Žiniasklaida: Trumpas Putinui pasiūlys gamtinių išteklių sandorį mainais už taiką Ukrainoje
Per derybas Aliaskoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikriausiai bandys pasiūlyti Vladimirui Putinui prieigą prie vertingų gamtinių išteklių ir sankcijų sušvelninimą mainais į karo Ukrainoje nutraukimą. Apie tai rašo leidinys „The Telegraph“, skelbia UNIAN.
Anot šaltinių, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas yra vienas iš tų, kurie pataria D. Trumpui prieš susitikimą su V. Putinu ir nagrinėja ekonominius kompromisus, kuriuos JAV gali padaryti Rusijai.
Anot leidinio, D. Trumpas į Aliaską atsiveš „daugybę pinigų uždirbimo galimybių“, kurias pasiūlys V. Putinui. Ir tarp jų bus galimybė „atverti Maskvai priėjimą prie Aliaskos gamtinių išteklių“.
Tekste pažymima, kad kalbama apie išteklius Beringo sąsiauryje. Skaičiuojama, kad jame gali būti nemažai neatrastų naftos ir dujų atsargų.
JAV taip pat esą pasiūlys Rusijai „prieigą prie retųjų žemių iškasenų Ukrainos teritorijose, kurias dabar yra okupavusi Rusija“. Pasak „The Telegraph“, Ukrainoje yra 10 proc. pasaulio ličio atsargų. Jis naudojamas šiuolaikinių akumuliatorių gamyboje. Du didžiausi ličio telkiniai yra Rusijos kontroliuojamose teritorijose.
„Yra keletas paskatų, viena iš jų galėtų būti galimas mineralų ir (arba) retųjų žemių sandoris“, – sako su pasiūlymais susipažinęs šaltinis.
Tarp kitų paskatų, kurias D. Trumpas esą planuoja pasiūlyti V. Putinui, yra ir Rusijos oro linijų bendrovių keleivinių lėktuvų techninei priežiūrai reikalingų dalių ir įrangos sankcijų panaikinimas.
„Sankcijų Rusijos lėktuvams panaikinimas galėtų būti naudingas JAV gamintojui „Boeing“. Rusijos oro linijų bendrovės, kurių orlaivių parke dominuoja „Airbus“ ir „Boeing“, turinčios daugiau kaip 700 lėktuvų, galėtų kreiptis į JAV tiekėjus dėl svarbiausių dalių ir techninės priežiūros“, – rašoma tekste.
Vance'as sako, kad JAV su Rusija nesiderės be Ukrainos
Vienas iš pagrindinių Volodymyro Zelenskio ir Europos vadovų nuogąstavimų yra tai, kad JAV primes susitarimą su Rusija dėl Ukrainos.
Tačiau JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as per pokalbį su Europos lyderiais pasakė, kad taip nenutiks, „NBC News“ nurodė du Vokietijos vyriausybės pareigūnai.
Anot jų, J. D. Vance‘as patikino V. Zelenskį ir Europos sąjungininkus, jog JAV nesiderės su Rusija dėl karo sprendimo, jei prie derybų stalo nesėdės Ukraina arba Europa.
Pareigūnai sako, kad D. Trumpas ir jo komanda parodė didelį susidomėjimą tuo, ką Ukraina ir Europos sąjungininkai laiko esminiais derybų punktais.
Perspėja dėl susitikimo Aliaskoje: Trumpas gali sužlugdyti derybas
Rugpjūčio 15 dieną, penktadienį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks Ankoridže, Aliaskoje. Amerikos ekspertų bendruomenė šio susitikimo laukia su nerimu, nes beveik niekas iš D. Trumpo aplinkos žmonių nepažįsta Rusijos, rašo „Financial Times“ (FT).
Daugelis prisimena 2018 m. Helsinkyje vykusį jųdviejų susitikimą. Ekspertų, politikų ir žurnalistų nuomonė buvo vieninga: D. Trumpas tuomet derybas sužlugdė, nepasiekė nė vienos nuolaidos, neiškėlė nė vienos svarbios temos ir apskritai beveik pataikavo V. Putinui. Tuometinė D. Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill vėliau pasakojo, kad per bendrą prezidentų spaudos konferenciją po susitikimo net svarstė suvaidinti priepuolį, kad ją nutrauktų – taip siaubingai jai skambėjo jos viršininko žodžiai.
Šį kartą amerikiečių pasirengimas gali būti dar blogesnis, rašo FT. Savo antrojoje kadencijoje D. Trumpas, rinkdamasis patarėjus, teikia pirmenybę lojalumui, o ne patirčiai. Be to, pavasarį jis smarkiai sumažino etatus JAV Nacionalinio saugumo taryboje – pagrindinėje institucijoje, rengiančioje panašius renginius. Rusijos ir Ukrainos ekspertai buvo atleisti arba išėjo patys, ir dabartinėje administracijoje nėra nė vieno žmogaus, gebančio kaip lygus su lygiu vesti turiningą pokalbį su Kremliumi.
Anksčiau tokiems susitikimams buvo rengiamasi savaitėmis. Nacionalinio saugumo taryba rinko duomenis iš visų žinybų, kad prezidentas žinotų, kaip reaguoti į bet kokį klausimą ar repliką. Svarbiausia iš šių įstaigų buvo Valstybės departamentas, bet iš jo liepos mėnesį buvo atleisti 1 300 žmonių, įskaitant analitikus, stebėjusius Rusiją ir Ukrainą. Tie, kurie liko tarnyboje, sako, kad moralinė dvasia Amerikos užsienio politikos struktūrose yra žema kaip niekada anksčiau.
Maža to, JAV neturi ambasadorių nei Rusijoje, nei Ukrainoje. Svarbiausias diplomatinis postas – valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos reikalams – taip pat tuščias. Pagrindinio derybininko su Rusija vaidmenį atlieka prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris tuo pat metu užsiima ir Artimųjų Rytų klausimais – o iki 2025 metų jis buvo viso labo nekilnojamojo turto vystytojas be diplomatinės patirties.
Buvęs D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas FT pasakojo, kad prieš viršūnių susitikimą Helsinkyje jis bandė tiesiog lėktuve prezidentui paaiškinti ką nors apie branduolinius ginklus, bet D. Trumpas mieliau žiūrėjo futbolą per televiziją. Dabar lėktuve į Ankoridžą nebus nei J. Boltono, nei jokio kito žmogaus, kuris gebėtų bent jau ką nors papasakoti D. Trumpui, jau nekalbant apie tai, kad D. Trumpas jo klausytųsi.
Baltuosiuose rūmuose tvirtinama, kad etatų mažinimas „padarys darbą greitesnį ir efektyvesnį“, o D. Trumpas gauna patarimus iš „talentingos komandos“. Tuo pat metu Marco Rubio eina valstybės sekretoriaus ir nacionalinio saugumo patarėjo pareigas – prieš jį šias dvejas pareigas 1973–1975 m. ėjo tik Henry Kissingeris. Bet M. Rubio negali pasigirti nei patirtimi, nei autoritetu, kokį turėjo H. Kissingeris.
