23:41 | Zelenskis: Putinui atrodo, kad jis gali „daryti, ką nori“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė, kad gali „daryti, ką nori“, trečiadienį JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, perspėdamas, kad Maskva ir toliau bandys užgrobti teritorijas už savo sienų.
„Manau, kad kiekvienas lyderis, kiekviena šalis, kuri mus remia... mato, kaip Rusija, šalis, kuri savo teritorija yra daugiau nei 20 kartų didesnė už Ukrainą, vis tiek nori dar daugiau žemės“, – sakė jis.
„Daugiau žemės? Beprotybė“, – sakė V. Zelenskis.
Toliau jis tęsė, įvardydamas Iraną ir Šiaurės Korėją, kurie kaltinami tiekią Rusijai ginklus, kaip Rusijos karo bendrininkus.
Sekmadienį V. Zelenskis atvyko į JAV pristatyti savo „pergalės plano“, kaip nugalėti Rusiją, o jo kalba Jungtinėse Tautose Niujorke buvo vienas svarbiausių kelionės momentų.
Ketvirtadienį Vašingtone jis susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir viceprezidente bei Demokratų partijos kandidate į prezidentus Kamala Harris. Jis taip pat ketina susitikti su įstatymų leidėjais Kongrese.
23:14 | Donaldas Trumpas apkaltino Volodymyrą Zelenskį „nešvariais triukais“
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „nešvariais triukais“ prieš jį.
Tai D. Trumpas pareiškė per rinkimų kampanijos renginį Šiaurės Karolinoje, praneša „Evropeiska Pravda“.
D. Trumpas nemažą savo kalbos dalį skyrė Ukrainai, kurioje skundėsi V. Zelenskiu.
„Ukrainos prezidentas yra mūsų šalyje. Jis rengia nešvarius triukus prieš jūsų mylimą prezidentą – mane“, – teigė D. Trumpas, nepatikslindamas, ką turėjo omenyje.
Politikas apkaltino dabartinį JAV prezidentą Joe Bideną ir savo rinkimų varžovę Kamalą Harris, kad jie neva „įtraukė Ameriką į dar vieno nesibaigiančio karo Ukrainoje finansavimą“.
22:32 | Putinas: „masinės“ atakos iš oro atveju Rusija svarstys branduolinį atsaką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, argumentuodamas dabartine padėtimi, paragino pakeisti Maskvos branduolinių atgrasymo priemonių naudojimą reglamentuojančias taisykles.
Per televiziją transliuotame susitikime Rusijos prezidentas išsamiai išdėstė siūlomus šalies branduolinės doktrinos pakeitimus: „Mes matome, kad šiuolaikinė karinė ir politinė situacija dinamiškai keičiasi, ir turime į tai atsižvelgti. Įskaitant naujų karinių grėsmių ir rizikos šaltinių atsiradimą Rusijai ir mūsų sąjungininkams.“
Vėliau trečiadienį V. Putinas pareiškė, kad šie pakeitimai leistų Rusijai branduoliniu būdu atsakyti į „masinę oro ataką“.
„Apsvarstysime tokią galimybę, kai tik gausime patikimos informacijos apie masinį oro ir kosmoso atakos ginklų paleidimą ir jų kirtimą per mūsų valstybės sieną“, – pridūrė jis.
21:37| Zelenskis dar kartą atmetė Brazilijos ir Kinijos „taikos planą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Generalinės Asamblėjos visuotiniuose debatuose Niujorke dar kartą aiškiai atmetė Kinijos ir Brazilijos taikos iniciatyvą. Kyla klausimas, kokie tikrieji jos interesai, sakė V. Zelenskis trečiadienį Niujorke.
Jis pakartojo jau anksčiau tartą „ne“ bet kokioms iniciatyvoms, kurios neatitinka jo vyriausybės taikos planui. Negalima leisti, kad valstybės savo galią didintų Ukrainos sąskaita, pažymėjo V. Zelenskis, turėdamas omenyje tokias iniciatyvas, kaip ši.
Kinijos ir Brazilijos pateiktas planas faktiškai numato karo įšaldymą palei dabartinę fronto liniją.
