje. Mums reikia daugiau laiko, jėgų ir kantrybės“, – kalbėjo H. Maliar.
22:59 | EK vadovė: Putinas artimiausiu metų sankcijų panaikinimo nesulauks
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad artimiausiu metu Rusija neturėtų tikėtis ES sankcijų panaikinimo.
„Tai yra mokestis už Putino pasirinktą mirties ir sunaikinimo kelią“.
In the foreseeable future, Russia should not hope for the lifting of the EU sanctions
The head of the European Commission spoke about sanctions against the Russian Federation and support for Ukraine.
"This is the payment for the path of death and destruction chosen by Putin." pic.twitter.com/Vu7NGBt8A9REKLAMAREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) September 14, 2022
22:11 | Rusija paleido 8 raketas
Trečiadienį, apie 5 val. vietos laiku, Rusija paleido 8 raketas į Kryvyj Riho mieste esančią hidrotechninę konstrukciją, rašo „The Guardian“.
Okupantų raketos pridarė didelės žalos, mat subombarduota konstrukcija lėmė tai, kad Inhuleco upėje pradėjo kilti vanduo, o tai kelią grėsmę visam Kryvyj Riho miestui.
Manoma, kad Rusija ir toliau bandys taikytis į Ukrainos infrastruktūrą, siekiant tokiu būdu „atsilyginti“ už Ukrainos laimėjimus atsiimant savo prarastas teritorijas iš okupantų.
Be to, pastebima, kad Kryvyj Riho yra gimtasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio miestas.
The consequences of the Russian shelling of the dam in Kryvyi Rih. pic.twitter.com/u5Ksakwm6x
— NEXTA (@nexta_tv) September 14, 2022
21:48 | JT sekretorius: „Mes esame toli nuo karo pabaigos“
Jungtinių Tautų sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo užbaigimo Ukrainoje dar yra tolimas.
„Mes esame toli nuo karo pabaigos. <...> Paliaubų net nematyti. Aš meluočiau, jei sakyčiau, kad tai įvyks“, – trečiadienį po pokalbio telefonu su V. Putinu sakė jis.
A. Guterresas taip pat teigė, kad su V. Putinu buvo diskutuojama apie įvarius klausimus, pavyzdžiui, susitarimą dėl grūdų tiekimo, Rusijos eksporto galimybes, tačiau įspėjo, kad yra tam tikrų sunkumų dėl rusiškų maisto produktų ir trąšų eksporto.
„Rizikuojame, kad pasaulyje vėliau šiais metais pritruks maisto“, – sakė jis.
Jiedu taip pat aptrarė situaciją dėl karo belaisvių, klausimus„ susijusius su Zaporižios atomine elektrine.
21:16 | Odesoje apsilankęs G. Landsbergis ragino pasiekti rusų pasitraukimą iš Zaporižios AE
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį lankosi Ukrainos mieste Odesoje, kur pabrėžė, kad norint išvengti branduolinės katastrofos Europoje, būtina užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės (AE) saugumą, o tam būtinas visiškas rusų okupacinių pajėgų išstūmimas, kurį turėtų padėti įgyvendinti tarptautinė bendruomenė bei koalicija.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Šiuo metu Maskvos režimas Zaporižios AE naudoja šantažui ir į branduolinį pavojų stumia visą Europą. Vienintelis būdas užkirsti tam kelią – nustatyti Zaporižios AE tarptautiniu mastu prižiūrimą saugią zoną bei išstumti iš ten Rusijos karius – okupantus. Manau, iš šios aklavietės padėtų išeiti tarptautinė koalicija,“ – pranešime sakė G. Landsbergis.
Ministrai lankėsi Odesos uoste, kur susitiko su Valstybinės įmonės „Odesos jūros prekybos uostas“ vadovybe. G. Landsbergis teigė, kad Lietuva rėmė pastangas atstatyti gyvybiškai tiek Ukrainai, tiek regionams už Europos ribų svarbius Ukrainos eksporto kelius. Jo teigimu, blokuodama Ukrainos uostus, Rusija išnaudoja sukeltą maisto trūkumą kaip svertą siekiant savo tikslų.
„Šiandien įsitikinome, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto veikia, nepaisant Rusijos bandymų manipuliuoti faktais,“ – sakė ministras.
G. Landsbergis taip pat susitiko su Odesos srities karinės administracijos viršininku Maksimu Marčenko, kuris ministrus supažindino su saugumo situacija Odesos srityje.
„Gerai suprantame, kad Ukraina kaunasi už mūsų laisvę ir saugumą. Lietuva toliau teiks visokeriopą paramą ir telks tarptautinės bendruomenės palaikymą Ukrainai“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis trečiadienį taip pat lankėsi Moldovoje, kur užtikrino Kišiniovui humanitarinę ir ekspertinę paramą integracijos į Europos Sąjungą (ES) kelyje. Moldovoje ir Ukrainoje ministras lankėsi su Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministru Simonu Coveney.
