ES pajėgos Viduržemio jūroje sustabdė Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį
Europos Sąjungos (ES) karinių jūrų pajėgų kariai penktadienį Viduržemio jūroje įsilaipino į tanklaivį, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. Laivą patikrinus buvo patvirtinta, kad jis plaukė su neteisėtai naudojama vėliava. Apie tai pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, skelbia „TVP World“.
Laivo patikrą atliko ES karinės jūrų operacijos Viduržemio jūroje IRINI pajėgos, pasinaudojusios tarptautinės jūrų teisės suteiktais įgaliojimais.
„ES ir toliau trikdys Rusijos šešėlinio laivyno veiklą tiek jūroje, tiek diplomatinėmis priemonėmis“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas.
Ji pridūrė, kad pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai turėtų pritarti naujų subjektų įtraukimui į sankcijų prieš Rusiją sąrašus, įskaitant bankus, naftos pirkėjus ir šešėlinį laivyną remiančias bendroves.
Rusijos šešėlinį laivyną sudaro seni, dažnai nepakankamai apdrausti tanklaiviai, kurių nuosavybės struktūra neskaidri. Maskva juos naudoja naftos eksportui tęsti nepaisydama Vakarų sankcijų, įvestų po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Šie laivai dažnai plaukioja su valstybių, kuriose juos patogu registruoti, vėliavomis ir naudojasi sudėtingais įmonių tinklais, kad nuslėptų krovinių kilmę ir apeitų laivybos bei draudimo apribojimus.
Europos šalys vis labiau nerimauja dėl šio laivyno keliamų grėsmių saugumui ir deda daugiau pastangų šio tinklo veiklai trikdyti. Šis laivynas taip pat padeda finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Rusijos Astrachanės srityje Ukrainos pajėgos smogė kariniam aerodromui
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos Astrachanės srityje esančiam kariniam aerodromui, kur užfiksuota mažiausiai 30 sprogimų, sekmadienį pranešė „The Kyiv Independent“, remdamasis „Telegram“ stebėsenos kanalais.
Anot „Telegram“ kanalo „Exilenova Plus“, ukrainiečių smūgis buvo nukreiptas į Achtubinsko karinį aerodromą, įskaitant orlaivių stovėjimo aikšteles, šaudmenų sandėlius ir kitus objektus.
„Exilenova Plus“ teigimu, toje vietoje nugriaudėjo mažiausiai 30 sprogimų.
Leidinys „The Kyiv Independent“ negali nepriklausomai patvirtinti, kad objektui iš tiesų smogta.
Aviacijos bazė yra maždaug 650 km į rytus nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos ir apie 30 km į vakarus nuo Rusijos sienos su Kazachstanu.
Astrachanės srities gubernatorius Igoris Babuškinas pareiškė, kad naktį šiaurinėje regiono dalyje buvo sunaikintas 31 dronas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 106 iš 132 Rusijos paleistų dronų
Lapkričio 15-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 106 dronus, kuriuos Rusijos kariuomenė panaudojo Ukraini pulti.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kariuomenės duomenimis, nuo šeštadienio, lapkričio 14 d., 18 val. Rusijos pajėgos prieš Ukrainą paleido 132 dronus, tarp kurių buvo dronų „Shahed“ (78 iš jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“ ir klaidinamųjų „Parodija“ tipo dronų.
Dronai buvo paleisti iš Rusijos Briansko, Oriolo, Kursko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko miestų krypčių, taip pat iš laikinai okupuotų Hvardijskės Kryme ir Donecko teritorijų.
Ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų padaliniai bei mobiliosios Ukrainos gynybos pajėgų ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki sekmadienio 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba elektroninėmis priemonėmis neutralizavo 106 priešo dronus, įskaitant „Shahed“ (61 iš jų buvo reaktyvinis), „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius.
20 vietovių užfiksuoti Rusijos dronų smūgiai.
Karinių oro pajėgų duomenimis, Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli Rusijos koviniai dronai, todėl jų naikinimo operacijos tęsiamos.
Kaip pranešta anksčiau, per Rusijos dronų ataką Dnipropetrovsko srities Dnipro rajone privačiame gyvenamajame name kilo gaisras.