Rusija Ukrainą užpuolė 2022 m. vasarį.
Savo gynybinėje kovoje Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų pagalbos ir siekia paramos ir tų didelių šalių, kurios iki šiol nestojo nė į vieną konflikto pusę.
V. Zelenskis sakė: „Pasaulis jau patyrė didžiųjų šalių kolonijinių karų ir sąmokslų mažųjų sąskaita – ir kiekviena šalis, įskaitant Kiniją, Braziliją, Europos tautas, Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybes, supranta, kodėl tai turi būti praeitis“. Ukrainiečiai, anot jo, su tuo niekada nesutiks.
20:56 | Starmeris kirto Rusijai be užuolankų: kišate savo gyventojus į mėsmalę
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris savo pirmojoje kalboje, trečiadienį pasakytoje Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, apkaltino Rusiją savo gyventojus Ukrainoje kišant į mėsmalę.
K. Starmeris pasakė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje „jau žuvo arba buvo sužeista 600 000 rusų karių“ ir uždavė klausimą, kaip Maskva apskritai „gali rodytis“ JT buveinėje.
„JT Chartijoje, kurią jie čia neva puoselėja, rašoma apie žmogiškąjį orumą, o ne elgimąsi su savo piliečiais, tarytum jie būtų mėsos gabalai, kuriuos būtų galima mesti į mėsmalę.“
K. Starmeriui kalbant, Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis laikė galvą parėmęs ranka ir akis nudelbęs žiūrėjo į prieš jį ant stalo padėtus popierius.
20:43 | Putinas paragino pakeisti Rusijos branduolinio atgrasymo doktriną
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, argumentuodamas dabartine padėtimi, paragino pakeisti Maskvos branduolinių atgrasymo priemonių naudojimą reglamentuojančias taisykles.
Per televiziją transliuotame susitikime Rusijos prezidentas išsamiai išdėstė siūlomus šalies branduolinės doktrinos pakeitimus: „Mes matome, kad šiuolaikinė karinė ir politinė situacija dinamiškai keičiasi, ir turime į tai atsižvelgti. Įskaitant naujų karinių grėsmių ir rizikos šaltinių atsiradimą Rusijai ir mūsų sąjungininkams.“
19:47 | JT ekspertė: buvę Rusijos kaliniai, grįžę iš kovų Ukrainoje, vėl nusikalsta
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos ekspertė pirmadienį pareiškė, kad buvę Rusijos nuteistieji, grįžę namo iš kovų Ukrainoje, vėl padaro sunkių nusikaltimų.
Pagal JT Žmogaus teisių tarybos įgaliojimus žmogaus teisių padėtį Rusijoje stebinti Mariana Katzarova atkreipė dėmesį, kad buvusių kalinių, kuriems sutikus vykti kariauti į Ukrainą buvo panaikintos laisvės atėmimo bausmės, grįžimas į Rusiją prisideda prie smurto šeimose augimo.
Jos teigimu, šis reiškinys pirmą kartą buvo pastebėtas dar praėjusiais metais, tačiau M. Katzarova akcentavo, kad kovo mėnesį Rusijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį kaliniams, sutikusiems kovoti Ukrainoje, suteikiama malonė ir sutrumpinamos bausmės.
Kalbėdama su žurnalistais ji nurodė, kad apie 170 tūkst. asmenų, nuteistų už smurtinius nusikaltimus, buvo užverbuoti kovoti Ukrainoje.
„Daugelis iš jų, kurie grįžta, – ir tai yra ryškėjanti tendencija – vykdo naujus smurtinius nusikaltimus prieš moteris, mergaites, vaikus, įskaitant seksualinį smurtą ir žudymus“, – sakė M. Katzarova Ženevoje, kur vyksta JT Žmogaus teisių tarybos rudens sesija.
„Tai padidino Rusijoje prieš moteris nukreiptą smurtą, kuris ir taip yra labai didelis, o tūkstančiai moterų kasmet miršta dėl smurto šeimoje, – pridūrė ji. – Rusijoje nėra įstatymo, kuriame smurtas šeimoje ar smurtas dėl lyties būtų aiškiai kriminalizuotas.“
18:50 | Zelenskis: Putinui atrodo, kad jis gali „daryti, ką nori“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė, kad gali „daryti, ką nori“, trečiadienį JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, perspėdamas, kad Maskva ir toliau bandys užgrobti teritorijas už savo sienų.
