Europa svarsto netikėtą būdą finansuoti JAV ginklų pirkimą Ukrainai
Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti naujam 10 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketui, kurį pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša „The Telegraph“.
Pagal svarstomą planą pajamos iš beveik 200 mlrd. eurų ES užblokuoto Rusijos centrinio banko turto galėtų būti panaudotos kaip dalis Europos šalių įnašo į naująjį gynybos fondą. Šis žingsnis tapo pirmuoju ES šalių diskusijų objektu po to, kai D. Trumpas paskelbė apie naują iniciatyvą tiekti Ukrainai ginklus ir oro gynybos sistemas per NATO.
Rusai į Ukrainos Dobropilijos miestą paleido sklendžiančią bombą, žuvo 2 žmonės, 14 – sužeista
Rusijos pajėgos į Ukrainos Dobropilijos miesto centrą Donecko srityje paleido sklendžiančią bombą. Pranešama, kad pataikyta į teritoriją netoli parduotuvės „Aurora“. Žuvo du žmonės ir 14 buvo sužeista. Apie tai socialiniuose tinkluose skelbia žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Vietoje dirba gelbėtojai ir medikai. Miesto ligoninėje neužtenka vietų visiems sužeistiesiems, rašo ombudsmenas. Jo duomenimis, po griuvėsiais yra žmonių. Gelbėjimo operacija tęsiasi.
„Tai dar vienas tyčinis smūgis prieš civilius. Rusija yra teroristinė valstybė, kariaujanti prieš taikią Ukrainą ir naikinanti gyvybes net toli nuo fronto linijos“, – pabrėžė D. Lubinecas.
Preliminaria informacija, apgadinta 30 pardavimo vietų, šeši daugiaaukščiai ir aštuoni automobiliai.
ES pritaikė sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams dėl Rusijos veiksmų užsienyje
Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį nustatė papildomas sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams, už, jos teigimu, destabilizuojančius Rusijos veiksmus užsienyje.
ES Taryba teigia, kad šie asmenys ir subjektai siekia formuoti vietos gyventojų nuomonę Rusijos politikos naudai, delegitimizuoti Ukrainos valdžią, diskredituoti Vakarų šalis, kištis į rinkimų procesus ir vykdyti kitą destabilizuojančią veiklą.
ES Taryba pranešė, kad papildomos sankcijos pirmiausia pritaikytos Rusijos valstybinei žiniasklaidos įmonei „Russian Television and Radio Broadcasting Network“ (RTRS), jos generaliniam direktoriui ir Komunikacijos infrastruktūros plėtros koordinavimo departamento vadovui okupuotose Ukrainos teritorijose.
Į sankcijų sąrašą šįkart įtraukti nauji subjektai ir jų darbuotojai – 841-asis atskirasis kibernetinio karo centras bei du aukšto rango jo pareigūnai.
Jų veikla Kaliningrado srityje siejama su pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) trikdžiais keliose Europos šalyse. Šie trikdžiai, apimantys signalų blokavimą ir klastojimą, ne kartą paveikė Baltijos šalis ir sutrikdė civilinę aviaciją.
Be to, naujausios ES sankcijos pritaikytos BRICS bloko žurnalistų asociacijai (BJA), Kovos su neteisybe fondui (R-FBI) ir Geopolitinės ekspertizės centrui (CGE).
Pastaruosius du įkūrė velionis Jevgenijus Prigožinas – privačios karinės grupuotės „Wagner“, kovojusios Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis ir užėmusios Bachmuto miestą, vadovas.
Išplatintame pranešime priduriama, kad sankcijos taip pat įvestos propagandistui Jevgenijui Ševčenkai ir jo internetinei įmonei „Tigerweb“, kuri platino prorusišką turinį daugelyje Vakarų šalių, įskaitant Prancūziją.
Į naujausią sankcijų sąrašą taip pat įtraukta socialinių tinklų veikėja ir atvira Rusijos rėmėja Nathalie Yamb (Natali Jamb), kuri, ES Tarybos teigimu, Vakaruose skleidžia prorusiškus naratyvus.
Šiuo metu Bendrija sankcijas dėl Rusijos destabilizuojančios veiklos taiko 47 asmenims ir 15 subjektų. Jiems įšaldytas turtas, taip pat draudžiama atvykti į ES ar keliauti po jos teritoriją.
Putino korteže pastebėtas greitosios pagalbos automobilis
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko oficialaus vizito į Čeliabansko sritį. „Telegram“ kanalas „Agenstvo“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti V. Putino kortežas važiuojantis Magnitogorsku.