Žiniasklaida: po dronų atakos Tatarstane dega naftos chemijos gamykla
Po naktinės dronų atakos kilo gaisras naftos chemijos gamykloje „Nižnekamskneftechim“ Rusijos Tatarstano regione, o Rostovo srityje buvo apgadinta elektros pastotė, tiekianti elektrą Taganrogo pramoninei zonai, remdamasi „Telegram“ kanalu ASTRA praneša „Ukrinform“.
Leidinio teigimu, Tatarstane liudininkų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti didelis gaisras. Išanalizavusi vaizdo medžiagą, ASTRA padarė išvadą, kad dega naftos chemijos gamykla.
Prieš ataką Tatarstane buvo paskelbtas perspėjimas apie galimą dronų antskrydį, tačiau vietos valdžios institucijos nenurodė, į kokius objektus jie galėjo pataikyti. Nižnekamsko meras Radmiras Beliajevas pranešė, kad „vyksta oro gynybos operacijos“.
„Nižnekamskneftechim“ (NKNK) yra vienas didžiausių naftos chemijos kompleksų Europoje. SIBUR grupei priklausanti gamykla gamina sintetinį kaučiuką, plastiką ir etileną.
Nižnekamsko pramoninėje zonoje taip pat veikia bendrovių TANECO ir TAIF-NK naftos perdirbimo gamyklos. Ši pramoninė teritorija jau ne kartą buvo atakuota.
Be to, ASTRA pranešė, kad po atakos Taganroge buvo apgadintas energetikos objektas – 220 kV elektros pastotė „Taganrog-10“.
Leidinio duomenimis, ši pastotė tiekia elektrą miestui ir jo pramoninei zonai, įskaitant įmonę TAGMET. Ji yra šiauriniame Taganrogo pakraštyje, netoli geležinkelio ruožo, kuriame nutrūko elektros tiekimas, ir apgadinto tilto magistralėje R-280. Abu šiuos incidentus anksčiau minėjo Rostovo srities gubernatorius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alfa“ valdomi ilgojo nuotolio dronai smogė Samaros magistralinės infrastruktūros gamybos ir dispečerinio valdymo stočiai netoli Prosveto gyvenvietės Rusijos Samaros srityje.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 2 230 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 622 860 karių, iš kurių 2 230 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 478 priešo tankus, 25 784 šarvuotąsias kovos mašinas (+34), 52 401 artilerijos sistemą (+46), 2 274 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 756 oro gynybos sistemas, 452 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 150 antžemines robotų sistemas (+10), 608 803 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 272), 5 196 sparnuotąsias raketas, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 175 158 transporto priemones ir kuro cisternas (+549), 4 906 specialios paskirties įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Po dronų atakos Rusijoje kilo didelis gaisras, Taganroke pranešama apie aukas
Rusijos Nižnekamsko mieste, Tatarstane, naktį į sekmadienį po pranešimų apie dronų ataką prieš pramoninę zoną kilo didelis gaisras, pranešė vietos gyventojai ir stebėsenos kanalai, rašo „The Kyiv Independent“.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ pranešė, kad gyventojai matė smūgį vienam iš miesto pramonės objektų – tikėtina, Rusijos chemijos pramonės milžinei „Sibur“ priklausančiam naftos chemijos kompleksui „Nižnekamskneftechim“.
Gamykla gamina sintetinį kaučiuką, plastiką, etileną ir kitus naftos chemijos produktus. Šis kompleksas yra maždaug 1,2 tūkst. km atstumu nuo Ukrainos.
Tuo metu per Rusijos Rostovo srityje įvykdytą drono ataką Taganroge žuvo elektros pastotės vyriausiasis inžinierius, o dar keturi žmonės buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Jurijus Sliusaris.
J. Sliusaris teigė, kad Rusijos oro gynyba per naktį Taganroge, Rostove prie Dono ir septyniuose Rostovo srities rajonuose sunaikino apie 50 dronų.
Macronas: paramos Ukrainai mažinimas atveria kelią naujam karui
Šalys, siekiančios apriboti pagalbą Ukrainai, nori primesti „neteisingą taiką“, o tai atveria kelią naujam karui, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prancūzijos vadovas tokį pareiškimą socialiniuose tinkluose paskelbė JAV tarpininkaujant Kyjivo ir Maskvos deryboms, kuriomis siekiama užbaigti 2022 metais Rusijos pradėtą plataus masto invaziją ir karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šeštadienį paviešintuose komentaruose teigė, kad Vašingtonas siūlė Kyjivui atiduoti teritorijų Maskvai mainais už Ukrainos narystę NATO.