21:09 | O. Scholzas: nėra jokių ženklų, kad V. Putino požiūris pasikeitė
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tikina, kad nėra jokių ženklų, rodančių, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūris dėl karinės invazijos Ukrainoje būtų pasikeitęs, rašo CNN.
Trečiadienį konferencijos metu O. Scholzas teigė, kad vargu, ar V. Putinas suvokia, jog pradėtas karas Ukrainoje buvo didelė klaida.
„Deja, negaliu pasakyti, kad jis [Vladimiras Putinas] dabar suprato, jog pradėti šį karą [Ukrainoje] buvo didelė klaida, nėra jokių požymių, kad jo požiūris pasikeitė“, – sakė O. Scholzas.
Savo ruožtu Vokietijos kancleris dar kartą paragino Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos.
„Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija turi atsitraukti tam, jog regione būtų galimybė užtikrinti taiką. Kiekvieną dieną tampa vis aiškiau, kad tai vienintelė galimybė. Mes turime apie tai kalbėti, tad vakar aš būtent tai ir padariau“, – sakė jis.
20:55 | Prancūzijos teismas atmetė skundą dėl jachtos, siejamos su V. Putino sąjungininku, arešto
Prancūzijos teismas trečiadienį atmetė vienos ofšorinės kontroliuojančiosios bendrovės pateiktą skundą dėl teisėsaugos sprendimo areštuoti superjachtą, siejamą su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku.
Superjachta „Amore Vero“, pasak prancūzų pareigūnų, priklausanti su Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu susijusiai bendrovei, Prancūzijoje buvo areštuota kovo pradžioje.
Tokių veiksmų tuomet buvo imtasi įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, kurios rusų oligarchams buvo paskelbtos dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Maskvos invazijos į Ukrainą.
Maždaug 86 metrų ilgio laivas laikomas netoli Marselio esančiame La Sjota uoste, kur jis buvo remontuojamas. Superjachtoje, kurios vertė, apytikriais vertinimais, viršija 100 mln. eurų, įrengtas baseinas, transformuojamas į sraigtasparnių nusileidimo aikštelę.
Jungtinės Karalystės Mergelių salose įsikūrusi bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“, prisistatanti kaip „Amore Vero“ savininkė, liepą paprašė Marselio teismo nurodyti paleisti laivą.
Bendrovė savo skunde laivo areštą pavadino „nepagrįstu“ ir tvirtino, kad superjachta priklauso jai, o ne tam tikram „sankcionuotam asmeniui“.
Skundą išnagrinėjęs teisėjas savo nutartyje pareiškė esąs „neteisnus“ spręsti dėl šio arešto atšaukimo, o kompanijai nurodė kreiptis į administracinį teismą. Su šiuo teismo dokumentu susipažino naujienų agentūra AFP.
Vis tik teisėjas pridūrė, kad „muitinės pareigūnų surinkta informacija leido nustatyti, kad jei bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“ buvo užregistruota kaip atitinkamo laivo savininkė ir komercinė operatorė... ponas Igoris Sečinas savo ruožtu buvo užregistruotas kaip šios bendrovės ekonominės naudos gavėjas“.
Pasak Prancūzijos teisėsaugos, pareigūnams ruošiantis areštuoti laivą, įgula rengėsi skubiai išplaukti iš Pietų Prancūzijos uosto, nors jame vykdyti remonto darbai dar nebuvo užbaigti.
Buvęs vicepremjeras I. Sečinas, kaip ir V. Putinas, yra kilęs iš Sankt Peterburgo. Manoma, kad šis oligarchas priklauso artimiausiai Rusijos prezidento vidaus aplinkai, o jo įtaka, kaip kalbama, neapsiriboja vien vadovavimu energetikos milžinei „Rosneft“.
20:07 | Kinijos prezidentas atvyko į Uzbekistaną, kur susitiks su V. Putinu
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį nusileido Uzbekistane, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, artėjant jo planuojamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyko čia [į Samarkandą] trečiadienio vakarą su valstybiniu vizitu į Uzbekistaną ir dalyvaus 22-ajame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) Valstybių vadovų tarybos posėdyje“, – paskelbė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
2001 metais įkurta ŠBO yra politinė, ekonominė ir saugumo organizacija, siekianti atsverti Vakarų institucijų įtaką. Viršūnių susitikime, vyksiančiame Samarkande rugsėjo 15–16 dienomis, dalyvaus Xi Jingpingas, V. Putinas, taip pat Indijos, Pakistano, Kazachstano ir kitų Vidurio Azijos šalių lyderiai.