Panašu, toliau rašo FT, kad prieš susitikimą Aliaskoje, kaip ir visoje savo užsienio politikoje, Trumpas labiau pasikliauja intuicija ir asmeniniais santykiais negu faktų išmanymu, ekspertų žiniomis ir pasirengimu. JAV prezidentas žada, kad per pirmąsias dvi pokalbio su V. Putinu minutes supras, ar pavyks susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Toks nusiteikimas kelia didelį nerimą Amerikos diplomatų bendruomenei. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas FT sakė: „Negali taip būti, kad jie su Witkoffu ten tiesiog improvizuotų – jie tiesiog per mažai žino. Kambaryje turi būti kas nors, kas galėtų pažvelgti į prezidentą, užversti akis ir papurtyti galvą“. Bet tas „kas nors“ iš niekur neatsiras.
Tie patys ekspertai pabrėžia: V. Putinas – patyręs politikas ir derybininkas, kuris visada puikiai išmano temą, moka „gaudyti“ pašnekovus detalėmis ir nėra priklausomas nuo charizmos, kuria visada pasikliauja D. Trumpas. FT pašnekovai tiesiai nesako, bet aiškiai leidžia suprasti, kad V. Putinas ir šį kartą, kaip ir 2018-aisiais Helsinkyje, lengvai pergudraus D. Trumpą.
D. Trumpas jau sureagavo į šią FT publikaciją, pavadindamas ją „nesąžininga“. J. Boltoną, kuris cituojamas straipsnyje, jis apibūdino kaip „atleistą iš darbo nevykėlį“ ir „labai kvailą“. Tačiau jokių argumentuotų prieštaravimų jis nepateikė.
Nausėda: prieš bet kokias taikos Ukrainoje derybas būtinos paliaubos be išankstinių sąlygų
Svarbiausias elementas prieš pradedant bet kokias taikos derybas yra visapusiškos paliaubos, agresorės užpultai Ukrainai nekeliant jokių išankstinių sąlygų, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Taip jis teigė po trečiadienį vykusio nuotolinio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, kuriame aptarta padėtis Ukrainoje ir artėjantis JAV bei Rusijos prezidentų susitikimas.
„Visapusiškos paliaubos be išankstinių sąlygų – esminis elementas, prieš pradedant bet kokias tikras derybas“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.
„Nors Ukraina yra pasirengusi tikram, teisingam ir visapusiškam taikos procesui, negalima reikalauti, kad ji atsisakytų savo teritorijų. Tuo labiau toks reikalavimas negali būti išankstinė sąlyga paliauboms pasiekti“, – pažymėjo prezidentas.
Pasak jo, neatsiejama bet kokio susitarimo dalimi turi tapti visapusiškos ir patikimos saugumo garantijos Ukrainai, o tam Lietuva esą yra pasirengusi prie bendrų pajėgų prisidėti kariais ir karinio apmokymo pajėgumais.
„Turime būti pasirengę Ukrainoje dislokuoti saugumą užtikrinsiančias pajėgas, vos tik tam bus sąlygos“, – tikino G. Nausėda.
Todėl, anot šalies vadovo, itin svarbu, kad dėl taikos Ukrainoje nebūtų sprendžiama be pačios Ukrainos, dėl ko į būsimus susitikimus būtina įtraukti ir šios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Šalies vadovas taip pat sakė besidžiaugiantis susitikimo dalyvių vieninga pozicija dėl esminių principų siekiant ilgalaikės ir tvarios taikos Ukrainoje.
Iniciatyvos suburti vadinamąją „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios jungtųsi šalys, pasirengusios pasiųsti karių į taikdarių misiją, jei būtų sudaryta taikos sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, ėmėsi Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rugpjūčio 15 d. ketina susitikti Aliaskoje. Susitikimo metu JAV lyderis tikisi įtikinti kolegą iš Rusijos užbaigti karą Ukrainoje.
Pasak „NBC News“, Baltieji rūmai svarsto galimybę į Aliaską pakviesti ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Donaldas Trumpas pranešė apie „labai gerą pokalbį“ su Europos lyderiais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad turėjo „labai gerą pokalbį“ su Europos lyderiais, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
D. Trumpas penktadienį ruošiasi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Turėjome labai gerą pokalbį. Jis dalyvavo pokalbyje – prezidentas Zelenskis dalyvavo pokalbyje. Įvertinčiau jį 10 balų. Žinote – labai, labai draugiškas“, – sakė jis žurnalistams per renginį Vašingtono Kennedy (Kenedžio) centre.
D. Trumpas pridūrė, kad norėtų po Aliaskos viršūnių susitikimo surengti „greitą antrąjį“ susitikimą su V. Putinu ir V. Zelenskiu.
Trumpas pagrasino Putinui dėl penktadienio susitikimo: „Bus labai griežtų pasekmių“
Trečiadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo buvo paklausta, kas lauks Vladimiro Putino, jei jis nesutiks nutraukti karo, rašo „Sky news“.
Penktadienį V. Putinas ir D. Trumpas susitinka Aliaskoje, kur kalbės apie karo Ukrainoje pabaigos scenarijų. Skelbiama, kad D. Trumpas viliasi užtikrinti paliaubas.
„Bus pasekmių“, – į klausimą apie priemones prieš Rusiją atsakė D. Trumpas.
Netrukus jo buvo paklausta, kokios tai galėtų būti pasekmės – sankcijos, muitai ir t.t.
„Negaliu pasakyti. Bus labai griežtų pasekmių“, – pareiškė jis.
Starmeris: turime realią galimybę sudaryti paliaubas Ukrainoje
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) trečiadienį pareiškė, kad dabar atsirado reali galimybė sudaryti paliaubas Ukrainoje, artėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino viršūnių susitikimui Aliaskoje.
„Šis konfliktas tęsiasi jau ilgiau nei trejus metus, bet mes dar nepriartėjome prie (...) tinkamo būdo jį užbaigti iki paliaubų“, – Europos lyderių susitikime sakė K. Starmeris.
„Dabar mes turime tokią galimybę dėl (JAV prezidento) pastangų“, – žurnalistams vaizdo konferencijoje, kuri vyko prieš penktadienį Aliaskos viršūnių susitikimą, sakė jis.
Iš Europos – 5 svarbūs punktai Trumpui dėl Ukrainos
Prieš penktadienį Aliaskoje įvyksiantį susitikimą su Vladimiru Putinu Donaldas Trumpas dalyvavo pokalbyje su Europos lyderiais.
Pasak Vokietijos kanclerio, prieš derybas Europos pusė JAV prezidentui išdėstė penkis principus.
Kaip rašo „Sky news“, šie principai yra šie:
- Ukraina turi būti įtraukta į bet kokius būsimus susitikimus su V. Putinu;
- Prieš pradedant bet kokias derybas, pirmiausia turi būti žengtas pirmas žingsnis – ugnies nutraukimas;
- Rusijos okupuotos teritorijos pripažinimas nėra svarstomas;
- Ukrainos pajėgos turi turėti galimybę laisvai ginti savo šalies suverenitetą, padedant Europai;
- Platesnės derybos turi būti „transatlantinės strategijos, paremtos parama Ukrainai ir spaudimu Rusijai“, dalis.
