Berlyne surengtos eitynės už okupuoto Ukrainos Oleškų miesto gyventojų gelbėjimą
Pirmadienio vakarą Berlyne surengtos eitynės, kuriomis išreikšta parama okupuoto Chersono srities Oleškų miesto gyventojams, kenčiantiems dėl didelio maisto, vandens ir vaistų trūkumo. Dalyviai reikalavo užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą ir saugią civilių gyventojų evakuaciją.
Apie tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas Berlyne.
Akciją su šūkiu „Sustabdykime Rusijos okupaciją Oleškuose“ surengė ukrainiečių pilietinis judėjimas „Vitsche Berlin“. Dalyviai susirinko prie Berlyno miesto rotušės ir žygiavo per Vokietijos sostinės centrą pro Užsienio reikalų ministeriją Rusijos ambasados link.
Eitynių dalyviai nešė plakatus, raginančius gelbėti okupuotų Oleškų gyventojus, teikti humanitarinę pagalbą ir atverti saugius evakuacijos kelius. Aktyvistai ragino Vokietijos valdžią ir tarptautinę bendruomenę nelikti nuošalyje humanitarinės krizės akivaizdoje, didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti galimybę pasiekti žmones, vis dar gyvenančius okupuotoje teritorijoje.
Kalbėtojai pabrėžė kritinę humanitarinę padėtį okupuotuose Oleškuose ir aplinkinėse bendruomenėse, kuriose, organizatorių duomenimis, tebėra daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 200 vaikų. Gyventojams trūksta maisto, geriamojo vandens, vaistų ir kitaų būtiniausių priemonių. Rusijos okupacinės pajėgos trukdo pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) pareiškė, kad Rusija mėgina suversti Ukrainai kaltę dėl humanitarinės katastrofos Chersono srityje.
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad laikinai okupuotuose Chersono srities Oleškuose susiklostė „kritinė padėtis“ – miesto gyventojai faktiškai gyvena blokados sąlygomis ir neturi pakankamai maisto bei vaistų. Tačiau jis mėgino dėl to kaltinti Ukrainą, teigdamas, kad „Kyjivo režimas daro viską, ką gali, kad trukdytų tiekti maistą“.
KDC pabrėžė, kad tai tipiška Kremliaus propagandos taktika. Reguliariai ir nepagrįstai kaltindamas Ukrainą nusikaltimais prieš laikinai okupuotų teritorijų gyventojus, Kremlius mėgina pateisinti okupaciją ir nukreipti dėmesį nuo sistemingų Rusijos kariuomenės nusikaltimų okupuotose teritorijose.
KDC pakartojo, kad atsakomybė už humanitarinę padėtį laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose tenka tik Rusijai, pradėjusiai agresijos karą ir neteisėtai okupavusiai Ukrainos teritoriją.
Tai taip pat pažymima JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad pagal tarptautinę teisę okupacinė valdžia privalo aprūpinti gyventojus maistu ir medicinos priemonėmis bei sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai pristatyti.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 440 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 29 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 532 tūkst. 500 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 440 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+3) priešo tankus, 25 463 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 50 498 (+21) artilerijos sistemas, 2 169 (+4) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 681 (+2) oro gynybos sistemą, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 780 (+6) antžeminių robotizuotų sistemų, 538 702 (+ 1 474) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 118 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 031 (+296) automobilį ir degalų cisterną, 4 765 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
NATO generolas įvertino Putino kėslus prieš Europą
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas sako, kad „Rusijos diversijos kampanija“ Europoje Kremliui nėra sėkminga.
„Valstybės kontroliuojama diversija darosi vis įžūlesnė“, tačiau tai neatgraso Europos šalių nuo tolesnės paramos Ukrainai, pirmadienį Europos Parlamente sakė A. Grynkewichas.
Generolas konkrečiai paminėjo Leipcigo oro uoste rastą sprogmenimis užtaisytą droną ir Rusijos karo laivo paleistas signalines raketas į Danijos sraigtasparnį. Tai esą yra aiškūs bandymai „pakirsti mūsų vieningą paramą Ukrainai“.
Tačiau netrukus po to Danija inicijavo naują pagalbą Ukrainai. A. Grynkewichas teigė rekomenduojąs taip reaguoti ir kitoms vyriausybėms.