Kinijos lyderis į Uzbekistaną atskrido iš Kazachstano sostinės Nur Sultano, kur susitiko su prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu (Kasymu Žomartu Tokajevu) per savo pirmąją kelionę į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Per susitikimą su K.-J. Tokayevu Xi Jinpingas pažadėjo visokeriopai remti kaimyninės šalies suverenitetą, buvusiame sovietiniame Vidurio Azijos regione tvyrant nerimui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kazachstanas padeda Kinijai įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI) – kelių trilijonų eurų vertės projektui, turinčiam pagerinti tarptautinius prekybos ryšius visame pasaulyje kuriant modernią infrastruktūrą.
Xi Jinpingas prieš kelionę Uzbekistano žiniasklaidai parašytame straipsnyje pažadėjo „stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir spręsti iššūkius bei pavojus“. Kinijos vadovas pridūrė, kad Taškentui tenka „išskirtinis vaidmuo sprendžiant Afganistano klausimą“, pranešė televizija CCTV.
„Abi šalys turi ryžtingai priešintis bet kokioms jėgoms, kenkiančioms saugumo padėčiai regione“, – Xi Jinpingą citavo televizija.
19:26 | Vokietija perdavė 4 priešlėktuvines sistemas
Vokietija praėjusią savaitę Ukrainai perdavė keturias savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“.
Teigiama, kad iš viso buvo perduotos 24 šio tipo savaeigės karinės sistemos.
#Germany over the past week handed over four more Gepard self-propelled guns to #Ukraine, bringing their total number to 24. pic.twitter.com/37W36FVlR6
— NEXTA (@nexta_tv) September 14, 2022
18:58 | Dalis rusų karių sugrįžta į teritorijas, iš kurių pabėgo
Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidai pranešė, kad Rusijos kariuomenė grįžo į Kreminą – miestą, kuris okupuotoje Luhansko srityje buvo „visiškai tuščias“, rašo „The Guardian“.
S. Haidai pridūrė, kad okupantai nukabino Ukrainos vėliavas, kurias mieste iškėlė vietos partizanai.
Priduriama, kad panaši situacija susiklostė ir Svatove – čia rusų kariai taip pat buvo atsitraukę, tačiau, praėjus kuriam laikui, vėl sugrįžo. Tiesa, okupantai atsitraukė iš Storabilsko miesto, esančio Luhansko regione, ir iki šiol negrįžo atgal.
„Mes laukiame tik [Ukrainos] kariuomenės“, – sakė S. Haidai.
Kaip ir kitose Luhansko srities teritorijose, Rusijos kariai Kerminoje ir kituose okupuotuose miestuose atjungė mobilaus interneto linijas tam, „kad žmonės neturėtų galimybės perduoti informacijos“, pridūrė administracijos vadovas.
Savo ruožtu S. Haidai ispėja, kad okuputuose teritorijose trūksta degalų, mat juos sunaudojo išvyktantys okupantai ir kolaborantai.
18:19 | Rusijos kariai bėga į Krymą
CNN rašo, kad Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalia Humeniuk paaiškino, kodėl rusų karinės pajėgos keliauja link Krymo.
„Mes matome ir suprantome okuapntų bandymus bėgti į Krymą, kad jie galėtų ten persigrupuoti. Mums bus daug paprasčiau: sutelkta karinė technika yra didelis taikinys“, – sakė ji.
Apie iš Chersono regiono į Krymą bėgančius rusų karius kalbėjo ir Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuris tikino, kad okupantai buvo pastebėti patikrinimo poste, kuris yra Čongare. Tačiau, pasak jo, to ir buvo galima tikėtis, nes žaibiškas Ukrainos kontrpuolimas Rusijos kariuomenei nepaliko jokių šansų [išsigelbėti].
I. Fiodorovas pridūrė, kad rusų kariai, norėdami išsigabenti pavogtus ukrainiečių daiktus iš Zaporižios regonio į Krymą įsilauždavo į garažus ir ten pasisavindavo transporto priemones.
Remember the story about the Ukrainian songs at the wedding in Crimea?
— NEXTA (@nexta_tv) September 14, 2022
After threats from Gauleiter Aksenov, "law and order returned to the peninsula".
The restaurant owner got 15 days of arrest, DJ and dancer each got 10 days of arrest, the groom's mother got 5 days of arrest. pic.twitter.com/HrHXPGD3yC
17:56 | Atkovotame Iziumo mieste suplėvesavo Ukrainos vėliava
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad Iziumo mieste iškeliama Ukrainos vėliava.
Volodymir Zelenskyy took part in the ceremony of raising the national flag of #Ukraine in #Izium. pic.twitter.com/4vevciqZgT
— NEXTA (@nexta_tv) September 14, 2022
17:33 | V. Zelenskis apsilankė Iziume: padėtis šokiruoja
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį apsilankęs išlaisvintame Iziumo mieste, teigė, kad jis buvo šokiruotas dėl to, ką išvydo, skelbia CNN.