„Tie, kurie nori normuoti pagalbą Ukrainai, iš tiesų nori jai primesti neteisingą taiką“ ir kartu visai Europai, sakė E. Macronas.
„Tai pralaimėjimo dvasia. Tai receptas naujam karui. Tai negali būti Prancūzijos pozicija“, – teigė jis.
Ketvirtadienį JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas atskirai susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu, pasibaigus dvi dienas Abu Dabyje vykusioms deryboms, kurios baigėsi be didelės pažangos.
Vis dėlto per derybas pavyko susitarti, kad būsimose derybose dėl karo užbaigimo dalyvaus ir Europos šalys.
Penktadienį Dubline Europa nusprendė, kad derybose dalyvaus penkių šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos – atstovai.
„Europa privalo visapusiškai dalyvauti“ siekiant „teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje, sakė E. Macronas.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, tiesiogiai liečia mus (...). Pagalba Ukrainai apsiginti yra Prancūzijos ir prancūzų apsauga“, – teigė jis.
Prancūzijos vadovas sakė, kad Ukrainos sąjungininkai turi aiškiai suformuluoti savo pokario viziją, įskaitant ir Rusijai, be to, „taip pat turime detalizuoti, ko tikimės iš Jungtinių Valstijų ilgalaikiam Europos saugumui užtikrinti“.
E. Macronas pridūrė manantis, kad „Vladimiras Putinas nenori derėtis“ ir artėjant žiemai bando palaužti Ukrainą, suintensyvindamas dronų ir raketų smūgius prieš civilius bei energetikos infrastruktūrą.
„Tai reiškia, kad privalome išlaikyti finansinę paramą ir padėti Ukrainai apsaugoti savo gyventojus, elektrines bei elektros tinklus“, – teigė jis.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonės, apie 90 sužeista
Per praėjusią parą Rusijos pajėgoms atakavus įvairias Ukrainos vietoves, žuvo mažiausiai 10 civilių, dar apie 90 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė regionų pareigūnai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Šeštadienio rytą Kyjivo centre girdėjosi sprogimas, pranešė portalo darbuotojai.
Zaporižios srityje per rusų atakas žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas, o dar 62 buvo sužeisti, įskaitant aštuonis vaikus, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Vienos iš atakų metu Rusija į sritį paleido 10 raketų, pataikiusių į daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir sužeidusių 29 žmones. Šešių sužeistųjų būklė yra sunki, kitų sužalojimai vidutinio sunkumo. Tarp paguldytų į ligoninę yra šeši 10–17 metų vaikai.
Smūgiai taip pat smarkiai apgadino du daugiabučius – visi juose esantys butai tapo netinkami gyventi, pridūrė I. Fedorovas.
Dnipropetrovsko srities Pavlohrado mieste per Rusijos smūgį vienas žmogus žuvo, o 10, įskaitant 7 metų berniuką, patyrė sužalojimų, šeštadienį teigė srities gubernatorius Oleksandras Hanža.
Donecko srityje per Rusijos atakas žuvo vienas žmogus, pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas. Rusų pajėgos valdomosiomis bombomis ir dronais smogė Kramatorskui, Slovjanskui bei kitoms gyvenvietėms, apgadino namus, automobilius, įmonę ir infrastruktūrą.
Chersono srityje per rusų atakas žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Odesos srityje per Rusijos atakas buvo pažeista elektros perdavimo linija, be elektros liko apie 50 tūkst. vartotojų.
Charkivo srityje per Rusijos atakas vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Taip pat apgadinta arba sunaikinta civilinė infrastruktūra.
Sumų srityje per pastarąją parą rusų smūgiai sužeidė septynis žmones, įskaitant devynerių metų berniuką, pranešė srities karinė administracija.
Černihivo srityje buvo sužeistas vienas žmogus, teigė gubernatorius Vjačeslavas Čausas
Ukraina negali numušti dalies rusų dronų: Zelenskis pirštu bedė į „Starshield“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino įmonę „SpaceX“ apribojus palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, suvaržymams trukdžius perimti rusų dronus.
