„Bloomberg“: aiškėja, kokias priemones prieš Rusiją siūlys Trumpas
JAV ragins savo sąjungininkus Didžiojo septyneto grupėje įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus Kinijai ir Indijai už jų perkamas Rusijos naftos atsargas, skelbia „Bloomberg“.
Šių veiksmų ketinama imtis siekiant įtikinti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Putino atžvilgiu „greitai baigiasi“, ir pagrasino naujomis ekonominėmis sankcijomis.
„Sankcijos bankams, susijusios su nafta ir tarifais, bus labai griežtos“, – sakė jis interviu „Fox News“.
Zelenskio žinia: ukrainiečiai sustabdė rusų puolimą Sumų srityje
Ukrainos gynėjai sugebėjo visiškai sustabdyti Rusijos puolimo operaciją Sumų srityje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“.
Anot V. Zelenskio, šią informaciją nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
„Esu dėkingas visiems mūsų kariams, seržantams ir karininkams, kurie vykdo kovines užduotis atitinkamuose rajonuose ir daro ženklius nuostolius rusams“, – penktadienį pranešė V. Zelenskis.
Anot V. Zelenskio, ukrainiečiai šiuo metu taip pat aktyviai priešinasi Rusijos puolimui Donecko ir Zaporižios srityse.
Ukraina nežada keisti teritorijų į pažadus: Zelenskis nurodė, ko reikia
Ukraina neplanuoja atiduoti Rusijai savo teritorijos mainais į tuščius pažadus baigti karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Atiduoti Putinui vieną ar kitą Ukrainos žemę, kad jis sustabdytų karą – to nebus. Ir tai nėra sprendimas. Tai pauzė. Kaip po 2008 m. ir Gruzijos. Kaip po 2014 m. ir Krymo bei Donecko“, – sako jis.
V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainai reikia garantuotos karo pabaigos.
„Mums, Ukrainai, Ukrainos vaikams reikia garantuoto saugumo. Mums reikia garantuotos Rusijos atsakomybės už tai, ką ji padarė prieš Ukrainą, prieš ukrainiečius, prieš mūsų Ukrainos vaikus“, – teigia V. Zelenskis.
Jo vertinimu, būtent JAV turi ir gali suteikti tokias oro gynybos sistemas, tokios kokybės karinius lėktuvus ir t.t.
Zelenskis juokais kreipėsi į Trumpo pasiuntinį: pasirodo, kad jūs esate ne ką prastesnė oro gynybos priemonė nei „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pajuokavo, kad JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas yra ne ką prastesnė oro gynybos priemonė nei „Patriot“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Apie tai jis kalbėjo penktadienį Kyjive.
V. Zelenskis ketvirtadienį priėmė K. Kelloggą.
„Noriu ypač padėkoti generolui Kellogui. Anksčiau to nežinojome, bet paaiškėjo, kad JAV turi ne blogesnę oro gynybą nei „Patriot“.
Apie tai tikrai kalbama kiekvieną kartą, kai jūs čia esate. Kai esate Kyjive, kyjiviečiai tikrai gali šiek tiek išsimiegoti“, – pastebėjo jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad yra pasirengęs K. Kelloggui suteikti pilietybę ir visa kita, ko reikės.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusai į Ukrainą paleido bent 40 dronų „Shahed“, 33 iš jų pavyko neutralizuoti.
Anksčiau šią savaitę Ukraina išgyveno didžiulę dronų ataką.
JK paskelbė įvedanti naujas sankcijas Rusijai
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, penktadienį viešėdama Kyjive ir pirmą kartą naujose pareigose išvykusi vizito į užsienį, paskelbė apie sankcijas Rusijai.
100 naujų sankcijų įvestos Maskvos kariniam ir energetikos sektoriams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija.
Y. Cooper penktadienio rytą atvyko į Kyjivą, kur miesto geležinkelio stotyje ją pasitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Kelionė surengta po to, kai šią savaitę Lenkija ir NATO numušė Rusijos dronus, pažeidusius Lenkijos oro erdvę per atakas prieš Ukrainą, ja siekiama parodyti, kad JK tvirtai remia karo draskomą šalį.