Tolesnė parama Ukrainai, anot jo, Rusijos vadovybei rodo, „kad jos strategija nepasiteisina“. Tai esą galbūt gali paskatinti Kremlių atsisakyti savo strategijos. Generolas ragino Europos institucijas viešai skelbti diversijos išpuolių vykdytojus.
Pirmadienį Briuselyje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime taip pat buvo aptartos hibridinės atakos. Pasak ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija planuoja „daugiau diversijos veiksmų“ ir „išpuolius prieš mūsų demokratiją, siekdama suskaldyti visuomenę ir ją įbauginti“.
Iš popiežiaus lūpų – raginimas dėl karo Ukrainoje
Popiežius Leonas XIV pirmadienį dar kartą paragino nutraukti karą Ukrainoje.
Baigdamas vizitą Prancūzijoje ir skrisdamas į Romą, Leonas XIV žurnalistams apgailestavo dėl visame pasaulyje didėjančių karinių išlaidų.
Pasak jo, Katalikų Bažnyčia privalo raginti gerbti žmogaus orumą, pabrėžti gyvybės svarbą ir „galimybę galbūt daugiau lėšų skirti sveikatai ir švietimui, o mažiau – ginklams“.
„Manau, kad Bažnyčiai tenka atsakomybė puoselėti šias vertybes, nuolat kviečiant tokių šalių kaip Rusija, Ukraina ir kitų valstybių vadovus susitikti, sėsti prie derybų stalo, kalbėtis ir ieškoti būdų spręsti problemas, užuot tęsus šiuos karus, kurie nebeturi jokios prasmės.“
Pasak popiežiaus, nedidelė grupė žmonių „nepaprastai praturtėja iš karą skatinančios pramonės“.
„Tačiau šiuos milijardus eurų ar dolerių būtų galima panaudoti spręsti tokioms problemoms kaip badas pasaulyje, būsto trūkumas, nedarbas ir kita.“
Anksčiau tą pačią dieną Leonas XIV kritikavo tebesitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „beprasmišku kraujo liejimu“.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius Mece, rytų Prancūzijoje, popiežius sakė, kad užuot sutelkusios dėmesį į persiginklavimą, Europos valstybės turėtų ieškoti „kūrybiškesnių būdų“ taikai pasaulyje skatinti.
Rusija toliau terorizuoja Ukrainą: naktį Kyjivą drebino sprogimai
Naktį iš pirmadienio į antradienį rusai vėl smogė Ukrainai. Sprogimai vėl griaudėjo Kyjive ir kituose regionuose, buvo paskelbtas oro pavojus, kilo gaisrai, rašo „Ukrainska Pravda“.
1:21 Oro pajėgos užfiksavo „balistines raketas, skrendančias į Kyjivą“. Kyjive griaudėjo sprogimai. Taip pat perspėta ir dėl reaktyvinių dronų grėsmės.
Naktį nuolaužos krito atviroje teritorijoje, ant pastatų, namų kiemuose. Atakos metu kilo gaisrai.
Sprogimai Kyjive griaudėjo visą naktį.
UNIAN skelbia, kad Kyjivo srityje dronas smogė į gyvenamąjį namą.
Taip pat skelbiama, kad Odesos srityje apšaudyta mokykla, šunų prieglauda. Žmonės praneša apie sugadintas patalpas, kuriose buvo laikomas pašaras ir galimai gyvūnai.
„Telegram“ kanaluose pranešama, kad sprogimai tęsiasi ir rytą.
Pirmadienį dieną rusai atakavo Kyjivą
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje Kyjive pirmadienį nukentėjo Nacionalinė mokslų akademija, esanti istoriniame miesto centre, buvo užfiksuota nauja mirtina ataka.
Kyjivas vis dažniau susiduria su Rusijos dronais ir raketomis, Europos didžiausiam kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tęsiantis jau penktuosius metus.
Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip dideliu greičiu skriejantis dronas stačiu kampu rėžiasi į Nacionalinę mokslų akademiją, sukeldamas sprogimą ir į mėlyną dangų paleisdamas tirštus dūmus.
Buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Volodymyras Horbulinas valstybiniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad atakos metu dirbo akademijoje ir buvo nesunkiai sužeistas.
Visgi jis nurodė, kad šalia pastato buvęs jo padėjėjas žuvo.
Tą naktį Kyjive dirbantys AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus, o Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie miesto link skriejančias balistines raketas.