„Manau, kad kiekvienas lyderis, kiekviena šalis, kuri mus remia... mato, kaip Rusija, šalis, kuri savo teritorija yra daugiau nei 20 kartų didesnė už Ukrainą, vis tiek nori dar daugiau žemės“, – sakė jis.
„Daugiau žemės? Beprotybė“, – sakė V. Zelenskis.
Toliau jis tęsė, įvardydamas Iraną ir Šiaurės Korėją, kurie kaltinami tiekią Rusijai ginklus, kaip Rusijos karo bendrininkus.
Sekmadienį V. Zelenskis atvyko į JAV pristatyti savo „pergalės plano“, kaip nugalėti Rusiją, o jo kalba Jungtinėse Tautose Niujorke buvo vienas svarbiausių kelionės momentų.
Ketvirtadienį Vašingtone jis susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir viceprezidente bei Demokratų partijos kandidate į prezidentus Kamala Harris. Jis taip pat ketina susitikti su įstatymų leidėjais Kongrese.
18:10 | Per Rusijos smūgį Kramatorsko mieste vienas žmogus žuvo, 15 sužeistų
Per Rusijos smūgį trečiadienį Ukrainos rytiniame Donecko regione esančiame Kramatorsko mieste vienas žmogus žuvo ir mažiausiai 15 buvo sužeista, pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas.
„Mažiausiai vienas žmogus žuvo ir 15 sužeistų – tokie yra preliminarūs smūgio Kramatorske rezultatai“, – parašė V. Filaškinas socialiniame tinkle „Telegram“ po to, kai AFP žurnalistai įvykio vietoje pamatė dūmus, kylančius iš sugriautų ir apgadintų daugiabučių namų.
17:34 | Zelenskis įvardijo principus, kuriais turi būti užbaigtas karas
Antradienį JT Generalinės Asamblėjos 79–osios sesijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo principus, kuriais remiantis turėtų būti nutrauktas Rusijos karas prieš Ukrainą, praneša „Ukrinform“.
„Turime atkurti branduolinį saugumą. Energetika turi nustoti būti naudojama kaip ginklas. Turime sugrąžinti namo visus į nelaisvę paimtus karius ir civilius, kurie, galbūt, deportuoti į Rusiją. Turime laikytis JT Chartijos ir užtikrinti savo teisę, Ukrainos teisę į teritorinį vientisumą ir suverenitetą, kaip ir bet kuri kita šalis“, – sakė jis.
Pasak jo, iš Ukrainos žemių būtina išvesti Rusijos karius – taip bus užbaigti karo veiksmai Ukrainoje, o už karo nusikaltimus atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn.
„Turime užkirsti kelią ekocidui ir sustabdyti karo sukeltą gamtos niokojimą. Ir neturime leisti, kad ši Rusijos invazija pasikartotų“, – pridūrė jis.
17:21 | Bidenas lankysis Vokietijoje, pagrindinė tema bus Ukraina
Likus keliems mėnesiams iki savo kadencijos pabaigos, JAV prezidentas Joe Bidenas spalio 10-ąją su trijų dienų vizitu atvyks į Vokietiją. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas trečiadienį patvirtino atitinkamą informaciją iš Vašingtono, tačiau detalių nepateikė.
Berlyno duomenimis, J. Bidenas lankysis sostinėje ir galimai JAV Ramšteino karinėje bazėje. Baltieji rūmai pareiškė, kad per J. Bideno pokalbius su partneriais Vokietijoje svarbiausios temos bus Ukraina ir NATO.
„Galiu patvirtinti, kad JAV prezidentas nuo spalio 10 d. iki spalio 12 d. su vizitu lankysis Vokietijoje“, – sakė S. Hebestreitas. Detalių jis teigė kol kas nurodyti negalįs. Baltieji rūmai prieš tai paskelbė, kad iš Vokietijos J. Bidenas vyks į Angolą, kuri viešės spalio 13–15 dienomis.