Paskelbdama apie naujas sankcijas, Y. Cooper sakė: „JK neliks abejinga, (Rusijos lyderiui Vladimirui) Putinui tęsiant barbarišką invaziją į Ukrainą. Jo visiškas suvereniteto nepaisymas buvo pademonstruotas šią savaitę, kai jis beatodairiškai pasiuntė dronus į NATO oro erdvę.“
„Labai svarbu imtis tarptautinių veiksmų siekiant padidinti ekonominį spaudimą Rusijai ir nutraukti svarbiausius pinigų srautus, kurių jam labai reikia šiam neteisėtam karui finansuoti“, – sakė sekretorė.
Tarp bendrovių, kurioms skelbiamos sankcijos, yra ir įmonės, tiekiančios Rusijai elektroniką, chemikalus bei sprogmenis, naudojamus raketoms ir kitiems ginklams gaminti.
Sankcijos taip pat įvedamos 70-čiai laivų, dalyvaujančių V. Putino „šešėlinio laivyno“ veikloje, atsakingų už neteisėtą krovinių gabenimą nuo karo Ukrainoje pradžios.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad V. Putinas trukdo JAV taikos pastangoms, nes pastarosiomis savaitėmis surengė didžiausią karo prieš Ukrainą oro ataką – per vieną naktį į šalį buvo paleista daugiau kaip 800 raketų ir bepiločių orlaivių.
Sekmadienį Maskva surengė didžiausią oro ataką prieš Ukrainą nuo karo pradžios – per ją pirmą kartą buvo smogta vyriausybės pastatui Kyjive.
Y. Cooper aplankys apgadintą pastatą, kuriame dirba ministrų kabinetas, taip pat gyvenamuosius namus, sugriautus per Rusijos atakas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Rusija teigia, kad Ukraina paleido droną į Smolensko atominę elektrinę
Rusija penktadienį apkaltino Ukrainą, kad ši paleido bepilotį orlaivį į atominę elektrinę, kartu Maskva pareiškė numušusi daugiau kaip 200 Ukrainos dronų per vieną didžiausių Kyjivo naktinių atakų.
Ukraina jau daug mėnesių rengia atsakomuosius dronų smūgius prieš Rusijos energetikos objektus, vadindama juos teisingu atsaku į pačios Maskvos vykdomus jos miestų ir elektros tinklų apšaudymus.
Rusijos branduolinės energetikos agentūra „Rosatom“ pranešė, kad vienas iš jų buvo nukreiptas į Smolensko atominę elektrinę, esančią maždaug už 300 km į vakarus nuo Maskvos.
Oro gynyba „neutralizavo Ukrainos kovinį droną netoli Smolensko atominės elektrinės trečiojo bloko“ apie 4.00 val. ryto, sakoma jos pranešime.
Nuolaužos išdaužė keletą langų, tačiau didesnių nuostolių nepadarė ir nieko nesužeidė. Jėgainė tebeveikia, o radiacijos lygis nepasikeitė, pridūrė „Rosatom“.
Ukraina ir Rusija viso karo metu kaltino viena kitą besitaikant į branduolinius objektus, dėl to Tarptautinė atominės energijos agentūra(TATENA) skelbė perspėjimus ir susirūpinimo žinutes.
Rusijos kariuomenė pirmąją savo invazijos dieną 2022 m. vasarį užėmė neveikiančią Černobylio atominę elektrinę, o po mėnesio iš ten pasitraukė.
Maskva taip pat užgrobė – ir iki šiol tebelaiko užėmusi – Zaporižios AE pietų Ukrainoje, didžiausią branduolinį objektą Europoje.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį buvo numuštas 221 Ukrainos bepilotis orlaivis.
Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad Rusija per savo naktinę ataką paleido 40 dronų – žymiai mažiau nei įprastai.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka sakė, kad Baltijos jūros Primorsko uoste kilo gaisras laive, tačiau gaisras buvo suvaldytas ir naftos išsiliejimo pavojaus nėra.