„Ką mes pamatėme, šokiruoja, nors mes tai jau matėme Bučoje [mieste, esančio netoli Kyjivo], pirmoje deokupuotoje teritorijoje. Taip pat sunaikinti pastatai, nužudyti žmonės.
Deja, šiandieną tai yra mūsų istorijos dalis. Ir tai yra šiuolaikinės Rusijos dalis, tai, ką jie padarė“, – kalbjėo V. Zelenskis.
V. Zelenskis savo ruožtu padėkojo užsienio šalių vyriausybėms, kurios į Ukrainą išsiunčia tyrėjus ir prokurorus į Ukrainą, kad būtų ištirti žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos įvykdė Rusijos kariuomenė.
Ukrainos vadovas taip pat išreiškė viltį, kad teritorijos, kurias okupavo Rusija, bus sugrąžintos Ukrainai.
„Mes turime nusiųsti žinutę mūsų žmonėms, kurie, deja, šiuo metu yra okupuotose teritorijose. Mano žinutė žmonėms, esantiems Kryme [būtų tokia]: mes žinome, kad tai yra mūsų žmonės, ir tai šiurpi tragedija, kad jie išgyveno okupacijoje daugiau kaip 8 metus. Mes ten grįšime. Nežinau, kada tiksliai. Bet mes turime planų“, – kalbėjo V. Zelenskis.
15:57 | Rusų statytinių panika: ukrainiečiai artinasi, situacija itin sudėtinga
Rusijos kariuomenės okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje – panika. Ukrainiečiams per savaitę atsiėmus Charkivo sritį Kremliaus statytiniai „respublika“ pasiskelbusiame dalinyje mato grėsmę savo egzistavimui.
„LLR“ atstovas A. Maročka „Rossija 1“ televizijai pasakojo, kad kai kuriose vietovėse fronto linija yra nutolusi apie 10 kilometrų nuo jų kontroliuojamos teritorijos. „Tai yra labai mažai, jeigu jau kalbam apie karinius veiksmus“, – pareiškė jis, pažymėjęs, kad „situacija yra iš tiesų sudėtinga“.
Kremliaus statytinis skundėsi, kad ukrainiečių apšaudymų skaičius pastarosiomis dienomis „išaugo geometrine progresija“.
Rusijos žiniasklaidoje to nerodo, bet okupuotame Luhanske šiandien kilo stichinis mitingas dėl „mobilizuotųjų“ siuntimo į frontą. Vietos „Telegram“ kanaluose buvo paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose vietos gyventojai – mobilizuotųjų artimieji – susirinko protestuoti dėl vyrų siuntimo į mirtį.
Neseniai iš Charkivo srities sugrįžę okupacinės kariuomenės kariai iš Luhansko srities vietoje poilsio gavo nurodymą vykti į kitą frontą – „Donecko liaudies respubliką“.
Skelbiama, kad į protesto akciją atvyko vietinio saugumo atstovai, tačiau jų automobilis buvo apverstas.
15:37 | Didžiojoje Britanijoje buvo apmokyti jau 5 tūkst. ukrainiečių karių
Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje ir toliau ruošiami ukrainiečių kariai. Britų programą pavadinimu „Operation Interflex“ jau baigė beveik 5 tūkst. karių, skelbia Ukrainos kariuomenė.
Instruktoriai iš Ukrainos, Kanados, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos ir Didžiosios Britanijos apmoko bazinių taktinės medicinos, inžinerinių, šaudymo, psichologinių ir taktinių įgūdžių.
Ukraino kariuomenės generalinis štabas šios programos veiklą pavadino patvirtinimu, kad Ukraina nėra palikta viena kovoje su Rusijos agresija, rašoma UNIAN.
14:52 | V. Zelenskis apsilankė atkovotame Iziumo mieste Ukrainos rytuose – kariškiai
krainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apsilankė Ukrainos rytuose esančiame Iziume – viename didžiausių neseniai per ukrainiečių kontrpuolimą iš rusų atkovotų šalies miestų, pranešė kariškiai.
Ukrainos kariškių pareiškime socialinėje žiniasklaidoje sakoma, kad V. Zelenskis ir kariuomenės pareigūnai dalyvavo Ukrainos vėliavos pakėlimo virš miesto ceremonijoje.
Iziumas buvo labai svarbus Rusijos ambicijoms užimti Donbaso regioną. Didelė miesto dalis dabar yra nuniokota – daugiabučiai stovi pajuodę po gaisrų, su į juos pataikiusių artilerijos sviedinių žymėmis. Daug kur matyti griuvėsių krūvos.