Tai bus paskutinysis J. Bideno vizitas Vokietijoje einant prezidento pareigas. Jis per savo kadenciją atgaivino transatlantinę partnerystę, kuriai daugybe politinių manevrų pakenkė jo pirmtakas Donaldas Trumpas. Respublikonas D. Trumpas sieks perrinkimo lapkričio 5 d. vyksiančiuose rinkimuose.
J. Bidenas lankysis Vokietijoje, kad „toliau stiprintų glaudžius Jungtinių Valstijų ir Vokietijos – kaip sąjungininkių ir draugių – santykius“, sakė Baltųjų rūmų atstovė Karin Jean-Pierre. Prezidentas, anot jos, padėkos svarbiai NATO partnerei už tai, kad ji remia Ukrainą, „kuri ginasi nuo Rusijos agresijos“, ir dešimtmečius priima šalyje dislokuotus amerikiečių karius.
16:01 | „Reuters“: Rusija Kinijoje sukūrė atakos dronų programą
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Europos žvalgybos duomenimis ir dokumentais, trečiadienį pranešė, kad Rusija Kinijoje slapta sukūrė atakos dronų kūrimo ir gamybos programą.
Remiantis pranešimu, Rusija, padedama vietos ekspertų, Kinijoje išbandė naują droną „Garpija-3“ (G3).
Detalių apie šį projektą skelbiama Rusijos valstybinės ginklų bendrovės „Almaz-Antey“ patronuojamosios įmonės „IEMZ Kupol“ ataskaitoje, kurią ji nusiuntė Rusijos gynybos ministerijai.
Kinija pristato save kaip neutralią šalį Rusijos sukelto karo klausimu ir sako, kad nesiunčia letalinės pagalbos nė vienai pusei.
Tačiau gilėjanti partnerystė su Maskva paskatino NATO nares pavadinti ją karo kurstytoja.
„Reuters“ pateiktame komentare Kinijos užsienio reikalų ministerija sako nieko nežinanti apie G3 projektą.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV televizijai „ABC News“ pareiškė, kad Rusija naudoja Kinijos palydovus ukrainiečių branduoliniams objektams fotografuoti, kad juos būtų galima atakuoti ateityje.
14:47 | Ukraina tiksliu smūgiu sunaikino vieną naujausių Rusijos oro gynybos sistemų
Ukrainos pajėgos sunaikino vieną iš naujausių Rusijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, pranešė Kyjivas, rašo „NewsWeek“.
„Kažkas nutiko su Rusijos oro gynybos sistema „Buk M3“, – cituojamas Ukrainos vyriausybės pranešimas.
„Ukrainos kariai ją sunaikino“, – priduriama jame.
Ukrainos gynybos ministerija savo trumpame pranešime nenurodė nei laiko, nei vietos, tačiau aišku, kad smūgį atliko 413-asis atskirasis bepiločių sistemų batalionas. Anot bataliono, sistema buvo aptikta pietinėje Kursko srityje.
14:02 | Kremlius: versti Rusiją siekti taikos būtų lemtinga klaida
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad versti Rusiją siekti taikos esą būtų lemtinga klaida, taip atmesdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas, išsakytas Jungtinėse Tautose (JT).
V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusiją galima tik priversti siekti taikos.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį žurnalistams tvirtino, kad „tokia pozicija yra lemtinga, sisteminė klaida“.
„Tai visiškai klaidinga samprata, kuri neišvengiamai sukels padarinius Kyjivo režimui“, – pridūrė jis.
„Rusija pasisako už taiką, tačiau su sąlygomis, kad būtų užtikrintas jos stabilumas ir pasiekti specialiosios karinės operacijos tikslai“, – nurodė D. Peskovas.
„Nepasiekus šių tikslų Rusijos priversti neįmanoma“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
V. Zelenskis šią savaitę lankosi JAV, tikėdamasis sustiprinti tarptautinę paramą Kyjivui.
„Mes žinome, kad kai kas pasaulyje nori kalbėtis“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį JT pareiškė V. Zelenskis.