Žurnalistams penktadienį jis teigė, kad okupuotose teritorijose sistemos veikimo greitis apribotas iki 161 km per val., o šie ribojimai galioja jau penkias dienas. Jo komentarai paviešinti šeštadienį.
V. Zelenskis suabejojo paaiškinimu, jog problema yra techninė. Anot jo, panašu, kad ribojimus pritaikė pati „SpaceX“, nors JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau tikino, kad „Starshield“ labiau kontroliuoja JAV valdžia.
„Dabartiniai „Starshield“ ribojimai rodo, kad juos pritaikė „SpaceX“, – sakė V. Zelenskis. – Taip man teigia mūsų komanda. Tai nelabai atitinka tai, ką girdėjome anksčiau. Štai kodėl turime viską nuodugniai išsiaiškinti.“
Jo teigimu, dėl šių suvaržymų Ukrainos pajėgos negali numušti iš rytų atskrendančių Rusijos reaktyvinių dronų „Shahed“ virš okupuotų teritorijų. Ukrainiečiai priversti laukti, kol orlaiviai pasieks tas zonas, kuriose ribojimai negalioja.
Rusija vėl smogė Odesos srities energetikos objektui, 50 tūkst. namų ūkių liko be elektros
Rusams šeštadienio rytą atakavus didžiausiai Ukrainos privačiai energetikos bendrovei DTEK priklausantį energetikos infrastruktūros objektą, Odesos srityje be elektros liko beveik 50 tūkst. namų ūkių.
Apie tai rašo portalas „Ukrainska pravda“.
„Šis objektas jau anksčiau buvo apgadintas, todėl remontas užtruks“, – nurodė DTEK.
Tuo metu Sumų srities karinė administracija pranešė, kad rusų dronui pataikius į namą Hluchive, buvo sužeisti moteris ir jos devynerių metų vaikaitis, kurio būklė sunki. Be to, per pakartotinį smūgį buvo sužeistas policininkas.
Praėjusią naktį rusų pajėgos paleido į Ukrainą 96 dronus. Ukrainiečių oro pajėgos teigė, kad 81 dronas buvo numuštas ar nuslopintas, smūgiai užfiksuoti aštuoniose vietose.
Zelenskis: Putinas padarys nuolaidų taikos derybose tik tada, jei JAV patvirtins paramos Ukrainai paketą
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali padaryti nuolaidų kare prieš Ukrainą tik tuo atveju, jei JAV patvirtins didelį paramos Kyjivui paketą. Esant tokiai sąlygai, įtampą būtų įmanoma sumažinti jau iki metų pabaigos. Pasak UNIAN, tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija imsis realių veiksmų tada, kai Jungtinių Valstijų Kongresas bus pasirengęs priimti sprendimą dėl didelio paramos Ukrainai paketo. Šį paketą galėtų sudaryti dvi dalys – sankcijos ir ginklai“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad 2024 m. per susitikimą su D. Trumpu pristatė jam „Pergalės planą“, kuriame buvo aiškiai nurodyta: jei JAV suteiks Ukrainai konkrečią pagalbą, V. Putinas sės prie derybų stalo ir bus pasirengęs imtis realių veiksmų.
Prezidentas pabrėžė, kad jei JAV Kongresas svarstytų galimybę paremti tokią idėją, „iki metų pabaigos šalys iš tiesų turėtų galimybę pabandyti susitarti bent dėl kokio nors įtampos sumažinimo“.
„Tuomet šis galimybių langas atsivers visiems, įskaitant ir rusus, nepaisant to, kad jie viską stato ant šios žiemos. Juk jei Ukraina sustiprės, geriau išbandyti diplomatiją, o ne mėginti tą sustiprėjimą patikrinti. V. Putinas turėtų atsižvelgti į tokį motyvą“, – pabrėžė jis.
ES ir NATO – vienintelės saugumo garantijos
Pasak AFP, V. Zelenskis savo komentaruose taip pat sakė, kad Europos Sąjunga ir NATO yra vienintelės „tikros saugumo garantijos“ Europai. Jis perspėjo, kad Kremliaus siekis pakeisti žemyno saugumo architektūrą gali paskatinti naujus karus.
„Tai pavojinga, nes, mano nuomone, būtent tokie dalykai sukelia karus arba eskalaciją“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Zelenskis. Jo komentarus buvo leista paskelbti tik šeštadienį.