Primorskas yra pagrindinis Rusijos naftos uostas Suomijos įlankoje, vamzdynais sujungtas su naftos gavybos regionais Rusijos europinės dalies šiaurėje ir Sibire.
Pasak „Ukrinform“, tuo tarpu „Rosaviacija“ paskelbė apie Pskovo, Ivanovo ir Jaroslavlio oro uostų uždarymą, taip pat patvirtino, kad uždarytas Pulkovo oro uostas Sankt Peterburge.
Pasak „Mediazonos“, ketvirtadienį vėlai vakare Smolensko srities gyventojai vaizdo įraše užfiksavo gaisrą „Lukoil“ naftos bazėje Kardymovo kaime. Tačiau atakos srities gubernatorius Vasilijus Anochinas pranešė, kad aukų ir žalos infrastruktūrai nebuvo.
ES susitarė pratęsti sankcijas Rusijos pareigūnams dėl karo Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį susitarė dar šešiems mėnesiams pratęsti sankcijas daugiau nei 2 500 Rusijos asmenų ir subjektų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, kurios buvo įvestos dėl karo Ukrainoje.
27 bloko šalių narių ambasadoriai pritarė šiam žingsniui artėjant pirmadienį pasibaigsiančiam terminui. Žalia šviesa buvo uždegta po to, kai Vengrija ir Slovakija atsisakė reikalavimų išbraukti tam tikrus asmenis iš juodojo sąrašo, pranešė diplomatai.
„Ką tik pratęsėme sankcijas Rusijai“, – penktadienį platformoje „X“ parašė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Anot jos, Briuselis šiuo metu baigia rengti naują sankcijų paketą, „svarstomi papildomi apribojimai Rusijos naftos pardavimams, šešėliniams naftos tanklaiviams ir bankams“.
„Mes ir toliau ribosime pinigų srautus V. Putino karui“, – teigė K. Kallas.
Minėtos sankcijos, kurias reikia atnaujinti kas šešis mėnesius, kitą savaitę būtų baigusios galioti, jei nebūtų pavykę susitarti. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. sankcijos dažniausiai buvo pratęsiamos įprasta tvarka, tačiau Maskvai draugiška Vengrija nuolat siekia, kad kai kurie asmenys būtų pašalinti.
Naujausias sprendimas pratęsti sankcijas buvo priimtas tuo metu, kai Kremlius stabdo JAV prezidento Donaldo Trumpo dedamas pastangas siekti taikos. Įtampa paaštrėjo, kai NATO lėktuvai šią savaitę virš ES narės Lenkijos teritorijos numušė rusiškus bepiločius orlaivius.
Peskovas: Rusijos ir Ukrainos taikos derybose daroma „pauzė“
JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms užbaigti jau trejus su puse metų trunkantį konfliktą stringant, penktadienį Kremlius pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybose yra daroma „pauzė“.
„Mūsų derybininkai turi galimybę bendrauti atitinkamais kanalais. Tačiau kol kas tikriausiai derėtų kalbėti apie pauzę“, – kalbėdamas su žurnalistais, tarp kurių buvo ir naujienų agentūros AFP reporteris, pasakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Negalima dėvėti rožinių akinių ir tikėtis, kad derybų procesas iš karto duos rezultatų“, – pridūrė jis.
V. Putinas iš esmės atmeta galimybę susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris teigia, kad, norint išeiti iš aklavietės, būtina surengti aukščiausiojo lygio susitikimą.
Rusija vis intensyviau puola Ukrainą, o praėjusią savaitę surengė didžiausią iki šiol antskrydį, per kurį sostinėje Kijeve žuvo keletas žmonių ir užsidegė vyriausybės pastatas.
Trys tiesioginių Rusijos ir Ukrainos taikos derybų Stambule raundai be susitarimo vykdyti plataus masto kalinių mainus daugiau jokių rezultatų nedavė.
Rusija laikosi kelių griežtų reikalavimų, įskaitant tą, kad Ukraina atiduotų visą rytinį Donbaso regioną, kurio dalį vis dar kontroliuoja.
Kyjivas teritorinių nuolaidų daryti nesutinka ir nori, kad Ukrainoje kaip taikos palaikymo pajėgos būtų dislokuoti Europos kariai, o tai jau yra nepriimtina Maskvai.