„Rusiją galima tik priversti siekti taikos, būtent to ir reikia“, – pridūrė Ukrainos vadovas.
12:56 | Ukraina apšaudė Belgorodą, yra sužeistųjų
Per Ukrainos ataką Rusijos vakariniame Belgorodo mieste buvo sužeisti penki žmonės, trečiadienį pranešė vietos valdžia. Keturi iš jų buvo nuvežti į ligoninę, „Telegram“ kanale paskelbė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jo teigimu, per didelio masto ataką buvo apgadintas daugiaaukštis pastatas ir 75 mažesni gyvenamieji namai. Be to, apgadinta dešimtys transporto priemonių, vandens ir dujų vamzdžiai, sakė jis.
Nepriklausomų stebėtojų teigimu, Ukrainos bombardavimas yra Kyjivo atsakas į Rusijos aviacijos smūgį į Charkivo miestą.
V. Gladkovas parašė, kad naktį buvo apšaudyti dar keturi Belgorodo srities miesteliai, bet pirminiais duomenimis, padaryta tik turtinė žala.
Rusijos Belgorodą ir Ukrainos Charkivą skiria maždaug 70 kilometrų. Abu miestai per Rusijos pradėtą karą smarkiai nukentėjo. Ukraina vis dažniau apšaudo Rusijos pasienio regionus, bet ten aukų skaičius ir žalos mastas yra daug mažesnis, nei rusų naikinamoje Ukrainoje.
12:20 | Kinija įvardijo 3 pasiūlymus, kaip užbaigti karą Ukrainoje
Kinija įvardijo tris siūlymus kaip užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Pasiūlymus Jungtinių Tautų Saugumo tarybos posėdyje pateikė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.
„Visos šalys turi teikti pirmenybę taikai ir žmonėms ir turi būti tikrai įsipareigojusios siekti pažangos taikos derybose“, – sako jis.
11:38 | „Politico“: Ukraina rado idealų tarpininką santykiuose su Kremliumi
Ukraina rado sau palankų tarpininką, kuris padės užbaigti karą su Rusija, rašo „Politico“. Tai – Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą Niujorke susitiko su Modi ir aptarė, kaip pasiekti taiką Ukrainoje.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas patvirtino, kad Indija yra didelė Kyjivo viltis pasiekti taikos sutartį.
Pasak pareigūno, vasarą vykusiose diskusijose su Kyjivu N. Modi aiškiai pasakė, kad, nors Ukrainai neišvengiamai teks daryti kompromisus dėl kai kurių dalykų, kad būtų nutrauktas Maskvos puolimas, bet į bet kokius pasiūlymus dėl karo pabaigos neturėtų būti įtrauktas teritorijos atidavimas Rusijai.
Kyjivo nuomone, N. Modi per trumpą laiką nuėjo ilgą kelią.
Kai liepą jis lankėsi Maskvoje ir šiltai apkabino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Kyjivo reakcija buvo pikta. V. Zelenskis šį apkabinimą – tą pačią dieną, kai per Rusijos raketų smūgį žuvo dešimtys ukrainiečių – pavadino „didžiuliu nusivylimu ir triuškinančiu smūgiu taikos pastangoms“.
Tačiau nuo to laiko Ukraina vis dažniau ėmė vertinti Indiją kaip idealią tarpininkę santykiuose su Kremliumi.
11:02 | Dūžta Ukrainos sąjungininkų viltys: pasigirdo siūlymas atnaujinti ryšius su Putinu
Ukrainos sąjungininkai praranda viltis, kad Volodymyro Zelenskio „pergalės planas“ bus įgyvendintas, rašo „Bloomberg“. Anot pareigūnų, V. Zelenskio siūlymas nepakeis situacijos, o bent viena iš sąjungininkių pasiūlė atnaujinti ryšius su Vladimiru Putinu.
10:44 | Rusijos kariuomenė praėjusią parą nužudė tris Donecko srities gyventojus
Antradienį, rugsėjo 24 d., Rusijos kariškiai nužudė tris Donecko srities gyventojus ir dar penkis sužeidė.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, rusai du žmones nužudė Pokrovske ir vieną Kostiantynivkoje. Dar penki žmonės buvo sužeisti.