„Vaizdas labai šokiruojantis, bet manęs nešokiruoja, nes tokius pačius vaizdus... matėme iš Bučos, iš pirmųjų deokupuotų teritorijų... [Iziume yra] tie patys sugriautų pastatų, nužudytų žmonių [vaizdai]", – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
13:19 | Beveik pusė Ukrainos 2023-ųjų iždo – gynybai
Ukrainos vyriausybė patvirtino 2023 metų valstybės iždo projektą, kuriame beveik pusę išlaidų numatyta šalies gynybai ir saugumui.
„2023-ųjų biudžetas – pergalės biudžetas. Jau dabar sąžiningai sakome visuomenei, kad tai bus nelengvi metai. Karas kainuoja brangiai, labai brangiai. Svarbiausias prioritetas – mūsų šalies gynyba ir saugumas. 1,136 trln. grivinų, arba beveik 50 proc. viso biudžeto, bus skirta būtent saugumo ir gynybos sektoriui. Tai apima atlyginimus kariams, kariuomenės aprūpinimą, įrangos ir ginklų remontą bei pirkimą, daugelį kitų gynybai svarbių dalykų“, – sakė vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis.
Pagal ateinančių metų Ukrainos iždo projektą nuosavos pajamos sudarys 1,28 trln. grivinų, o išlaidos – 2,57 trln. grivinų. Tai reiškia, kad vidutinis deficitas kas mėnesį - 107,5 mlrd. grivinų, kurį tikimasi dengti tarptautine finansine parama.
13:19 | Kartu su žmonėmis: Zelenskis atvyko į išlaisvintas Iziumą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apsilankė Ukrainos rytuose esančiame Iziume – viename didžiausių neseniai per ukrainiečių kontrpuolimą iš rusų atkovotų šalies miestų, pranešė kariškiai.
Ukrainos kariškių pareiškime socialinėje žiniasklaidoje sakoma, kad V. Zelenskis ir kariuomenės pareigūnai dalyvavo Ukrainos vėliavos pakėlimo virš miesto ceremonijoje.
Iziumas buvo labai svarbus Rusijos ambicijoms užimti Donbaso regioną. Didelė miesto dalis dabar yra nuniokota – daugiabučiai stovi pajuodę po gaisrų, su į juos pataikiusių artilerijos sviedinių žymėmis. Daug kur matyti griuvėsių krūvos.
„Vaizdas labai šokiruojantis, bet manęs nešokiruoja, nes tokius pačius vaizdus... matėme iš Bučos, iš pirmųjų deokupuotų teritorijų... [Iziume yra] tie patys sugriautų pastatų, nužudytų žmonių [vaizdai]", – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
12:53 | Ukrainos žvalgyba: Rusija į Ukrainą nebesiunčia naujų dalinių
„Rusijos Federacijos teritorijoje esantys daliniai ir junginiai atšaukia planuotą personalo siuntimą į Ukrainą. Priežastis – masinis atsisakymas dalyvauti karo veiksmuose“, – skelbia Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.
Pirmiausiai 36-osios armijos 5-osios atskirosios tankų brigados kariai, rašantys pareiškimus atleisti iš tarnybos dėl atsisakymo toliau dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje, atleidžiami iš tarnybos, nepaisant jokių pašalpų (už tarnybos trukmę ir kt.). Tuo pačiu metu brigados personalui, esančiam Ukrainoje, atostogos suteikiamos tik dėl šeimyninių priežasčių (t.y. artimų giminaičių mirties).
Ukrainos žvalgybos duomenimis, tuo pat metu kare prieš Ukrainą dalyvaujančiuose daliniuose katastrofiškai trūksta personalo.
„Siekdama „išspręsti problemą“, okupacinių pajėgų vadovybė nusprendė gerokai sutrumpinti kariškių reabilitacijos po traumų ir smegenų sukrėtimų laiką. Sužeistiesiems ligoninėse yra tikslingai supaprastinamos diagnozės, nevykdomos anksčiau planuotos operacijos ir siūloma grįžti į karą Ukrainoje. Gydytojams rekomenduojama „suteikti leidimą planinei chirurginei intervencijai tik pasibaigus karui arba gavus tiesioginį sužeisto kario vado leidimą“, – nurodė Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.
Taigi, kaip nurodo žvalgyba, pasitaikė atvejis, kai plyšus ausies būgneliui ir patyrus galvos smegenų sukrėtimą, karys, nustačius oficialią diagnozę – „vidurinės ausies uždegimas“ ir atsisakius atlikti chirurginę intervenciją, iš ligoninės buvo išrašytas po trijų dienų.