EK vadovė pranešė apie „labai gerą pokalbį“ su Donaldu Trumpu apie Ukrainą
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie įvykusį „labai gerą pokalbį“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Ukrainos ir Europos valstybių lyderiais.
Pokalbis įvyko likus dviem dienoms iki JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo Aliaskoje.
„Šiandien Europa, JAV ir NATO sustiprino bendrą pagrindą Ukrainos klausimu. Mes ir toliau glaudžiai koordinuosime veiksmus. Niekas labiau nei mes netrokšta taikos – teisingos ir ilgalaikės taikos“, – socialiniame tinkle „X“ parašė U. von der Leyen.
Naujos detalės: Trumpas ir Putinas susitiks karinėje bazėje
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Jungtinėje Elmendorfo-Richardsono bazėje Aliaskoje, trečiadienį pranešė vienas oficialus Baltųjų rūmų asmuo.
Penktadienį abu lyderiai susitiks aptarti galimybių užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje – tai bus pirmasis jų atskiras aukščiausiojo lygio susitikimas po to, kuris 2018 m. įvyko Helsinkyje.
Netoli Aliaskos valstijos sostinės Ankoridžo esančią Jungtinę Elmendorfo-Richardsono bazę sudaro Elmendorfo karinių oro pajėgų bazė ir kariuomenės Ričardsono fortas. 2010 m. šios dvi bazės buvo sujungtos į vieną.
Bazėje yra įsikūrę tokie padaliniai kaip Aliaskos vadavietė, kuri yra atsakinga už JAV pajėgas šioje valstijoje, ir Aliaskos NORAD regionas, padedantis užtikrinti oro erdvės kontrolę ir perspėjimą apie grėsmes.
JAV kariuomenė reguliariai aptinka ir apgręžia Rusijos orlaivius, kurie priartėja prie Amerikos oro erdvės Aliaskoje, su Maskvos lėktuvais susisiekdama vizualiai arba elektroniniu būdu.
Plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasarį, o D. Trumpas pirmuosius savo antrosios kadencijos mėnesius praleido bandydamas tarpininkauti sudarant taikos susitarimą, tačiau jokio proveržio pasiekti jam kol kas nepavyko.
Merzas: nebuvo aptartos garantijų detalės
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nurodė, kad Europa supranta, jog Ukrainai yra reikalingos saugumo garantijos, rašo „Sky news“.
Jis teigė, kad Europa turės „paremti Ukrainos kariuomenę, kad ši apgintų savo šalį“.
„Šiandien su Donaldu Trumpu nebuvo aptartos šių garantijų detalės, tačiau tai turės būti padaryta, „kai bus atvertas kelias į taiką“, – sako jis.
„Man atrodo, kad bet kokių derybų sėkmė visų pirma priklauso nuo rezultatų ir nuotaikos, o mūsų nuotaika dabar yra tokia, kad esame vieningi, ir ji buvo labai pozityvi“, – priduria V. Zelenskis.
Jis toje pačioje spaudos konferencijoje nurodė, kad D. Trumpas supranta, jog Ukrainai reikalingos saugumo garantijos.
Baigėsi Trumpo pokalbis su Zelenskiu ir kitais: jame – Trumpo žinia dėl garantijų Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui nurodė, jog Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas blefuoja, rašo „Sky news“.
Trečiadienį vyko D. Trumpo pokalbis su V. Zelenskiu ir kitais Europos lyderiais.
Penktadienį vyks D. Trumpo susitikimas su V. Putinu. Jie susitiks Aliaskoje.
„Tai, kas susiję su Ukraina, turi būti aptarta su Ukraina“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Jis taip pat pareiškė, kad D. Trumpas pritaria paliauboms ir saugumo garantijoms Ukrainai.
„Rusija neturėtų turėti teisės vetuoti Ukrainos perspektyvų NATO“, – teigia jis.
„Turėtų būti daromas bendras spaudimas Rusijai, turėtų būti taikomos sankcijos ir siunčiama žinia, kad jei Rusija nesutiks nutraukti ugnies Aliaskoje, šis principas turėtų veikti“, – sako jis.
V. Zelenskio taip pat buvo paklausta, ar po šiandieninių derybų pasikeitė jo pozicija dėl Donbaso regiono atidavimo Rusijai.
Skelbiama, kad V. Putinas mainais į bet kokias paliaubas nori kontroliuoti regioną.
V. Zelenskis atsakė, kad jo „pozicija nepasikeitė, nes ji pagrįsta Ukrainos konstitucija, o Ukrainos konstitucija nepasikeitė“.
„Bet kokie klausimai, susiję su mūsų šalies teritoriniu vientisumu, negali būti svarstomi neatsižvelgiant į mūsų tautą, mūsų tautos valią ir Ukrainos konstituciją“, – pabrėžia jis.
Po pokalbio surengtoje Friedricho Merzo ir V. Zelenskio konferencijoje, Vokietijos lyderis nurodė, kad Ukraina yra pasirengusi aptarti teritorinius klausimus. Anot jo, teisinis okupuotų teritorijų pripažinimas „nėra svarstomas“.
Macronas po pokalbio su Trumpu: dėl teritorijų spręs tik Zelenskis
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš susitikimo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu tikisi paliaubų, rašo „Sky news“.
Anot UNIAN, jis taip pat nurodė, kad D. Trumpas patikino, jog mano, kad dėl teritorijų gali spręsti tik Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Trečiadienį D. Trumpas kalbėjosi su kai kuriais Europos lyderiais. Penktadienį jis Aliaskoje susitinka su Rusijos režimo lyderiu V. Putinu. Susitikimo metu bus aptariama karo Ukrainoje pabaiga.
Laukiama Zelenskio ir Merzo konferencijos
Artimiausiomis minutėmis tikimasi išgirsti Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ir Volodymyro Zelenskio komentarus, skelbia „Sky news“.
Abu lyderiai trečiadienį dalyvavo pokalbyje su Donaldu Trumpu ir kitais Europos lyderiais.
Žiniasklaida: Trumpas kalbasi su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais kitais Europos lyderiais, remdamiesi „Axios“ skelbia „Clash Report“.
Zelenskis atvyko į Berlyną skubių derybų prieš JAV ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Berlyną nuotolinių derybų su Europos sąjungininkais ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu prieš svarbų JAV ir Rusijos susitikimą dėl karo Ukrainoje.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris skubiai suorganizavo šias derybas, sakė, kad jų tikslas yra užtikrinti, jog Kyjivas ir jo partneriai Europoje visapusiškai įsitrauktų į procesą artėjant penktadienį Aliaskoje rengiamam D. Trumpo susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
V. Zelenskis sraigtasparniu nusileido prie kanceliarijos, kur jį asmeniškai pasitiko F. Merzas.
Per pietus abu lyderiai surengė dvišales diskusijas, o 14.00 val. (15 val. Lietuvos laiku) prasidėjo vaizdo konferencija su Europos sąjungininkais. Tarp dalyvių – Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos ir Suomijos vadovai, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Maždaug po valandos vyks antroji internetinė diskusija su D. Trumpu ir JAV viceprezidentu JD Vance‘u. Po to apie 16.00 val. (17 val. Lietuvos laiku) pareiškimus Berlyne turėtų padaryti F. Merzas ir V. Zelenskis.