Kaip pažymėjo V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 776 žmones, o dar mažiausiai 6 132 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 24 d. Rusijos kariškiai iš artilerijos apšaudė privatų Pokrovsko sektorių. Žuvo du 33 ir 34 metų vyrai.
10:32 | JK užsienio reikalų sekretorius teigia siekiantis kuo geresnės pozicijos Ukrainai
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy antradienį pareiškė siekiantis, jog prieš žiemą Ukraina atsidurtų kuo stipresnėje padėtyje kovoje su Rusijos invazija.
Jis atsisakė patvirtinti, ar Londonas leistų Ukrainai naudoti britų tolimojo nuotolio tiksliąją ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, tačiau sakė, kad Irano balistinių raketų tiekimas Maskvai buvo didelė eskalacija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kelis mėnesius prašo leidimo naudoti britų raketas „Storm Shadow“ ir JAV pagamintas raketas ATACMS prieš taikinius toli Rusijos teritorijoje.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) atidėjo sprendimo dėl šio žingsnio priėmimą rugsėjo 13 dieną vykusiame susitikime.
Niujorke į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją atvykęs D. Lammy sakė, kad nenori suteikti Rusijos Prezidentui Vladimirui Putinui jokio operatyvinio pranašumo.
„Tačiau svarbiausia, kad Ukraina būtų kuo stipresnėje padėtyje“ artėjant žiemai, naujienų agentūrai AFP sakė britų sekretorius.
Šią savaitę V. Zelenskis susitiks su J. Bidenu, K. Starmeriu ir kitais lyderiais, „siekiant užbaigti šias diskusijas, kad jis užimtų kuo geresnę poziciją“.
V. Putinas yra perspėjęs, jog pritarimas ginklų panaudojimui prieš taikinius Rusijos teritorijoje reikštų, kad NATO šalys įsitraukia į karą su Maskva.
D. Lammy komentarai pasirodė po jo kalbos JT Saugumo Taryboje, kai jis užsipuolė Rusiją sakydamas, kad Maskva „tvirtina atstovaujanti globaliesiems Pietums, tačiau šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę“.
„Vladimirai Putinai, kai paleidi raketas į Ukrainos ligonines. Mes žinome, kas tu esi“, – kalbėjo jis.
D. Lammy taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio smurto Libane, Izraeliui vykdant masinius smūgius „Hezbollah“ taikiniams šioje šalyje.
„Labai nerimauju dėl eskalacijos ir platesnio regioninio konflikto pavojaus“, – sakė jis, JK paskelbus, kad į Kiprą siunčiami kariniai daliniai, padėsiantys evakuoti britus iš Libano.
D. Lammy taip pat dalyvavo aplinkosaugos renginyje Niujorko Centrinio parko zoologijos sode – prieš vėliau šiais metais Kolumbijoje vyksiančią JT biologinės įvairovės konferenciją.
„Dabar atėjo metas imtis aktyvesnių veiksmų, susijusių su ekstremalia klimato situacija. Didžiulė klaida buvo tai, kad (ankstesnė JK vyriausybė) pernai neatvyko į klimato savaitę JT, – sakė jis. – Esame pasiryžę susigrąžinti JK lyderystę ne tik savo, bet ir visos planetos labui.“
Britanija neseniai paskelbė apie naujo „švarios energijos aljanso“ sukūrimą. Juo siekiama sumažinti atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių energetikos srityje.
9:50 | Praėjusią parą Chersono srityje per rusų apšaudymus vienas žmogus žuvo, dar 18 buvo sužeista
Praėjusią parą Chersono srityje dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar 18 buvo sužeista.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pareigūno duomenimis, priešo ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Antonivka, Beryslavas, Bilozerka, Burhunka, Veletenskė, Stanislavas, Sadovė, Poniativka, Tomyna Balka, Široka Balka, Zolota Balka, Zmijivka, Odradokamianka, Novoraiskas, Nova Kamianka, Suchanovė, Chreščenivka, Mychailivka, Monastyrskė ir Chersonas.