„Kol kas įsibrovėliai bando stiprinti savo grupuotę prie laikinai okupuoto Chersono „turimų rezervų“ sąskaita. Tam planuojama perdislokuoti keturis „Kadyrovcų“ batalionus. Tačiau dabar šiuose padaliniuose labai trūksta karių. Didžioji dalis personalo yra ne čečėnai, o samdiniai iš skurdžiausių Rusijos Federacijos regionų“, – pridūrė žvalgyba.
12:28 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 53 650 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 246 lėktuvus, 215 sraigtasparnių, 2180 tankus, 4665 šarvuočius, 1290 artilerijos pabūklus, 311 raketų sistemų, 15 laivų, 3501 mašinas, 908 bepiločius orlaivius, 167 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 120 specialiosios įrangos vienetų bei 233 sparnuotąsias raketas.
11:59 | Danija savo teritorijoje rengs Ukrainos karių mokymus
Danija, didindama paramą Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija, savo teritorijoje rengs ukrainiečių karių mokymus, antradienį pranešė danų gynybos ministras.
Ši programa atrodo panaši į Jungtinės Karalystės nuo liepos vykdomą programą, pagal kurią turi būti apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų be karo patirties.
„Danijoje vyks mokymai. Negaliu pateikti išsamesnės informacijos, bet Ukrainos kariuomenė bus apmokoma Danijoje“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ per vizitą Kijeve sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas.
Kaip ir kitos Vakarų šalys, Danija, palaikydama britų iniciatyvą, rugpjūtį pažadėjo į JK nusiųsti instruktorių – 130 pareigūnų.
11:24 | Zelenskis: TVF skyrė Ukrainai papildomai 1,4 mlrd. dolerių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikė Ukrainai papildomą 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės paramą. „Kalbėjausi telefonu su TVF valdančiąja direktore Kristina Georgieva. Padėkojau už papildomos 1,4 mlrd. dolerių paramos suteikimą. Aptarėme tolesnį bendradarbiavimą siekiant stiprinti Ukrainos finansinį stabilumą“, – per „Twitter“ socialinį tinklą paskelbė V. Zelenskis.
Šias lėšas Kijevas turėtų gauti per artimiausias 10 dienų.
Ukraina tikisi iki šių metų pabaigoje pasirašyti su TVF naują ilgalaikio finansavimo susitarimą, kurio vertė gali siekti 15-20 mlrd. dolerių, kad sustiprintų Rusijos invazijos nualintą ekonomiką.
10:51 | U. von der Leyen: sankcijos Rusijai išliks
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį metiniame pranešime pabrėžė, kad Europos Sąjungos sankcijų paketai, priimti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, išliks, ir sakė, kad europiečiai privalo išlaikyti savo ryžtą Maskvos atžvilgiu.
„Noriu pasakyti labai aiškiai: sankcijos išliks. Šiuo metu turime demonstruoti ryžtą, o ne susitaikėliškumą“, – Europos Parlamente pareiškė U. von der Leyen.
10:28 | „Reuters“: Putinas nepaisė savo pavaldinio bandymų užkirsti kelią karui
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia išskirtinę medžiagą, kurioje pasakoja, kad dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos vyriausiasis pasiuntinys Ukrainoje Vladimirui Putinui pasiūlė kompromisą. „Reuters“ teigimu, Dmitrijus Kozakas V. Putinui sakė su Kyjivu pasiekęs laikiną susitarimą, kuris turėjo patenkinti Rusijos pretenziją, kad Ukraina netaptų NATO nare. Tačiau, leidinio teigimu, V. Putinas susitarimą atmetė ir vis tiek pradėjo invaziją į Ukrainą.
Pasak „Reuters“, trijų Rusijos vadovybei artimų žmonių teigimu, Ukrainoje gimęs pasiuntinys D. Kozakas V. Putinui sakė manantis, kad jo sudarytas susitarimas pašalino poreikį Rusijai vykdyti plataus masto invaziją į Ukrainą.
V. Putinas prieš karą ne kartą tvirtino, kad NATO ir jos karinė infrastruktūra artėja prie Rusijos sienų, priimdama naujas nares iš Rytų Europos, ir ruošdamasis priimti Ukrainą, o tai, V. Putino teigimu, esą kelia egzistencinę grėsmę Rusijai.
Tačiau V. Putinas, nors anksčiau ir palaikė derybų su NATO ar Ukraina galimybę, kai išgirdo D. Kozako pasiūlymą, aiškiai pasakė, kad nuolaidos, dėl kurių išsiderėjo jo padėjėjas, nebuvo pakankamos, ir kad jis išplėtė savo tikslus numatydamas Ukrainos teritorijos aneksiją. Taigi vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Savaime suprantama, Kremlius šią informaciją neigia. Paprašytas pakomentuoti „Reuters“ medžiagą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Tai visiškai nesusiję su realybe. Niekada tokio dalyko neįvyko. Tai visiškai neteisinga informacija“.