Vokietijos kancleris taip pat planuoja informuoti „Norinčiųjų koalicijos“ – maždaug 30 Ukrainą remiančių šalių aljanso, kuriam vadovauja Didžioji Britanija ir Prancūzija – narius apie derybų su D. Trumpu ir JD Vance‘u rezultatus.
Prieš atvykdamas į Berlyną V. Zelenskis išreiškė mažai optimizmo dėl penktadienio derybų Ankoridže, Aliaskoje, sakydamas, kad Maskva nerodo noro užbaigti jau ketvirtus metus besitęsiančio karo.
„Šis karas turi baigtis. Turi būti daromas spaudimas Rusijai, kad būtų sudaryta teisinga taika“, – prieš nusileisdamas Vokietijos sostinėje V. Zelenskis parašė „Telegrame“. Jis teigė, kad Ukraina, Europa ir JAV turi veikti kartu, kad priverstų Maskvą derėtis.
Europos vyriausybės baiminasi, kad D. Trumpo ir V. Putino derybos gali nuvesti iki teritorinių nuolaidų Rusijai, kurias Kyjivas griežtai atmeta.
D. Trumpas susitikimą Aliaskoje apibūdino kaip pastangas siekti karo užbaigimo, įskaitant galimus „apsikeitimus žemėmis“.
Tikimasi, kad F. Merzas, V. Zelenskis ir jų partneriai iš Europos bandys iš JAV prezidento išgauti pažadą susilaikyti nuo bet kokių susitarimų su Rusija nedalyvaujant Ukrainai ir jos partneriams iš Europos.
Varšuva pateikė kaltinimus 6 vyrams dėl sabotažo Rusijos žvalgybos vardu
Lenkijos nacionalinė prokuratūra trečiadienį paskelbė, kad pateikė kaltinimus šešiems asmenims dėl sabotažo veiksmų Rusijos žvalgybos vardu.
Kaltinamųjų sąraše – trys lenkai ir trys baltarusiai: Kamilas K., Dawidas P., Lukaszas K., Stepanas K., Andrejus B. ir Jaraslavas S. Pilni jų vardai ir pavardės neskelbiami pagal Lenkijos privatumo įstatymus.
Pasak Nacionalinės prokuratūros atstovo Przemyslawo Nowako, trys iš jų, įtariama, yra atsakingi už 2023 metais šiaurinėje Lenkijos dalyje įsikūrusioje Gdynėje įvykdytus restorano padegimus.
„Šis (padegimas) atnešė 3 mln. zlotų (704,6 tūkst. eurų) nuostolių“, – trečiadienį paskelbtame pareiškime rašė P. Nowakas.
Prokurorai nustatė, kad pernai kovą Stepanas K., Kamilis K., Andrejus B. ir Jaraslavas S., gavę užsienio žvalgybos tarnybų įsakymus, suorganizavo pasikėsinimą sudeginti vieną iš Gdansko sandėlių.
Kitą mėnesį Stepanas K. ir Andrejus B. padegė padėklų sandėlį Markuose, Varšuvos pakraštyje.
„Šiuo atveju vyrai taip pat, įtariama, veikė užsienio žvalgybos tarnybų vardu“, – rašė atstovas spaudai.
Be kaltinimų dėl sabotažo veiksmų organizavimo ir vykdymo Lenkijoje, keturiems šios grupės nariams kaltinamajame akte taip pat inkriminuojami nusikaltimai, susiję su ginklų ir narkotikų prekyba, bei kita nusikalstama veika.
Pagal Lenkijos įstatymus, užsienio žvalgybos tarnybos suorganizuoti sabotažo veiksmai baudžiami laisvės atėmimu nuo 10 metų iki gyvos galvos.
Ukraina nurodė gyventojams palikti Donecko srities gyvenvietes, kurioms gresia rusų puolimas
Ukrainos Donecko srities, kur Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis sparčiai žengia į priekį, vadovas trečiadienį įsakė civiliams gyventojams su vaikais evakuotis iš gyvenviečių, kurioms gresia pavojus.
„Pradedame privalomą šeimų su vaikais evakuaciją iš Bilozerskės miesto“, – sakė gubernatorius Vadymas Filaškinas, pridurdamas, kad įsakymai galioja dar apie dešimčiai gyvenviečių.
Jis teigė, kad įsakymo paveiktoje teritorijoje tebėra apie 1 150 vaikų.
Trumpas prieš susitikimą su Europos lyderiais pavadino juos puikiais žmonėmis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį prieš susitikdamas vaizdo ryšiu su Europos lyderiais, kad aptartų karą Ukrainoje, vadino juos puikiais žmonėmis.
Virtualus susitikimas su Europos lyderiais bei Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu rengiamas dvi dienos prieš Aliaskoje vyksiančias jo derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Netrukus kalbėsiuosi su Europos lyderiais, – socialiniame tinkle „Truth Social“ sakė D. Trumpas. – Jie yra puikūs žmonės, norintys, kad susitarimas būtų sudarytas.“
Tuo metu Maskva D. Trumpo diplomatines konsultacijas su Ukraina ir Europos vadovais pavadino nereikšmingomis.
Ekspertai: JAV ir Rusijos lyderių susitikimas – didžiausias Trumpo sandorių išbandymas
Artėjantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino viršūnių susitikimas ekspertų vertinamas kaip didžiausias Jungtinių Valstijų lyderio sandorių sudarymo galių išbandymas.
Penktadienį D. Trumpas ir V. Putinas turėtų susitikti Aliaskoje – tai bus pirmosios pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų tiesioginės derybos nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį ir pirmasis jųdviejų susitikimas nuo 2018 metų derybų Helsinkyje.
JAV pareigūnai tvirtino, kad surengti šį susitikimą pasiūlė pats V. Putinas. JAV prezidentas sutiko jį pasikviesti į savo teritoriją, nors ne kartą viešai yra išreiškęs nusivylimą V. Putino veiksmais Ukrainoje ir pažangos dėl karo užbaigimo stoka.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas pasiekė „asmeninę pergalę“, gavęs kvietimą į derybas D. Trumpu JAV teritorijoje.
D. Trumpo kvietimas faktiškai užbaigia V. Putino izoliaciją, kurią Vakarai jam taiko nuo 2022 metų vasario.
Tačiau D. Trumpas ir jo administracija iš karto sumenkino šio susitikimo reikšmę.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu radijui sakė, kad būsimas susitikimas „nėra nuolaidžiavimas“ ir kad D. Trumpas nori susėsti prie derybų stalo su Rusijos prezidentu, kad įsitikintų, ar jis nusiteikęs rimtai.
D. Trumpas, neįprastai kuklus dėl savo diplomatijos, sakė, kad tai bus „pažintinis susitikimas“ ir kad pats savaime neatves iki susitarimo dėl karo Ukrainoje.