„Tikrasis Europos saugumas – tai ES ir NATO. Ir viskas. Nėra jokio kito saugumo Europoje“, – pareiškė jis.
Ar gali karas baigtis šiais metais?
Po susitikimo Abu Dabyje derybų delegacijos narys, parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ pirmininkas Davidas Arachamija pareiškė, kad šalys per susitikimą padarė didelę pažangą. Jis pridūrė, kad derybų grupės gavo gerą postūmį ieškoti sprendimo iki Naujųjų metų, teigė UNIAN.
Tuo tarpu V. Zelenskis teigė, kad V. Putinas savo artimiausiems bendražygiams sakė norintis sunaikinti gyvenimą didžiuosiuose Ukrainos miestuose, todėl intensyvina smūgius Kyjivui, Dniprui, Charkivui, Zaporižiai ir Odesai.
Ukrainos vadovas: Rusija kare „stato viską“ ant šios žiemos kampanijos
Rusija savo kare prieš Ukrainą „stato viską“ ant šios žiemos kampanijos, šeštadienį paskelbtuose komentaruose sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kartu jis paragino priimti JAV karinės pagalbos paketą, kuris verstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti kovas.
„Jie stato viską ant šios žiemos“, – penktadienį žiniasklaidai sakė V. Zelenskis komentaruose, kuriuos buvo leista paskelbti tik šeštadienį.
Jis teigė, kad JAV Kongresui priėmus teisės aktus dėl sankcijų ir ginklų, tai būtų „tokia motyvacija, kurios Putinui reikia“ deeskalacijai.
Netikėtas JAV pasiūlymas Ukrainai: teritorijos mainais į narystę NATO
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlė Ukrainai perleisti savo teritorijų Rusijai mainais į narystę NATO ir kad jo vyriausybė taip pat derasi dėl konkrečių saugumo garantijų iš Vakarų.
„Amerikiečiai iškėlė klausimą: „O kas, jei Ukraina įstotų į NATO? Ar Ukraina pasitrauktų iš Donbaso?“ Tai buvo pirmas kartas, kai tai buvo iškelta“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Zelenskis. Šiuos jo komentarus buvo draudžiama skelbti iki šeštadienio.
Jis nurodė, kad Ukraina aptaria „konkrečias saugumo garantijas iš NATO ir Europos Sąjungos“.
Pasak prezidento, jei Vakarų šalys jas patvirtins, jis tuomet „paklaus Ukrainos visuomenės, ką ji mano: priimame tai ar ne?“.
„Neturiu teisės priimti tokio sprendimo vienas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Zelenskis: Vladimiro Putino reikalavimai dėl Europos saugumo yra pavojingi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) ir NATO yra vienintelis Europos „tikrasis saugumas“, ir įspėjo, kad Kremliaus bandymas pakeisti žemyno saugumo architektūrą gali sukelti daugiau karų.
„Tai pavojinga, nes, mano nuomone, būtent tokie dalykai veda prie karų ar eskalacijos“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Zelenskis, kurio komentarai galėjo būti paskelbti tik šeštadienį.
„Tikrasis saugumas Europoje reiškia ES ir NATO. Štai ir viskas. Kito saugumo Europoje nėra“, – pabrėžė jis.
Rusija surengė šimtus atakų Ukrainoje: žuvo vaikas, dešimtys žmonių sužeisti
Rusijos pajėgos per pastarąją parą surengė beveik 884 atakas Zaporižios srityje. Per jas žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas, o dar 62 žmonės buvo sužeisti.
Kaip praneša „Ukrinform“, Zaporižios srities gynybos tarybos pirmininko pavaduotojas Ivanas Fedorovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
„Per priešo atakas Zaporižioje ir Zaporižios rajone žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką. Dar 62 žmonės, tarp jų aštuoni vaikai, buvo sužeisti“, – rašė I. Fedorovas.
Jis nurodė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos iš viso surengė 884 smūgius į 48 Zaporižios srities gyvenvietes.
Du žmonės žuvo Chersone
Per pastarąją parą Chersono srityje rusų pajėgos nužudė du žmones ir dar penkis sužeidė.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti“, – rašė O. Prokudinas.
Jis nurodė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos atakavo Chersono miestą ir dar 29 srities gyvenvietes dronais, aviacijos smūgiais ir artilerijos ugnimi.