Rusijos kariškiai nusitaikė į kritinės infrastruktūros objektą, švietimo ir gydymo įstaigas, banko skyrių, biurų pastatą, gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, įskaitant daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir 16 privačių namų.
Okupantai taip pat apgadino dujotiekį, garažą, žemės ūkio techniką ir privačius automobilius.
Pasak O. Prokudino, per Rusijos naktinę ataką Oro gynybos pajėgos Chersono srityje sunaikino vieną „Shahed-131/136“ tipo droną.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersone ir Chersono srities Veletenskės kaime per rusų apšaudymus buvo sužeisti du vietos gyventojai.
9:05 | Netrukus gali kristi rusams iki šiol neįveikta tvirtovė: analitikai įvardijo, kaip tai keistų karo eigą
Rusijos pajėgos pasiekė Donecko srities Vuhledaro miesto pakraščius, tačiau tai vargu ar suteiks rusams ypatingo operatyvinio pranašumo tolimesniam puolimui, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
ISW duomenimis, rusai bando prasiveržti šiaurės rytiniu Vuhledaro flangu. Taip rusai tikisi apsupti Ukrainos karius ir priversti juos palikti miestą.
Pasak analitikų, Rusijai gali pavykti užimti visą Vuhledarą, tačiau jų žygio greitis ir lengvumas iš dalies priklausys nuo Ukrainos gynybos pajėgų sprendimų. Jei ukrainiečiai nuspręs ginti miestą, rusams gali būti sunku kovoti dėl gyvenvietės, kurios gynyba buvo stiprinama dvejus metus.
Jei rusai neužims miestelio palyginti greitai, jų manevravimui Vuhledaro flanguose gali pakenkti prasidėję rudens lietūs.
Pasak ISW, net jei rusai užimtų gyvenvietę, vargu ar tai iš esmės pakeistų puolamųjų operacijų eigą Donecko srities vakaruose, nes Vuhledaras nėra itin svarbus logistikos mazgas. Tuo pat metu rusai jau kontroliuoja daugumą pagrindinių kelių, einančių miesto link.
Jo užėmimas iš karto nesuteiktų rusams galimybės naudotis nauju keliu ir neatkirstų ukrainiečių nuo arterijos, kuri yra svarbi jų logistiniam aprūpinimui. Galimas Vuhledaro užėmimas taip pat nebūtinai suteiktų priešui palankią poziciją pradėti tolesnes puolamąsias operacijas kitose vakarinėse Donecko srities dalyse.
„Forbes“ skelbia, kad nuo karo pradžios rusams neįveikiama tvirtovė Vuhledaras netrukus bus užimta. Anot leidinio analitiko Davido Axe‘o, miestą ginanti 72-oji mechanizuotoji ukrainiečių brigada jau pradėjo trauktis iš miesto.
The 72nd brigade of the AFU has started retreating from Vuhledar - Forbes
— NEXTA (@nexta_tv) September 25, 2024
Analysts noted that the situation in the town is critical and these are likely to be "the last stages of its defense." They suggest that defense forces are likely to withdraw to Bogoyavlinka
"The latest… pic.twitter.com/JYGBM7X0Uq
8:34 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 250 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 250 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų rugsėjo 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 646 400 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 8 815 tankų (+15), 17 304 šarvuotųjų kovos mašinų (+12), 18 549 artilerijos sistemų (+74), 1 199 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 952 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 328 sraigtasparnių (+0), 15 879 dronų (+115), 2 595 sparnuotųjų raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 25 248 automobilių (+73), 3 168 specialiosios technikos vienetų (+13).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
8:05 | Borrellis: ES rems Ukrainą nepriklausomai nuo JAV veiksmų
Europos Sąjunga rems Rusijos agresijai besipriešinančią Ukrainą, ir ši pozicija nepriklausys nuo to, ką darys naujoji JAV administracija.
Tai Niujorke per spaudos konferenciją, skirtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio dėl padėties Ukrainoje rezultatams, pareiškė ES vyriausias įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Taip J. Borellis atsakė į klausimą, ar ES ruošiasi JAV politikos, susijusios su pagalba Ukrainai, pasikeitimui, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu.