Jis teigė, kad iš karto po aukščiausiojo lygio susitikimo kalbėsis su V. Zelenskiu ir kitais Europos vadovais, kurie visi reikalauja, kad Ukraina nebūtų išstumta iš derybų dėl jos likimo.
„Europos vadovai anksčiau patyrė, kad tas, kuris paskutinysis kalbasi su Donaldu Trumpu, daro svarbiausią įspūdį“, – nurodė strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations” (CFR) bendradarbė Liana Fix.
Ji pridūrė, kad D. Trumpas labai nori būti tas, kuris „atneš taiką Ukrainai – net ir trumpai akimirkai, kad galėtų nusifotografuoti, kaip sutaria su Vladimiru Putinu dėl paliaubų“.
Prakalbo apie Rusijos pažangą fronte: to nebuvo daugiau nei metus
Rusijos kariuomenė antradienį pasiekė didžiausią per daugiau nei metus paros pažangą Ukrainoje, remdamasi JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis praneša naujienų agentūra AFP.
Apie tai skelbiama prieš pat Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje penktadienį.
Rugpjūčio 12-ąją, palyginti su ankstesne diena, Rusijos kariuomenė užėmė arba pareiškė užėmusi 110 kv. km plotą. Tai didžiausias skaičius nuo 2024-ųjų gegužės pabaigos.
Pastaraisiais mėnesiais Maskvai paprastai prireikdavo penkių ar šešių dienų tokiam tempui pasiekti, nors pastarosiomis savaitėmis Rusijos pažanga paspartėjo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pripažino, kad Rusijos kariuomenė netoli rytinio Dobropilios angliakasių miesto pasistūmėjo iki 10 kilometrų, tačiau patikino, kad Kyjivas netrukus juos sunaikins.
Rusija trečiadienį pranešė, kad užėmė du kaimus netoli Dobropilios.
Apie 70 proc. Rusijos prasiveržimų Ukrainoje šiais metais yra rytinėje Donecko srityje, kurią Kremlius teigė aneksavęs 2022 metų rugsėjį.
Antradienio duomenimis, Maskva kontroliavo arba tvirtino kontroliuojanti 79 proc. regiono, palyginti su 62 proc. prieš metus.
Rusijos kariuomenė taip pat ilgiau kaip pusantrų metų bando užimti kalnakasių miestą Pokrovską, o 2023 metų gegužę užėmė Bachmutą.
Pavojuje taip pat yra du paskutiniai didieji Kyjivo kontroliuojami regiono miestai – Slovjanskas ir Kramatorskas, kuris yra svarbus fronto logistikos centras.
Nuo balandžio Rusijos pažanga Ukrainoje kas mėnesį spartėjo.
Remiantis AFP atlikta instituto duomenų analize, nuo 2024 metų rugpjūčio 12 dienos iki 2025 metų rugpjūčio 12-osios Rusijos kariuomenė užėmė daugiau nei 6,1 tūkst. kv. km plotą – keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau šie Rusijos puolimai sudaro mažiau nei 1 procentą ikikarinės Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbasą.
Šiuo metu Rusija visiškai arba iš dalies kontroliuoja 19 proc. Ukrainos teritorijos.
„Politico“: Ukraina turi 5 reikalavimus derybose su Rusija dėl taikos
Ukrainos košmaras yra tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienio susitikime su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu pasinaudos proga pasirodyti kaip Nobelio taikos premijos kandidatas, priversdamas priimti taikos susitarimą, kuris bus it peilis į nugarą Kyjivui.
Štai kodėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pagrindiniai Europos sąjungininkai trečiadienį prieš viršūnių susitikimą susitiks su D. Trumpu, kad nustatytų raudonas linijas, kurios, kaip jie tikisi, atgrasys V. Putiną nuo to, kad jis susitarimą su D. Trumpu panaudotų kaip progą persigrupuoti ir toliau siekti savo pagrindinio tikslo – ne užgrobti dalį rytinės Ukrainos, o sunaikinti nepriklausomą, demokratinę Ukrainos valstybę.
„Politico“ įvardijo 5 pagrindinius Ukrainos strateginius interesus, kuriuos ji nori apginti bet kokiose derybose su Rusija.
Tvarus ugnies nutraukimas prieš bet kokias derybas dėl teritorijų – jokių nuolaidų dėl sienų; jokio pasitraukimo iš Donbaso.
Saugumo garantijos – kelias į NATO/ES, nuolatinė Vakarų karinė pagalba, jokios priverstinės demilitarizacijos.
Rusijos kompensacija Ukrainai už padarytą žalą nuo 500 mlrd. iki 1 trilijono JAV dolerių.
Karo belaisvių ir vaikų grąžinimas. Pagrobta 20 tūkst. vaikų, tūkstančiai karių vis dar laikomi nelaisvėje
Jokio sankcijų Rusijai švelninimo – sankcijų išlaikymas ir stiprinimas.
Rusija sako užėmusi du kaimus Rytų Ukrainoje
Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė užėmusi du kaimus netoli Dobropilios, buvusio angliakasių miesto Ukrainos rytuose, kurį vis dar kontroliuoja Kyjivas.
Rusų gynybos ministerija socialiniuose tinkluose pareiškė, kad užėmė Suvorovo ir Nikanorovkos gyvenvietes Donecko srityje.
Per Rusijos smūgius Chersone žuvo trys žmonės
Karo veiksmai Ukrainoje tęsiasi. Pietinėje Chersono srityje trečiadienį žuvo trys žmonės. Čia Čornobajivkoje nuo rusų artilerijos ugnies žuvo moteris, tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Be to, Beryslavo rajone per dronų ataką prieš automobilį žuvo vyras ir moteris.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusija naktį į trečiadienį paleido į Ukrainą 49 dronus ir dvi „Iskander“ raketas. Rusija taip pat pranešė apie Ukrainos surengtas bepiločių atakas.
Maskva sureagavo į Europos ir Ukrainos susitikimą: išvadino „nereikšmingomis“
Maskva Europos diplomatines konsultacijas su Ukraina trečiadienį, kelios dienos prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino viršūnių susitikimą Aliaskoje, pavadino nereikšmingomis.
„Mes laikome europiečių prašomas konsultacijas politiškai ir praktiškai nereikšmingomis“, – per spaudos konferenciją sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pavaduotojas Aleksejus Fadejevas, apkaltindamas Europos Sąjungą (ES) JAV ir Rusijos pastangų užbaigti konfliktą „sabotavimu“.
Ukrainos dronai smogė didžiausiam „Družba“ naftotiekio mazgui
Ukrainos dronai kamikadzės atakavo naftotiekio „Družba“ naftos siurblinę Briansko srityje. Apie tai pranešė UNIAN, remdamasis šaltiniais Ukrainos žvalgybos valdyboje (GUR). Šią informaciją vėliau patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pažymima, kad linijinės valdymo dispečerinės (LVD) „Uneča“ stotis yra didžiausias magistralinio naftotiekio „Družba“ mazgas ir yra naudojamas okupantų karinės pramonės aprūpinimui.