Rusijos pajėgos atakavo kritinės svarbos ir socialinę infrastruktūrą, taip pat gyvenamuosius rajonus srities gyvenvietėse. Buvo apgadinti trys daugiabučiai ir penki privatūs namai. Taip pat apgadintas pašto skyrius, ūkinis pastatas ir greitosios medicinos pagalbos automobilis.
Vienas žmogus žuvo Charkivo srityje
Per pastarąją parą Rusijos pajėgoms atakavus septynias Charkivo srities gyvenvietes, žuvo vienas žmogus, o du civiliai buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
O. Synjehubovo teigimu, per apšaudymą greitkelyje netoli Čornohlazivkos kaimo, esančio Zoločivo bendruomenėje, buvo sužeistas 34 metų vyras. Tuo metu Karasivkos kaime, taip pat priklausančiame Zoločivo bendruomenei, sprogus nenustatytam įtaisui žuvo 60 metų moteris, o 30 metų moteris buvo sužeista.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos Charkivo sričiai atakuoti panaudojo šešis bepiločius orlaivius „Geran-2“, vieną FPV droną ir du nenustatyto tipo dronus. Per atakas buvo apgadinti arba sunaikinti civilinės infrastruktūros objektai.
JAV senatoriai paprašė Musko pateikti visus dokumentus apie „Starshield“ veiklą Ukrainoje
JAV senatoriai demokratai pareikalavo Elono Musko išsaugoti visus dokumentus, susijusius su jo bendrovės „SpaceX“ Ukrainai įvestais „Starlink“ ir „Starshield“ palydovinių paslaugų naudojimo apribojimais, praneša „Reuters“.
Senatoriai pareikalavo, kad iki lapkričio 30 d. E. Muskas raštu patvirtintų, jog „buvo imtasi visų reikiamų priemonių dokumentams išsaugoti“.
Įstatymų leidėjai paprašė, kad „SpaceX“ pateiktų visus nuo rugsėjo 1 d. sukauptus dokumentus, įskaitant susirašinėjimą dėl „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo Ukrainoje, taip pat E. Musko, „SpaceX“ vadovybės, Baltųjų rūmų ir Pentagono komunikaciją.
Senatoriai Jeanne Shaheen ir Chrisas Coonsas pažymėjo, kad šie apribojimai kelia „rimtų klausimų“ dėl „SpaceX“ vykdomos ryšių sistemų, turinčių itin didelę reikšmę nacionaliniam saugumui, kontrolės. Jie taip pat sukritikavo, jų teigimu, neskaidrų sprendimų priėmimo procesą.
„Spalį ir lapkritį įvesti apribojimai kelia didelį susirūpinimą: panašių pažeidžiamumų gali būti net tose sistemose, kuriomis remiasi JAV vyriausybė“, – rašoma J. Shaheen ir Ch. Coonso laiške E. Muskui.
UNIAN primena, kad „Starshield“ sistema – karinė „Starlink“ versija – yra itin svarbi ryšiui fronto linijoje užtikrinti ir dronams, naudojamiems perimti Rusijos raketas bei bepiločius orlaivius, valdyti.
„Starshield“ veikimo Ukrainoje sutrikimai
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, spalį nurodymas apriboti Ukrainos kariškių naudojamos „Starshield“ sistemos veikimą atėjo iš Baltųjų rūmų. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šią informaciją paneigė, pareiškęs, kad sprendimus dėl Ukrainos prieigos prie šios paslaugos priima tik bendrovė „SpaceX“ ir E. Muskas.
Vėliau tą patį mėnesį Ukraina pranešė, kad „Starlink“ ir „Starshield“ sistemos vėl veikia įprastai.
O šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kariškiai vėl susidūrė su „Starshield“ veikimo sutrikimais.
Rusija kare jau neteko daugiau nei 1,62 mln. karių
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 14 d. neteko maždaug 1 620 630 karių, iš jų 1 710 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešimu socialiniame tinkle „Facebook“.
Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino 12 478 (+6 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 25 750 (+19) šarvuotųjų kovos mašinų, 52 355 (+33) artilerijos sistemas, 2 273 (+2) reaktyviosios salvinės ugnies sistemas, 1 756 oro gynybos sistemas, 452 lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 140 (+4) antžeminių robotinių sistemų, 607 531 (+448) operatyvinių ir taktinių dronų, 5 196 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus bei katerius, 2 povandeninius laivus, 174 609 (+302) transporto priemones ir degalų cisternas ir 4 905 specialiosios technikos vienetus.