Danija žada pirkti Europoje pagamintas oro gynybos sistemas dėl Rusijos keliamos grėsmės
Danija investuos apie 58 mlrd. kronų (7,7 mlrd. eurų) į Europoje pagamintas oro ir priešraketinės gynybos sistemas, penktadienį pranešė Danijos gynybos ministerija, motyvuodama Rusijos karo Ukrainoje pamokomis.
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą apginklavimas tapo socialdemokratės ministrės pirmininkės Mette Frederiksen vadovaujamos vyriausybės prioritetu.
„Dabartinė saugumo politikos situacija reiškia, kad antžeminė oro gynyba yra absoliutus ginkluotųjų pajėgų plėtros prioritetas“, – sakoma gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno pareiškime.
„Ukrainos patirtis rodo, kad antžeminė oro gynyba atlieka lemiamą vaidmenį, be kita ko, saugant civilius gyventojus nuo Rusijos oro atakų“, – pridūrė ministras.
Ministerija teigė, kad Prancūzijos ir Italijos sukurta sistema SAMP/T bus įsigyta siekiant patenkinti tolimojo nuotolio poreikius.
Vidutinio nuotolio reikmėms būtų pasirenkama viena ar kelios sistemos iš Norvegijos NASAMS, Vokietijos IRIS-T ir Prancūzijos VL MICA.
Iš viso būtų nupirktos aštuonios sistemos, kurių kiekvieną sudarytų keli ugnies įrenginiai, o pirmoji turėtų būti pradėta naudoti dar šiais metais.
Apskaičiuota, kad visos su pirkimu susijusios išlaidos sieks 58 mlrd. kronų, ir jas turės patvirtinti Danijos parlamentas.
Birželio mėnesį Danija nusprendė skubiai įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos priemonių, kurios kuo greičiau duotų rezultatų.
Remiantis kariuomenės rekomendacijomis, dabar priimtas sprendimas pirkti ir ilgojo, ir vidutinio nuotolio sistemas, o skubiai įsigyjama vidutinio nuotolio sistema yra jų dalis, teigė ministerija.
Spaudos konferencijoje pareigūnai pabrėžė, kad ši investicija nereiškia amerikietiškų sistemų atsisakymo.
„Šiuo atveju lemiamą reikšmę turėjo pristatymo greitis, o „Patriot“ sistemos pristatymo terminai yra ilgesni“, – žurnalistams sakė Danijos gynybos ministerijos įsigijimų ir logistikos organizacijos direktorius Peras Pugholmas.
ES sutiko pusmečiui pratęsti sankcijų taikymą 2,5 tūkst. Rusijos fizinių ir juridinių asmenų
Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį susitarė dar pusei metų pratęsti sankcijas daugiau nei 2,5 tūkst. Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, nurodė diplomatai.
Šios sankcijos Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims buvo įvestos po to, kai Maskva daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
27 bloko valstybių narių ambasadoriai pritarė šiam žingsniui prieš pirmadienį nustatytą terminą.
Sankcijų pratęsimui buvo pritarta po to, kai Vengrija ir Slovakija atsisakė reikalavimų išbraukti tam tikrus asmenis iš šio sąrašo, sakė diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 890 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 092 780 karių, iš kurių 890 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 177 rusų tankus (+1), 23 266 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 32 668 artilerijos sistemas (+40), 1 485 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 217 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 341 sraigtasparnį, 58 467 nepilotuojamuosius orlaivius (+273), 3 718 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 61 403 transporto priemones ir kuro cisternas (+64), 3 964 specialiosios įrangos vienetus.
Sumų sritį sudrebino rusų ataka: žuvo žmonės, namai virto griuvėsiais
Rusijos pajėgos ankstų penktadienio rytą raketomis ir dronais smogė Sumų sričiai Ukrainoje – žuvo trys civiliai, keli žmonės sužeisti, o gyvenamieji namai virto griuvėsiais, rašo „Unian“.