Zelenskis atvyko į Berlyną dalyvauti vaizdo konferencijoje su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Berlyną, kur planuoja susitikimus su Europos sąjungininkais ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš Kyjivo delegacijos.
„Atvykome“, – sakė šaltinis. V. Zelenskis ir Europos lyderiai surengs skubias internetines derybas su D. Trumpu, tikėdamiesi įtikinti jį gerbti Kyjivo interesus artėjančiame viršūnių susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dalyvauti konferencijoje į Berlyną taip pat pakvietė Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir kitų Europos šalių lyderius bei Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovus.
Tikimasi, kad vėliau jie antrojoje konferencinio skambučio dalyje pasikalbės su D. Trumpu ir jo viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu).
Penktadienį vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas – pirmasis nuo tada, kai Rusija prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – kol kas planuojamas be V. Zelenskio.
Tai pakurstė būgštavimus, kad Kyjivas gali būti priverstas daryti skausmingas nuolaidas, taip pat ir dėl teritorijų.
ES lyderiai antradienį pabrėžė „nepriklausomą Ukrainos teisę pasirinkti savo likimą“ ir pridūrė, kad „tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“.
V. Zelenskis, antradienį kalbėdamas su žurnalistais, atmetė kariuomenės išvedimo iš Donbaso, į kurį Maskva reiškia pretenzijas, galimybę.
F. Merzo biuras pranešė, kad konferenciniame pokalbyje bus aptartos „tolesnės spaudimo Rusijai galimybės“ ir „galimų taikos derybų rengimas bei susiję teritorinių pretenzijų ir saugumo klausimai“.
Derybose dalyvaus Suomijos, Prancūzijos, JK, Italijos, Lenkijos, Ukrainos lyderiai, Europos Komisijos ir ES Tarybos vadovai, NATO generalinis sekretorius, taip pat JAV prezidentas ir jo pavaduotojas, pirmadienį pranešė Berlynas.
Tuomet JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir F. Merzas taip pat surengs naują vadinamosios Norinčiųjų koalicijos derybų raundą.
Vladimiro Putino rezidenciją saugo net 12 oro gynybos sistemų
Aplink Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje, Novgorodo srityje, buvo pastebėta net 12 priešlėktuvinių gynybos sistemų „Pantsir-S1“. Prieš metus jų buvo dvi.
Apie tai pranešė socialinio tinklo „X“ vartotojas, kuris teigė, kad „Yandex.Maps“ aptiko anksčiau neaptiktas oro gynybos sistemas.
Vėliau „Radio Svoboda“ žurnalistas Markas Krutovas patvirtino šiuos duomenis. M. Krutovas žemėlapyje parodė visas rajone esančias priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Putin’s residence is guarded by 12 air defense systems, Radio Free Europe/Radio Liberty reports.
— NEXTA (@nexta_tv) August 13, 2025
Twelve towers equipped with Pantsir systems surround Putin’s residence — only five times fewer than the total number of air defense positions in Moscow and the Moscow region, where… pic.twitter.com/cVVltMI5ke
Estijos URM praneša išsiunčianti Rusijos diplomatą
Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė išsiunčianti Rusijos diplomatą dėl „nuolatinio kišimosi“ į šios NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalies narės reikalus.
„Minimas diplomatas tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo kenkiant Estijos konstitucinei santvarkai ir teisinei sistemai (…) Nuolatinis Rusijos ambasados kišimasis į Estijos Respublikos vidaus reikalus turi baigtis“, – pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Zelenskis teigia, kad Ukraina ir jos sąjungininkai turi kovoti su Rusijos apgaudinėjimu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkai turi bendradarbiauti, jog paspaustų Rusiją nutraukti savo invaziją.
Kaip pranešama, jis tokią pastabą išsakė prieš Berlyne numatytas derybas su Europos lyderiais ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Siekiant sąžiningos taikos, Rusijai turi būti daromas spaudimas. Turime pasimokyti iš Ukrainos ir mūsų partnerių patirties, kad užkirstume kelią Rusijos apgaudinėjimui. Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad rusai ruošiasi nutraukti karą“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis trečiadienį turėtų lankytis Berlyne ir dalyvauti derybose su Europos lyderiais ir D. Trumpu, kurios rengiamos prieš JAV prezidento aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Įvertino situaciją fronte: ar rusai išlaikys pažangą ir ką tai reikš deryboms Aliaskoje?
Rusijos karinės pajėgos dar nesukaupė pakankamai pajėgų, kad išlaikytų taktinį pranašumą prie Dobropilos miesto, tačiau okupantai greičiausiai susidurs su sunkumais bandydami tai padaryti.
Tokią prielaidą ataskaitoje išreiškė JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Analitikai aprašė okupantų veiksmų algoritmą prie Dobropilos miesto. Visų pirma, rusai iš pradžių naudojo taktiką, įtraukdami nedideles kovines grupes, kurios įsiskverbė į artimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užnugarį, ieškodamos silpnų vietų Ukrainos gynyboje. Užnugaryje rusai laukia, kol susikaups didesnės pajėgos, ir tada puola, bandydami įsitvirtinti ir konsoliduoti pajėgas.
ISW analitikai pažymėjo, kad nors toks okupantų taktinis judėjimas prie Dobropilios yra gilesnis ir greitesnis, rusų galimybės šiuos taktinius laimėjimus paversti operatyviniu lūžiu yra mažai tikėtinos.
Instituto ekspertų nuomone, rusų pažanga Dobropilios kryptimi nebuvo staigi, o vyko po kelis mėnesius trukusių pasirengimų. Pirmiausia, atnaujinta kombinuota rusų dronų smūgių taktika per pastaruosius mėnesius padėjo prasiveržti į svarbiausius Ukrainos miestus.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šis žengimas į priekį kainavo „daug Rusijos kariuomenės išlaidų“.
Institutas patikslino, kad Rusijos karinės pajėgos šioje kryptimi kovoja nuo 2024 m. vasario mėn. Net atsižvelgiant į neseniai įvykusį žygį netoli Zolotyj Kolodeco (rajonas netoli Dobropilios), per pastaruosius 17 mėnesių rusai pažengė tik 55 km gilyn į Ukrainą.
Tuo tarpu okupantai rusai puolimo operacijos, skirtos Avdiivkai užimti, pradžios 2023 m. spalio mėn. ir per intensyvias puolimo operacijas vakarinėje Donecko srityje prieš metus prarado daugiau nei 5 divizijas šarvuočių ir tankų Pokrovsko rajone.
Kaip tai atsilieps derybos Aliaskoje?
Rusijos pareigūnai jau bando pasinaudoti pažanga prie Dobropilios, kad paveiktų Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą.
Tačiau ISW padarė išvadą, kad strateginis Kremliaus tikslas yra palaužti Ukrainos, JAV ir Europos valią ir pasiekti seniai siekiamus Rusijos tikslus – visišką Ukrainos kapituliaciją.