Sprendžiant iš vaizdo stebėjimo kameros įrašo, kuris datuojamas liepos 16 d., kortežą sudarė apie 17 automobilių ir greitosios pagalbos automobilis, dažytas išskirtinėmis geltonos ir raudonos spalvomis, kuriuos lydėjo eismo policijos ekipažai, rašo „The Moscow Times“.
Priduriama, kad nuotraukos internetinėse žemėlapiuose patvirtina, kad kortežas pateko į kamerų objektyvus būtent Magnitogorske.
EK pasiūlė į 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą įtraukti iki 100 mlrd. eurų Ukrainai
Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė į 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą įtraukti iki 100 mlrd. eurų fondą, skirtą paremti karo nualintą Ukrainą.
„Tai ilgalaikis įsipareigojimas atkurti ir atstatyti Ukrainą“, – sakė biudžeto komisaras Piotras Serafinas, pridurdamas, kad šie pinigai „neviršys biudžeto viršutinės ribos“.
Europolas teigia išardęs prorusišką įsilaužėlių grupę
Europos Sąjungos (ES) teisėsaugos agentūros Europolas ir Eurojustas trečiadienį pranešė, kad per tarptautinę operaciją išardė prorusišką įsilaužėlių grupę, kaltinamą tūkstančiais internetinių atakų prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus.
Pasak jų, tinklas, žinomas kaip „NoName057(16)“, buvo išardytas po dvylikoje valstybių liepos 14–17 dienomis surengtų reidų.
Vokietija ir Ispanija ėmėsi teisinių veiksmų. Prancūzijoje ir Ispanijoje policija vykdė areštus.
Per operaciją, kurioje dalyvavo dvylika valstybių, buvo sulaikyti du asmenys – vienas Prancūzijoje, kitas Ispanijoje, pridūrė teisėsaugos agentūros.
„Dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta atakos infrastruktūra, kurią sudarė daugiau nei šimtas kompiuterinių sistemų visame pasaulyje, o didžioji dalis grupės centrinės serverių infrastruktūros buvo išjungta“, – pareiškime sakė Europolas.
Pareigūnai išdavė septynis tarptautinius arešto orderius, įskaitant šešis įtariamiesiems Rusijoje.
Pareiškime teigiama, kad du iš jų laikomi pagrindiniais grupės veiklos organizatoriais.
Pasak ES teisėsaugos agentūrų, ši programišių grupė yra atsakinga už daugybę išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros energijos tiekėjus ir viešojo transporto sistemas Europoje.
Programišiai vykdė kibernetines DDoS tipo atakas, kurios sutrikto įprastą interneto svetainių ir programėlių veikimą.
„Nusikaltėliai, susiję su kibernetinių nusikaltimų tinklu „NoName057(16)“, pirmiausia taikėsi į Ukrainą, bet dabar persiorientavo į atakas prieš šalis, kurios remia Ukrainą gindamosi nuo Rusijos agresyvaus karo ir kurių daugelis yra NATO narės“, – teigiama pareiškime.
Grupė Vokietijoje įvykdė 14 atakų, kai kurios iš jų truko kelias dienas ir paveikė apie 230 organizacijų, įskaitant ginkluotės gamyklas, elektros energijos tiekėjus ir vyriausybines agentūras, pranešė ES teisėsaugos agentūros.
Per Europos Parlamento (EP) rinkimus visoje Europoje buvo fiksuojamos kibernetinės atakos. Buvo atakuojamos Švedijos vyriausybinės ir bankų interneto svetainės. Šveicarijoje atakos įvykdytos 2023-iųjų birželį, kai ES parlamente Ukrainos prezidentas pasakė kalbą ir per 2024-ųjų taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Naujausia kibernetinė ataka Nyderlanduose įvykdyta per birželio pabaigoje vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, pridūrė agentūros.
„Skambinkite Ajatolai“: JAV senatorius siunčia Putinui rimtą įspėjimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino įvesti „griežtus muitus“ Rusijai ir iš jos naftą perkančioms šalims, jei per 50 dienų nebus pasiektas taikos susitarimas Ukrainoje.
Šį pareiškimą parėmė JAV senatorius Lindsey Grahamas, kuris teigia, kad muitai šalims, perkančioms pigią rusišką naftą, „smogs Putinui ten, kur jam labiausiai skauda“.
Kalbėdamas apie neseniai įvykdytus JAV smūgius Irano branduoliniams objektams, L. Grahamas pridūrė, kad jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „ir kiti“ mąsto, kas atsitiks 51-ą dieną, „siūlyčiau jiems skambinti Ajatolai“.
Iranas yra pagrindinis Rusijos sąjungininkas kare su Ukraina, apginkluojantis Maskvą bei padedantis jai kurti ginklus.