„Aš nežinau, ką Amerikos administracija darys ar nedarys. Kol kas leiskite man pasakyti, kad šiuo metu ES pagalba Ukrainai – karinė, civilinė, ekonominė, finansinė ir humanitarinė – yra didesnė nei JAV pagalba. Daugiau nei 100 mlrd. eurų – tai sąskaita, kurią apmokėjome. Iš jų – 45 mlrd. eurų karinės paramos. Žinoma, tai mažiau nei iš JAV, bet vis dėlto tai irgi gana reikšmingas skaičius“, – sakė J. Borrellis.
Jis priminė, jog karo pradžioje niekas nesitikėjo, kad Ukraina įstengs pasipriešinti, nes Rusija pagal karines išlaidas buvo ketvirta šalis pasaulyje, o Ukraina – 35-oje vietoje.
„Tad skirtumas tarp Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgumų buvo neįtikėtinas. Tai, kad Ukraina priešinosi, buvo savotiškas stebuklas. Prisimenate, ką iš pradžių pasiūlėme Ukrainai? Šalmų! Dabar mes siūlome F-16, ir čia yra skirtumas. Man aišku viena: kol Ukraina priešinsis, mes turime ją palaikyti. Priešingu atveju padarysime istorinę klaidą“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas.
Kaip jau buvo pranešta, Niujorke vyksta JT Generalinės Asamblėjos 79-oji sesija. Šių metų aukšto lygio debatų tema – „Nieko nepalikti nuošalyje: bendri veiksmai dėl taikos, tvarios plėtros ir žmogiškojo orumo dabartinei ir ateities kartoms“.
7:56 | Zelenskis Jungtinėse Tautose: Rusija ketina pulti tris Ukrainos atomines elektrines
Rusija planuoja pulti tris Ukrainos atomines elektrines, kad sunaikintų šalies energetikos tinklą, per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Artėjant trečiajai šio karo žiemai, Rusija vėl mėgina sugriauti mūsų energetikos sistemą, šį rudenį jie elgiasi dar ciniškiau. Jie ketina nusitaikyti į mūsų atomines elektrines, tris iš jų – mes turime šią informaciją ir turime įrodymus“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad toks Rusijos cinizmas ir toliau smogs, jei jam bus suteikta erdvė pasaulyje.
7:09 | Trumpas pratrūko dėl karo Ukrainoje: jie jau kelis metus kartoja, kad laimės
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad „turime pasitraukti“ iš Ukrainos, rašo CNN.
„Bidenas ir Kamala įtraukė mus į šį karą Ukrainoje, o dabar jie negali mūsų išvesti. Jie negali mūsų išvesti. Aš jį stebėjau. „Mes laimėsime. Mes laimėsime“ – jie tai kartoja jau trejus metus“, – Džordžijos valstijoje kalbėjo D. Trumpas.
„Kiekvieną kartą, kai Zelenskis atvyksta į Jungtines Valstijas, jis išeina su 100 mlrd. dolerių. Manau, kad jis yra geriausias pardavėjas Žemėje. Bet mes įstrigome tame kare, nebent aš būsiu prezidentas, aš tai padarysiu, aš dėl to susitarsiu. Aš išeisiu. Mes turime pasitraukti. Baidenas sako: „Mes neišeisime, kol nenugalėsime“. Kas bus, jei jie laimės? Štai ką jie daro – kariauja karus“, – rėžė D. Trumpas.
„Kaip kažkas man neseniai sakė, jie nugalėjo Hitlerį, jie nugalėjo Napoleoną. Štai ką jie daro, jie kariauja. Ir tai nėra malonu“, – apie Rusiją sakė D. Trumpas.
D. Trumpas dar kartą apgailestavo dėl JAV karo metu Ukrainai siųstų pinigų sumos, palyginti su tuo, ką skyrė kitos Europos valstybės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
jei tu palaikai Trampą tu nesi Lietuvos patriotas, tu esi kacapka arba 5 kolona, kuri siekia suardyti Lietuvą iš vidaus
KAM47A 2024!
Jei jie kaip sako vaduoja, tai klausimas nuo ko? Miestus nuo pastatų, žmones nuo gyvenimo.