Pasak Sumų srities karinės administracijos vadovo Oleho Hryhorovo, rusai smogė Sumų bendruomenei naudodami dronus ir raketas. Smūgiai užfiksuoti Sumų pakraštyje esančioje pramoninėje zonoje ir gyvenamajame rajone.
„Žuvo trys žmonės: Sumų automobilių serviso apsaugos darbuotojas ir du gyventojai“, – pranešė jis.
Pasak O. Hryhorovo, nukentėjo penki vietos gyventojai – dvi moterys (75 ir 62 metų) buvo paguldytos į ligoninę, dar trims suteikta pagalba vietoje.
Pranešama, jog kilus gaisrui, buvo sunaikinti 5 gyvenamieji namai.
Ukraina smogė didžiausiam Rusijos naftos uostui
Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“.
Ukrainoje – netikėtas princo Harry vizitas
Kyjive pasirodė netikėti svečiai – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir princas Harry. Abu jie atvyko išreikšti paramos Ukrainai, pristatyti naujas pagalbos iniciatyvas ir dar kartą pasiųsti aiškią žinutę Maskvai, rašo „Kyiv Independent“.
Vokietija ragina griežtinti vizų išdavimą Rusijos piliečiams
Europos Sąjungai (ES) planuojant naują sankcijų Rusijai paketą, Vokietija siekia griežtesnių Šengeno vizų išdavimo Rusijos piliečiams taisyklių.
Naujienų agentūros dpa gautame vyriausybės pozicijos dokumente raginama visiškai įgyvendinti 2022 m. Europos Komisijos rekomendacijas apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, atvykstantiems į ES turizmo ar apsipirkimo tikslais.
ES duomenys rodo, kad 2024 m. konsulatai Rusijoje išdavė maždaug 542 tūkst. trumpalaikių Šengeno vizų – mažiau nei 2019 m. prieš pandemiją, bet maždaug 20 proc. daugiau nei 2023-aisiais.
Dėl didelio išduotų vizų skaičiaus kritikuojamos pietinės ES šalys, ypač rytinių ES valstybių narių. Italija rusams išdavė daugiau nei 152 tūkst. vizų – 12 proc. daugiau nei 2023 m., Prancūzija – maždaug 124 tūkst., Ispanija – apie 111 tūkst., Graikija – beveik 60 tūkstančių. Vokietija rusams išdavė 17 tūkst. trumpalaikių vizų.
Šengeno erdvė apima 29 šalis – 25 ES nares ir keturias ES nepriklausančias valstybes. Šioje erdvėje galima keliauti be pasų patikrinimo. ES lankytojams tereikia vienos Šengeno vizos, kad įvažiuotų į kurią nors šalį, ir tada jie gali laisvai keliauti po visą bloką.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą jau sugriežtino vizų išdavimo kriterijus ir 2024 m. rusams išduotų trumpalaikių Šengeno vizų skaičius, lyginant su 2019 m., sumažėjo daugiau nei 90 procentų.
Griežtesnis požiūris taikomas rusams, kurie remia Kremlių arba skleidžia karo propagandą. 2022 m. ES rekomendacijose sakoma, kad „griežtas požiūris“ pateisinamas išduodant turistines vizas, nes kelionių tikslus sunkiau patikrinti, kitaip nei išduodant vizas kelionėms verslo, šeimos ar gydymo reikalais.
Europos Komisija gali pasiūlyti naujas vizų išdavimo taisykles, o Vokietija ir Prancūzija spaudžia sustiprinti sankcijas Rusijos energetikos bendrovei „Lukoil“, su ja susijusioms paslaugų įmonėms ir užkaišyti jau taikomų sankcijų spragas.
Rusija ir Baltarusija pradeda karines pratybas „Zapad“
Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradeda dideles bendras karines pratybas „Zapad“, keliančias nerimą NATO, ypač po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę vos prieš kelias dienas.
Su Baltarusija besiribojančios NATO rytinio flango narės Lenkija, Lietuva ir Latvija padidinto budrumą dėl pratybų, kurios, pasak Baltarusijos, vyks netoli Borisovo miesto į rytus nuo sostinės Minsko.