09:46 | JAV planuoja siųsti daugiau ginklų Ukrainai, palaikant „postūmį“ kariuomenei – pareigūnas
Vašingtonas netrukus planuoja dar vieną ginklų siuntą Ukrainai, antradienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas, sveikindamas naują Ukrainos pajėgų „postūmį“ atkovojant šalies teritorijas iš Rusijos kariuomenės.
„Manau, kad artimiausiomis dienomis pamatysite dar vieną [pagalbos paketą]“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas galvoje daugiamilijardinės JAV paramos ukrainiečių kariuomenei programos dalį.
J. Kirby teigė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, ar Kyjivo laimėjimai, privertę skubiai atsitraukti Rusijos pajėgas Rytų Ukrainoje, reiškia karo lūžio tašką.
„Tai, ką matote, neabejotinai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų postūmis“, tačiau pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų „nustatyti ir nuspręsti, ar, jo manymu, kariniu požiūriu jie pasiekė lūžio tašką“, sakė J. Kirby.
Nepaisant „dramatiškų įvykių... tai karas, o karas yra nenuspėjamas“, pridūrė J. Kirby.
Jo teigimu, JAV ginkluotė buvo svarbi Ukrainos pajėgumams smogti.
„Veikiame kartu su ukrainiečiais“, – sakė jis.
Reaguodamas į Maskvos teiginius, kad ji nepralaimėjo vėliausio mūšio ir tiesiog perkelia savo karius, J. Kirby sakė: „Jie tai vadina perdislokavimu, tačiau, be abejo, jie atsitraukė susidūrę su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, akivaizdžiai vykdančiomis puolimą.“
09:06 | O. Scholzas: Vokietija rusiškų dujų poreikio nebeturės po metų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis iki 2023 metų pabaigos galės atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Kancleris priminė, kad federalinė vyriausybė ėmėsi priemonių mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – gamtinių dujų saugyklos šalyje jau užpildytos 85 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos projektai sparčiai įgyvendinami.
Pasak jo, pirmieji Vokietijos SGD importo terminalai turėtų pradėti veikti 2023-ųjų sausį, taip pat daroma „akivaizdi pažanga“ atitinkamai modernizuojant vamzdynų tinklą.
„Iki 2023-ųjų pabaigos Vokietija galės importuoti dujas per Vilhelmshafeno, Štado, Brunsbiutelio ir Lubmino terminalus, ir tuomet Vokietija taps nepriklausoma nuo tiekimo iš Rusijos“, – pabrėžė O. Scholzas.
„Vokietija pasirengusi artėjančiam šildymo sezonui. Šią žiemą tikrai išgyvensime“, – pridūrė sakė jis, kalbėdamas susitikime su Vokietijos darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis Berlyne antradienį.
Vokietija, kaip ir likusi Europa, susidūrė su energetine krize, kai Kremliaus kontroliuojamas Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ neribotam laikui sustabdė pagrindinį dujotiekį į Vokietiją „Nord Stream“, taip Maskvai keršijant Vakarams už paramą jos karinę intervenciją atremiančiai Ukrainai.
08:36 | Rusija smerkia JT žmogaus teisių institucijų „beprecedentį šališkumą ir politizavimą“
Rusija antradienį pasmerkė, jos nuomone, „šališką“ Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų veiklą, pastarosioms sukritikavus Maskvą dėl bandymo nutildyti Kremliaus oponentus.
Rusijos diplomatas Ilja Barminas pasmerkė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) „beprecedentį šališkumą ir politizavimą“.
Kreipdamasis į JT Žmogaus teisių tarybą Ženevoje I. Barminas sakė, kad laikinoji vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienio pareiškime paminėjo Rusiją, „ignoruodama masinius žmogaus teisių pažeidimus Europoje, JAV ir kitose kolektyvinių Vakarų šalyse“.
Maskva pasitraukė iš Tarybos po to, kai JT Generalinė Asamblėja balandį priėmė rezoliuciją, sustabdančią jos narystę Žmogaus teisių taryboje po invazijos į Ukrainą.
Tačiau Maskva išsaugojo stebėtojos statusą, todėl turi teisę atsakyti į pirmadienį jos atžvilgiu išsakytą kritiką.
I. Barminas teigė, kad OHCHR „ir toliau įkyriai ignoruoja“ įrodymus „apie Kyjivo režimo nusikaltimus“, taip pat „Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių žiaurumus“.
08:00 | Rusija ginkluoja Juodąją jūrą
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad per praėjusią parą nukovė rusų sraigtasparnį Mi-8 bei bombonešį Su-24M. Taip pat smogta į tris Rusijos pajėgų koncentracijos zonas ir jų vadavietes.