Informacija apie nuostolius nuolat atnaujinama.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Prieš žiemą – Volodymyro Zelenskio įspėjimas dėl „Starshield“ ribojimų poveikio energetikai
Ukrainos galimybes perimti Rusijos dronus trikdo palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ apribojimai, sekmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis įspėjo, kad Elono Musko bendrovės „SpaceX“ valdomos sistemos suvaržymai gali susilpninti Ukrainos energetikos infrastruktūros gynybą prieš šaltąjį periodą, nes ankstesniais karo metais Maskva nuolat taikėsi į savo kaimynės elektros tinklus, o tokios atakos prognozuojamos ir šią žiemą.
Ukrainos perėmėjai dronai toliau praranda ryšį su operatoriais, kai skrieja greičiau nei 161 km per val. greičiu palei fronto liniją ir virš Rusijos okupuotos teritorijos, todėl negali pasivyti rusiškų „Shahed“ dronų, teigė V. Zelenskis.
„Tikimės, kad šie apribojimai bus panaikinti, – socialiniuose tinkluose parašė jis. – Nuo to priklauso gyvybių ir Ukrainos energetikos infrastruktūros apsauga prieš žiemą. Užsienio reikalų ministerijai, Gynybos ministerijai ir Prezidento kanceliarijai pavesta glaudžiai bendradarbiauti su JAV puse ir „SpaceX“. Svarbu būti teisingoje istorijos pusėje. Reikia padėti Ukrainai.“
Šeštadienį V. Zelenskis suabejojo, ar ši problema yra techninio pobūdžio, pažymėdamas, jog apribojimus veikiausiai pritaikė „SpaceX“, nepaisant ankstesnių JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio patikinimų, kad „Starshield“ labiau kontroliuoja JAV vyriausybė.
Po Rusijos smūgio energetikos objektui – elektros tiekimo sutrikimai
Tuo tarpu Ukrainos Odesos srities Čornomorsko uostamiestyje per Rusijos smūgį buvo sužeisti šeši žmonės ir apgadinta energetikos infrastruktūra, sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė srities vadovas Olehas Kiperis.
Sprogimas ir krentančios nuolaužos taip pat apgadino dujotiekį bei gretimus gyvenamuosius pastatus, užsidegė du stovintys automobiliai.
Smūgis kliudė bendrovės „DTEK Odesa Electric Networks“ valdomą objektą, todėl elektros tiekimas laikinai nutrūko maždaug 41 tūkst. vartotojų, nurodė O. Kiperis.
Per naktinius Rusijos aviacijos smūgius pietrytiniame Zaporižios mieste buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų – dvejų metų berniukas, sekmadienį pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido daugiau nei 2,3 tūkst. dronų, 1 590 valdomųjų aviacinių bombų ir 15 įvairių tipų raketų, nurodė V. Zelenskis.
Rusijos Rostovo srityje žuvo žmogus
Tuo tarpu Rusijos Rostovo srityje per Ukrainos dronų smūgius buvo apgadintos dvi elektros pastotės ir žuvo vyriausiasis inžinierius, sekmadienį pranešė gubernatorius Jurijus Sliusaris.
Dronų nuolaužoms nukritus ant automobilių, sužeisti keturi žmonės, socialiniuose tinkluose parašė J. Sliusaris. Pasak jo, penktas žmogus buvo sužeistas, kai nuolaužos pataikė į gamybos objektą Troickojės kaime.
Ukrainos pajėgos taip pat taikėsi į Rusijos Tatarstano regioną, nurodė pareigūnai. Trečio pagal dydį regiono miesto Nižnekamsko meras Radmiras Beliajevas pranešė, kad pramoninė zona nukentėjo per „didelio masto ilgai trukusį puolimą“.
Pasak jo, šeši žmonės buvo sužeisti, o kai kuriose miesto dalyse sutriko šildymo ir karšto vandens tiekimas.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos per naktį 13 Rusijos regionų, aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje bei virš Juodosios ir Azovo jūrų numušė 533 Ukrainos dronus.