Prieš pratybas visos trys šalys sustiprino saugumą, o Lenkija visiškai uždarė savo sieną su Baltarusija.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo apie „kritiškas dienas“ savo šaliai. Po to, kai Lenkija ir jos NATO sąjungininkės trečiadienio naktį pakėlė naikintuvus, kad numuštų Rusijos dronus Lenkijos oro erdvėje, jis pareiškė, kad Lenkija yra arčiau „atviro konflikto“ nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo.
Maskva šį susirūpinimą menkina.
„Tai planuotos pratybos, prieš nieką nenukreiptos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atmetęs Lenkijos tvirtinimą, kad pratybos yra „agresyvus“ jėgos demonstravimas.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat perspėjo dėl Maskvos ketinimų. Jis sakė, kad tokie Rusijos veiksmai tikrai nėra gynybiniai ir kad jie nukreipti ne vien prieš Ukrainą.
Paprastai kas ketverius metus rengiamos pratybos „Zapad“ šiemet yra pirmosios, surengtos vykstant karui Ukrainoje, jos truks iki rugsėjo 16 dienos.
Į panašias pratybas, surengtas 2021 m. likus keliems mėnesiams iki Ukrainos užpuolimo, Maskva išsiuntė apie 200 tūkst. karių. Vis dėlto šiemet pratybos „Zapad“ turėtų būti kur kas mažesnio masto, nes šimtai tūkstančių Rusijos kareivių yra dislokuoti Ukrainoje.
Baltarusija sausio mėnesį pareiškė, kad pratybose dalyvaus 13 tūkst. karių, tačiau gegužę sakė, kad jų skaičius bus sumažintas maždaug perpus.
Pasak D. Tusko, pratybos skirtos treniruotis užimti Suvalkų koridorių – siaurą ruožą palei Lenkijos ir Lietuvos sieną tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Šis koridorius laikomas NATO pažeidžiama vieta ir gali tapti pirmuoju kokios nors Rusijos atakos taikiniu.
Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka tokius būgštavimus atmetė kaip „visišką nesąmonę“.
Anksčiau šiais metais valstybinė žiniasklaida citavo Baltarusijos gynybos ministrą, sakiusį, kad pratybos buvo perkeltos tolyn nuo Lenkijos ir Ukrainos sienų, siekiant „sumažinti įtampą“.
Nepaisant to, Lenkija uždarė kelis dar veikusius pasienio punktus su Baltarusija ir apribojo oro eismą palei rytinę sieną. Latvija taip pat paskelbė apie dalinį oro erdvės uždarymą.
Baltarusijoje dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai suteikia pratyboms naują dimensiją. Rugpjūtį Minskas pareiškė, kad į pratybas įtraukta nauja eksperimentinė branduolines galvutes nešti galinti Rusijos raketa „Orešnik“, taip pat bus rengiami branduolinio smūgio mokymai.
Maskvoje dirbantis karinis analitikas Aleksandras Chramčichinas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pratybų svarba yra perdėta, vadino jas „tik pasirodymu“, neturinčiu „ypatingos reikšmės“. Jis sakė, kad panašios pratybos buvo rengiamos kasmet šiuo metų laiku įvairiose Rusijos vietose, į mokymus ir anksčiau buvo įtraukti branduoliniai ginklai.
Tačiau kitas analitikas, su Kremliumi susijusios Rusijos tarptautinių reikalų tarybos narys Vasilijus Kašinas, tikino, kad pratybos yra „ir demonstracija, ir tikros kovinės treniruotės“.
„Prireikus turime būti pasirengę ginti Baltarusiją“, – sakė jis AFP ir pabrėžė, jog Lenkija ir jos sąjungininkės rugsėjį planuoja atsakomąsias pratybas. Jis pridūrė, kad veikiausiai Rusija ir NATO rytinės narės ir toliau rengs pratybas vienu metu, „kaip šaltojo karo metais“.
Rusija sako, kad per naktį numušė 221 Ukrainos droną
Rusija penktadienį pranešė, kad per naktį numušė 221 Ukrainos droną – tai vienas didžiausių skaičių per daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad šalies perspėjimo sistemos „perėmė ir sunaikino“ dronus, kurių daugelis skrido virš Briansko, Smolensko ir Leningrado sričių.