Baltarusija paskelbė tikslią „Zapad“ pratybų datą
Rusija ir Baltarusija rugsėjo 12–16 d. surengs mažesnio masto periodines karines pratybas „Zapad“, antradienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Tai bus pirmosios pratybos nuo tada, kai 2022 m. Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, praneša portalas „The Moscow Times“.
Baltarusijos gynybos ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovas generolas majoras Valerijus Revenko sakė, kad pratybos skirtos patikrinti Sąjunginės valstybės, t. y. politinio ir ekonominio pakto tarp Maskvos ir Minsko, kuris nuo jo pasirašymo 1999 m. išsiplėtė iki bendradarbiavimo gynybos srityje, karinę parengtį.
Zelenskis atvyks į Berlyną dalyvauti Trumpo konferencijoje dėl karo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Berlyne, kur dalyvaus vaizdo konferencijoje dėl karo Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.
Apie tai pranešama artėjant JAV ir Rusijos vadovų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimui penktadienį.
Europos lyderiai surengs derybas vaizdo ryšiu su D. Trumpu, tikėdamiesi įtikinti jį parodyti pagarbą Ukrainos interesams, kai penktadienį Aliaskoje aptarinės karą su V. Putinu.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) dalyvauti konferencijoje į Berlyną taip pat pakvietė Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir kitų Europos šalių lyderius bei Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovus.
Tikimasi, kad vėliau jie antrojoje konferencinio skambučio dalyje pasikalbės su D. Trumpu ir jo viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu).
Penktadienį vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas – pirmasis nuo tada, kai Rusija prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – kol kas planuojamas be V. Zelenskio.
Tai pakurstė būgštavimus, kad Kyjivas gali būti priverstas daryti skausmingas nuolaidas, taip pat ir dėl teritorijų.
ES lyderiai antradienį pabrėžė „nepriklausomą Ukrainos teisę pasirinkti savo likimą“ ir pridūrė, kad „tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“.
V. Zelenskis, antradienį kalbėdamas su žurnalistais, atmetė kariuomenės išvedimo iš Donbaso, į kurį Maskva reiškia pretenzijas, galimybę.
F. Merzo biuras pranešė, kad konferenciniame pokalbyje bus aptartos „tolesnės spaudimo Rusijai galimybės“ ir „galimų taikos derybų rengimas bei susiję teritorinių pretenzijų ir saugumo klausimai“.
Derybose dalyvaus Suomijos, Prancūzijos, JK, Italijos, Lenkijos, Ukrainos lyderiai, Europos Komisijos ir ES Tarybos vadovai, NATO generalinis sekretorius, taip pat JAV prezidentas ir jo pavaduotojas, pirmadienį pranešė Berlynas.
Tuomet JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir F. Merzas taip pat surengs naują vadinamosios Norinčiųjų koalicijos derybų raundą.
Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje pražudė du civilius
Rugpjūčio 12 d. Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje pražudė du civilius, o dar dešimt žmonių sužalojo, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jis patvirtino, kad atakos taikiniu tapo Kostiantynivka.
Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios Donecko srityje iš viso žuvo 3 407 žmonės, o dar 7 822 buvo sužeisti. Į šiuos skaičius neįtraukti duomenys iš Mariupolio ir Volnovachos, kurie dėl tebesitęsiančios okupacijos išlieka nepasiekiami.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo dvi „Iskander“ raketas ir 32 dronus
Ukrainiečių gynybiniai daliniai neutralizavo dvi priešo paleistas „Iskander-M/KN-23“ tipo raketas bei 32 dronus, pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 49 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Į Donecko ir Černihivo sritis skriejo puolamieji dronai, o į Poltavą – raketos.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 8.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos šiaurėje ir rytuose neutralizuoti 34 oro taikiniai – 32 dronai ir dvi balistinės raketos.
Registruota 17 dronų smūgių 15 vietų.
Prieš susitikimą Aliaskoje – netikėtas rusų proveržis fronte: ko siekia Putinas?
Pastarosiomis dienomis Rusijos karinės pajėgos įvykdė netikėtą šturmą Ukrainos rytuose. To priežastis – Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino siekis įgyti pranašumą mūšio lauke prieš penktadienį vyksiančias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 890 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugpjūčio 13 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 066 110 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 890 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 099 (+1) priešo tankus, 23 127 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 31 429 (+23) artilerijos sistemas, 1 465 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 207 (+1) oro gynybos sistemas, 421 (+0) karo lėktuvą, 340 (+0) sraigtasparnių, 50 852 (+99) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 558 (+2) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 58 265 (+46) automobilius ir degalų cisternas, 3 937 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Prieš Trumpo ir Putino susitikimą Starmeris reikalauja saugumo garantijų Ukrainai
Britų premjeras Keiras Starmeris prieš planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą pareikalavo saugumo garantijų Ukrainai.
Būtina „pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką, pagrįstą tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis, kurios atgrasytų Rusiją ateityje grasinti Ukrainai“, sakoma vyriausybės Londone pranešime.
Leiboristas K. Starmeris prieš penktadienį Aliaskoje numatomą viršūnių susitikimą surengs virtinę virtualių pokalbių. Jis trečiadienį, be kitų, ketina pasikalbėtu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu. Vėliau prie pokalbių turėtų prisijungti ir D. Trumpas bei JAV viceprezidentas JD Vance‘as JD Vance‘as šiuo metu su šeima atostogauja Anglijoje.
Trečiadienį planuojamas ir „norinčiųjų koalicijos“ susitikimas. Tai Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovaujama grupė valstybių, kurios yra pasirengusios nusiųsti karių į Ukrainą galimoms paliauboms prižiūrėti.
WSJ: Putinas sutiks su tikra taika tik vienu atveju
Ukrainoje, Europoje ir tarp Vašingtono sąjungininkų didesnis nerimas dėl artėjančio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje rugpjūčio 15 dieną, praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ), cituoja „RBC Ukraine“.
Leidinys pažymi, kad nors susitikimas galėtų būti naudingas, jis taip pat kelia riziką, jei nebus pasiektas aiškiai apibrėžtas susitarimas. Susirūpinimą kelia D. Trumpo požiūrio pasikeitimas: po to, kai rugpjūčio 8 d. baigėsi Rusijos ultimatumas, jis netaikė griežtų priemonių, o vietoj to į Maskvą išsiuntė savo specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą. Vėliau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimus teritorinius mainus tarp Ukrainos ir Rusijos.
Autoriai mano, kad V. Putinas nėra suinteresuotas išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę ir siekia integruoti šalį į Rusiją. Jis gali sutikti tik su Maskvai palankiomis paliaubomis. Ekspertai teigia, kad tikra taika bus įmanoma tik tada, kai karas kels grėsmę V. Putino politiniam išlikimui.
Orbanas: Rusija laimėjo karą Ukrainoje
Rusija, pasak Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, laimėjo karą Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes dabar kalbame, lyg tai būtų karo situacija su neaiškia baigtimi, tačiau taip nėra. Ukrainiečiai pralaimėjo karą. Rusija šį karą laimėjo, – sakė V. Orbanas interviu „YouTube“ kanalui „Patriot“. – Vienintelis klausimas yra, kada ir kokiomis aplinkybėmis Vakarai, kurie remia Ukrainą, pripažins, kad tai įvyko, ir kokios bus viso to pasekmės“.