„Mūšio dieną priešas tęsė raketų ir artilerijos apšaudymą fronto linijoje ir netoliese esančiose gyvenvietėse su civiliais. Priešo lėktuvai atliko 18 oro smūgių į mūsų pozicijas“, – skelbia OV „Pietūs“.
Savo ruožtu Ukrainos aviacija surengė 9 smūgius į rusų pozicijas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų ir artilerijos daliniai per kovos dieną įvykdė daugiau nei 430 ugnies misijų.
Pranešama, kad nukentėjo trys rusų pajėgų ir įrangos koncentracijos rajonai bei trys vadavietės Pietų Ukrainoje.
OV „Pietūs“ teigimu, patvirtinti priešo nuostoliai: 121 nukautas karys, 5 tankai, 9 šarvuočiai, trys haubicos „Msta-B“, du savaeigių pabūklų stovai „Gvozdika“, dvi oro gynybos sistemos „Pantsir S1“, vadovybės ir štabo transporto priemonė, elektroninio karo stotis ir keturios amunicijos saugyklos.
Tačiau kartu skelbiama, kad Rusai savo laivų grupę Juodojoje jūroje padidino iki 16 vienetų. Tarp jų – trys dideli desantiniai laivai.
„Priešo laivų grupuotė Juodojoje jūroje padidinta iki 16 vienetų, tarp kurių yra keturi antvandeniniai ir vienas povandeninis „Kalibr“ tipo raketų nešėjas“, – pranešė OV „Pietūs“ pranešėjas Vladislavas Nazarovas.
07:25 | Stipriai apšaudytas Mykolajivas
Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius „Telegram“ pranešė, kad trečiadienio naktį rusų pajėgos masiškai apšaudė miestą.
„Šiandien po 1 val. nakties Mykolajivas buvo masiškai apšaudytas. Apgadinti ir gyvenamieji pastatai. Renkame išsamią informaciją apie apšaudymo pasekmes“, – rašė O. Senkevičius.
06:51 | Bidenas: Ukrainos dar laukia ilgas kelias
JAV prezidentas Joe Bidenas, komentuodamas sėkmingą Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą, sakė, kad „ukrainiečiai padarė didelę pažangą“, tačiau „dar reikia nueiti ilgą kelią“.
„Akivaizdu, kad ukrainiečiai padarė didelę pažangą. Tačiau manau, kad laukia dar ilgas kelias“, – „Reuters“ cituoja J. Bideną.
Paklaustas, ar Ukraina pasiekė lūžio tašką ilgiau nei šešis mėnesius trunkančiame kare, J. Bidenas sakė, kad tai „sunku pasakyti“.
06:10 | JAV: Rusija nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių užsienio partijoms ir kandidatams
Nuo 2014 metų Rusija slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių (eurų) užsienio politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse šalių, siekdama įgyti įtakos, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime.
JAV žvalgyba „mano, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija greičiausiai slapta pervedė papildomų lėšų, kurios liko nepastebėtos“, sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.
„Manome, kad tai – tik ledkalnio viršūnė“, – žurnalistams sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
JAV žvalgyba neišslaptino informacijos apie konkrečias šalis. Anksčiau JAV pareigūnai nurodė Bosniją ir Hercegoviną bei Ekvadorą kaip šalis, į kurių reikalus Rusija tiesiogiai įsikišo pasinaudodama savo finansine galia.
Vienas iš įžūliausių naujame JAV žvalgybos vertinime minimų atvejų buvo tas, kad Rusijos ambasadorius neįvardytoje Azijos šalyje suteikė milijonus dolerių vienam kandidatui į prezidentus.
Vertinime teigiama, kad Europoje Rusija naudojosi fiktyviomis sutartimis ir fiktyviomis bendrovėmis partijoms finansuoti, o jos valstybinės bendrovės tiesiogiai teikė slaptą finansavimą Centrinėje Amerikoje, Azijoje, Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Rusija kartais siųsdavo grynuosius pinigus, bet taip pat naudojo kriptovaliutas ir „prabangias“ dovanas, sakoma vertinime.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Nuo šiol, kaip praneša Rusijos kelionių organizatorių asociacija, vizų rusų turistams nebeišduos Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Danija, Belgija ir Nyderlandai.
► Ukrainos kariuomenė antradienį pirmą kartą pareiškė, kad mūšio lauke susidūrė su Irano Rusijai tiekiamu bepiločiu orlaiviu, o tai rodo stiprėjančius Maskvos ir Teherano ryšius, šiitiškos respublikos branduoliniam susitarimui su pasaulio galybėmis pakibus ant plauko.
► Jungtinių valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė reikšmingų laimėjimų per kontrpuolimą prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę, bet pabrėžė, kad prognozuoti šių veiksmų rezultatus dar per anksti.