Pranešama, kad per ataką kilo gaisrai laive Primorsko uoste ir „Lukoil“ gamykloje Smolenske. Leningrado srities gyventojai teigė, kad tai buvo viena didžiausių atakų regione nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.
Dėl dronų grėsmės regione teko uždaryti Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostą – tai vis dažnesnė procedūra, intensyvėjant Ukrainos dronų atakoms. Dėl uždarymo buvo sutrikdyta arba atšaukta beveik 50 skrydžių.
Sprogimų naktis Rusijoje: dronai pasiekė Maskvą, uždarytas Sankt Peterburgo oro uostas
Rusijos pareigūnai ir žiniasklaida rugsėjo 12 d. pranešė, kad per plataus masto naktinę ataką dronai smogė keliems Rusijos regionams, įskaitant sostinę Maskvą.
Pranešta apie sprogimus netoli Maskvos, Sankt Peterburgo ir Smolensko, o dėl dronų grėsmės laikinai buvo uždarytas Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad netoli Maskvos oro gynybos pajėgos numušė mažiausiai devynis Ukrainos dronus, rašo „Kyiv Independent“.
S. Sobianinas platformoje „Telegram“ pranešė, kad į vietas, kur nukrito dronų nuolaužos, išsiųstos avarinės tarnybos. Meras nepatikslino, kur tiksliai dronai buvo numušti. Informacijos apie žalą ar aukas kol kas nėra.
Rusijos „Telegram“ kanalai, remdamiesi gyventojų pasakojimais, pranešė apie sprogimus Maskvos srityje, į vakarus nuo sostinės.
Pasak pareigūnų ir vietos gyventojų, dronai taip pat buvo nukreipti į Smolensko miestą. Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anokinas teigė, kad oro gynybos pajėgos atrėmė ataką virš regiono, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Pranešama, kad per išpuolį kilo gaisras „Lukoil“ gamykloje Smolenske.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas: kantrybė dėl Putino senka ir senka greitai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atžvilgiu senka, ir užsiminė apie griežtas sankcijas dėl karo Ukrainoje, tuo pačiu metu teigdamas, kad Kyjivas taip pat turi eiti į kompromisą.
„Ji tarsi senka ir senka greitai, bet tango reikia dviejų“, – paklaustas, ar jo kantrybę išbando Rusijos atsisakymas nutraukti karą, pareiškė D. Trumpas laidoje „Fox and Friends“.
„Tai nuostabu. Kai Putinas norėjo tai padaryti, (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis to nepadarė. Kai Zelenskis norėjo tai padaryti, Putinas nenorėjo. Dabar Zelenskis nori, o Putinas yra klaustukas. Turėsime nusileisti labai, labai stipriai“, – teigė jis.
Tuo metu Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pristabdytos, stringant JAV prezidento pastangoms užbaigti pusketvirtų metų trunkantį karą.
D. Trumpas, siekdamas, kad būtų susitarta dėl kovų pabaigos, ėmėsi diplomatinių veiksmų, net susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aliaskoje, tačiau Maskva toliau tęsia puolimą.
V. Putinas faktiškai atmetė galimybę susitikti su Ukrainos prezidentu, teigiančiu, kad viršūnių susitikimas yra būtinas, norint išeiti iš aklavietės.
Rusija eskalavo išpuolius prieš Ukrainą, praėjusią savaitę surengusi didžiausią oro ataką į Ukrainą per visą plataus masto karą, per kurią žuvo keli žmonės ir buvo Kyjivo centre užsiliepsnojo vyriausybės pastatas.
Per tris tiesioginių taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos ratus Stambule pavyko susitarti tik dėl plataus masto apsikeitimo karo belaisviais.
Rusija pateikė griežtų reikalavimų sąrašą, įskaitant raginimus Ukrainai atsisakyti rytinės Donbaso srities, kurio dalis ji vis dar kontroliuoja.
Kyjivas atmetė bet kokias teritorines nuolaidas ir nori, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kurie veiktų kaip taikdarių pajėgos. Maskva, teigia, kad tai būtų nepriimtina.