Taip V. Orbanas kalbėjo likus kelioms dienoms iki penktadienį Aliaskoje planuojamo JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino viršūnių susitikimo. Nuo 2010 m. valdžioje esantis dešinysis nacionalistas V. Orbanas kai kurių Europos šalių lyderių yra kritikuojamas dėl jo vyriausybės santykių su Rusija ir nepritarimo karinei pagalbai Ukrainai.
V. Orbanas išlaikė santykius su V. Putinu ir po Rusijos invazijos į Ukrainą. Vengrijos premjeras pirmadienį buvo vienintelis iš ES šalių lyderių, neparėmęs bendro pareiškimo, kuriame teigiama, jog Ukraina turi turėti laisvę spręsti dėl savo ateities.
Putinas ir Kim Jong Unas prieš JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą pažadėjo stiprinti ryšius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą likus kelioms dienoms iki Kremliaus šeimininko susitikimo su JAV vadovu Donaldu Trumpu Aliaskoje, trečiadienį pranešė Pchenjano valstybinė žiniasklaida.
Europos lyderiai vaizdo ryšiu su Donaldu Trumpu aptars Ukrainą
Europos lyderiai trečiadienį vaizdo ryšiu susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikėdamiesi įtikinti jį gerbti Ukrainos interesus, kai penktadienį Aliaskoje jis aptarinės karą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip pat Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų Europos šalių lyderius bei Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovus į popietinę vaizdo konferenciją.
Tikimasi, kad vėliau jie antrojoje konferencinio skambučio dalyje pasikalbės su D. Trumpu ir jo viceprezidentu J. D. Vance'u.
Penktadienį vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas – pirmasis nuo tada, kai Rusija prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – kol kas planuojamas be V. Zelenskio.
Tai pakurstė būgštavimus, kad Kyjivas gali būti priverstas daryti skausmingas nuolaidas, taip pat ir dėl teritorijų.
ES lyderiai antradienį pabrėžė „nepriklausomą Ukrainos teisę pasirinkti savo likimą“ ir pridūrė, kad „tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“.
V. Zelenskis, antradienį kalbėdamas su žurnalistais, atmetė kariuomenės išvedimo iš Donbaso, į kurį Maskva reiškia pretenzijas, galimybę.
F. Merzo biuras pranešė, kad konferenciniame pokalbyje bus aptartos „tolesnės spaudimo Rusijai galimybės“ ir „galimų taikos derybų rengimas bei susiję teritorinių pretenzijų ir saugumo klausimai“.
Derybose dalyvaus Suomijos, Prancūzijos, JK, Italijos, Lenkijos, Ukrainos lyderiai, Europos Komisijos ir ES Tarybos vadovai, NATO generalinis sekretorius, taip pat JAV prezidentas ir jo pavaduotojas, pirmadienį pranešė Berlynas.
Tuomet JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir F. Merzas taip pat surengs naują vadinamosios Norinčiųjų koalicijos derybų raundą.
„Rusijos kariuomenė nesiruošia baigti karo“
Pirmadienį D. Trumpas sumenkino proveržio Aliaskoje galimybę, tačiau teigė, kad tikisi „konstruktyvių pokalbių“ su V. Putinu.
„Tai iš tikrųjų yra šiek tiek pažintinis susitikimas“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Bus kažkiek apsikeitimo, bus tam tikrų pokyčių kalbant apie teritoriją“, – pareiškė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Rusija pareikalavo, kad Kyjivas išvestų savo pajėgas iš kelių regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, įsipareigotų būti neutralia valstybe, atsisakytų JAV ir ES karinės paramos ir atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Ukraina pareiškė niekada nepripažinsianti Rusijos kontrolės savo suverenioje teritorijoje, nors pripažino, kad Rusijos užgrobtų žemių susigrąžinimas turėtų vykti diplomatiniais būdais, o ne mūšio lauke.
Antradienį Ukraina pareiškė, kad įsitraukė į sudėtingus mūšius su Rusijos pajėgomis, Maskvai sparčiai žengiant į priekį siaurame, bet svarbiame fronto linijos ruože šalies rytuose.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose teigė, kad „matome, jog Rusijos kariuomenė nesiruošia baigti karo. Priešingai, jie atlieka judesius, kurie rodo pasirengimą naujoms puolimo operacijoms“.
Paaiškėjo Trumpo ir Putino susitikimo vieta
Labai laukiamas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas Aliaskos valstijoje vyks Ankoridžo mieste, antradienį pranešė Baltieji rūmai.
D. Trumpas į susitikimą išvyks penktadienio rytą, tvirtino jo atstovė spaudai Karoline Leavitt.
JAV prezidentas ketina su V. Putinu Ankoridže aptarti Rusijos karą prieš Ukrainą. K. Leavitt patvirtino, kad planuojamas asmeninis abiejų prezidentų pokalbis, tačiau ji nepateikė konkretaus susitikimo tvarkaraščio ir pažymėjo, kad detalės vis dar derinamos.
Aliaskos pietuose įsikūręs Ankoridžas yra didžiausias šios šiauriausios JAV valstijos miestas. Pažymima, kad tik jungtinė Elmenfordo-Ričardsono bazė, esanti šiauriniame miesto pakraštyje, atitiko istorinio susitikimo reikalavimus.
Tačiau, kaip nurodo CNN, Baltieji rūmai tikėjosi išvengti viešo Rusijos lyderio ir jo aplinkos priėmimo JAV karinėje bazėje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio konsultavosi prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje. Pasak jos, S. Lavrovas ir M. Rubio pareiškė viltį, kad aptartas detales lydės sėkmė. Trumpame pranešime apie pokalbį telefonu išsamesnės informacijos nepateikta.
D. Trumpas susitikimą Aliaskoje pristato kaip bandymą priartėti prie galimybės nutraukti karą Ukrainoje. Šiame kontekste jis kalbėjo apie galimą Ukrainos ir Rusijos apsikeitimą teritorijomis. Ukraina griežtai atmeta bet kokias teritorines nuolaidas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpo žinia: gali būti, kad po susitikimo su Putinu vyks antras susitikimas ir su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad po penktadienį Aliaskoje įvyksiančio jo ir Vladimiro Putino susitikimo greičiausiai įvyks „greitas antrasis susitikimas“ tarp V. Putino, Volodymyro Zelenskio ir D. Trumpo, skelbia „Sky news“.
„Labai didelė tikimybė, kad įvyks antrasis susitikimas, kuris bus produktyvesnis už pirmąjį, nes pirmajame ketinu išsiaiškinti, kur esame ir ką darome“, – sako D. Trumpas.
D. Trumpas sakė, kad jei pirmasis susitikimas su V. Putinu penktadienį „praeis gerai“, tuomet įvyks „greitas antrasis susitikimas“ tarp V. Putino ir V. Zelenskio „ir manęs, jei jie norės, kad aš ten dalyvaučiau“.