Nacionalinė mokslų akademija įsikūrusi netoli Vokietijos ambasados, katedros, nacionalinės operos ir vyriausybinių pastatų.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Kyjivo kultūros objektai, vyriausybiniai pastatai ir mokyklos jau anksčiau buvo tapę taikiniais.
Akademija šią ataką pavadino „rusišku teroru“ ir „barbariškumu“, nukreiptu prieš „taikius žmones, kurie tiesiog dirbo savo darbus, (...) prieš Ukrainos mokslą, švietimą ir kultūrą“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per atskirą smūgį sostinėje buvo pataikyta į medicinos įstaigą.
Kitur, centrinio Dnipro miesto verslo centre, per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, o mažiausiai 19 buvo sužeisti. Tuo tarpu pareigūnai pranešė apie nepatikslintą aukų skaičių per smūgį gyvenamajame rajone rytiniame Charkive.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad Rusijos pajėgos apgadino ledų gamyklą Žytomyro srityje į vakarus nuo Kyjivo, bei gyvenamuosius namus Sumuose šiaurėje, Rivnėje šiaurės vakaruose ir pietiniame Odesos mieste.
Kaip nurodė regioninė karinė administracija, pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios mieste per smūgius buvo sužeista 30 civilių, trys iš jų – sunkiai.
Anksčiau pirmadienį rusų reaktyvinis dronas smogė Ukrainos kaimui netoli Lenkijos sienos, apgadindamas pasienio kontrolės punktą, informavo regiono pareigūnas.
Baimė dėl žiemos
Rusija pradėjo naudoti naujesnius reaktyvinius dronus, kurie yra greitesni ir sunkiau numušami nei Irano „Shahed“ modeliais pagrįsti dronai.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis pakartojo raginimą Vakarų sąjungininkėms didinti karinę paramą, įskaitant amerikiečių gamybos „Patriot“ perėmimo sistemas, gebančias numušti galingas balistines raketas.
S. Koreckis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina atidės kai kuriuos išlaidų įsipareigojimus, įskaitant atstatymo darbus, dėl vėluojančios užsienio partnerių paramos.
Šis pagalbos prašymas pasigirdo ukrainiečiams svarstant veiksmus artėjant žiemai, po to, kai praėjusiais metais rusų atakos prieš energetikos infrastruktūrą nutraukė elektrą ir šildymą, temperatūrai nukritus iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
Sekmadienį per Ukrainos televiziją transliuotame interviu S. Koreckis neskubėjo teigti, kad visi gyventojai miestuose turėtų išvykti prieš prasidedant žiemai, pavadindamas tai „ekstremaliu žingsniu“.
Visgi jis pasiūlė pažeidžiamiems žmonėms persikelti, kad nebūtų perkrautos sunkiai dirbančios gelbėjimo tarnybos, šalinančios nepaliaujamų Rusijos smūgių padarinius.
„Jei žmogus gyvena, pavyzdžiui, 16-ame aukšte ir, tarkime, dingsta elektra, kodėl tuo metu, kai valstybinės specialiosios tarnybos turi susikoncentruoti į pasekmių šalinimą, mes turėtume (...) rūpintis žmonėmis, kuriems reikia papildomo dėmesio?“ – sakė jis televizijai TSN.
„Tokiems žmonėms vertėtų rasti alternatyvią vietą apsistoti žiemos laikotarpiu“, – teigė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Putinas meta vis daugiau: Rusija planuoja didžiausias karines išlaidas nuo karo pradžios
Rusija 2027 m. ketina padidinti karines išlaidas iki aukščiausio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios. Numatytos 17,1 trln. rublių (apie 178 mlrd. eurų) išlaidos, rodo vyriausybės dokumentai, su kuriais pirmadienį susipažino naujienų agentūra „Reuters“.
Tai atitinka maždaug 27 proc. padidėjimą, lyginant su iš pradžių planuotu 13,5 trln. rublių biudžetu.
Didėjančios karinės išlaidos slegia Rusijos biudžetą. Remiantis dokumentais, vyriausybė padvigubino 2026 m. biudžeto deficito prognozę iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anksčiau buvo prognozuojamas 1,6 proc. deficitas.
Siekdama finansuoti deficitą, Rusijos vyriausybė 2027 m. planuoja didinti mokesčius.