„Jei būčiau šalis, perkanti pigią rusišką naftą ir remianti Putino karo mašiną, aš tikėčiau prezidento Trumpo žodžiais“, – sakė Grahamas.
Sikorskis: Lenkijos gamykla Ukrainoje nukentėjo nuo Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainoje esanti Lenkijos gamykla nukentėjo nuo Rusijos bepiločių orlaivių, teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Trečiadienį platformoje „X“ R. Sikorskis paskelbė, kad per ataką prieš „Grupa Barlinek“ gamyklą Vinycioje buvo sužeisti keli žmonės, iš jų du patyrė sunkius nudegimus.
„Putino nusikalstamas karas artėja prie mūsų sienų“, – rašė jis.
Iš viso per ataką prieš Vinycios pramonės objektus buvo sužeisti septyni žmonės, pranešė regiono karinė administracija.
Taip pat trečiadienį ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis sakė, kad Lenkijos gamyklai smogė penki iš 28 dronų, kurie, kaip pranešama, buvo nukreipti į Vinycią.
„Viskas rodo, kad gamykla buvo pasirinkta kaip taikinys, kad ataka nebuvo atsitiktinė“, – sakė jis, pridurdamas, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų nebuvo Lenkijos pilietis.
Paklaustas, ar Lenkija imsis kokių nors diplomatinių veiksmų po atakos, P. Wronskis atsakė, kad galutinį sprendimą priima ministras R. Sikorskis.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, naktį į trečiadienį Rusija atakavo Ukrainą 400 bepiločių orlaivių ir viena raketa, smogdama į 12 vietovių. Pagrindiniai taikiniai buvo centriniai Kryvyj Riho ir Vinycios miestai, taip pat Charkivas šiaurės rytų Ukrainoje.
Ukrainos parlamentas patvirtino premjero Denyso Šmyhalio atsistatydinimą
Ukrainos parlamentas trečiadienį patvirtino premjero Denyso Šmyhalio atsistatydinimą, pranešė naujienų portalas „Ukrajinska pravda“.
Išvakarėse premjeras pranešė, kad pateikė atsistatydinimo prašymą, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad nori pertvarkyti vyriausybę.
V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad į ministro pirmininko postą siūlo dabartinę ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko, o D. Šmyhaliui pavestų vadovauti Gynybos ministerijai.
Parlamentui pritarus D. Šmyhalio atsistatydinimui, jo vyriausybė atsistatydins, o įstatymų leidėjai turės per 30 dienų balsuoti dėl kito ministro pirmininko.
Rusija siunčia pasauliui žinią: ji Trumpui nepatiks
„Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad po naktinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo perduota svarbi žinia, kuri nepatiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui – Maskva ir toliau tęs savo karinius veiksmus.
„Žinia, kurią rusai siunčia likusiam pasauliui, yra tokia: „Mes tęsime veiksmus“, – paaiškino M. Clarke‘as.
Anot jo, Rusija „smogia kariniams ir civiliniams objektams visoje Ukrainos teritorijoje“.
Latvijos teismas panaikino sprendimą anuliuoti Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ licenciją
Latvijos teismas panaikino 2022 m. priimtą sprendimą anuliuoti į egzilį pasitraukusio Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ transliavimo licenciją. Kaip praneša laikraštis „The Moscow Times“, toks žingsnis žengtas praėjus dvejiems su puse metų po to, kai šios Baltijos šalies valdžios institucijos minimą kanalą pripažino keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Dožd“ buvo viena iš kelių Rusijos žiniasklaidos priemonių, persikėlusių į užsienį, kai Kremlius visapusiškos invazijos į Ukrainą akivaizdoje priėmė cenzūros įstatymus. Šis kanalas trumpai veikė Rygoje.
Trumpo planas dėl Ukrainos apginklavimo nustebino kai kuriuos sąjungininkus: apie jį sužinojo tik po paskelbimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau rado būdą, kaip apginkluoti Ukrainą: jis pasiūlė Europos sąjungininkams finansuoti Ukrainai siunčiamus amerikietiškus ginklus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte liepos 14 d. paminėjo šalis, kurios yra pasirengusios dalyvauti ginklų pirkimo programoje, tačiau dviejų iš šių šalių ambasadų JAV aukšti pareigūnai teigė apie planą sužinoję tik tada, kai jis jau buvo paskelbtas.
Latvija pristatė Ukrainai pirmąją šalyje pagamintų šarvuočių partiją
Latvija pristatė Ukrainai naują karinę pagalbą, kad padėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos – Kyjivui suteikti Latvijoje pagaminti šarvuočiai „Patria“.
Baltijos valstybė, Europos Sąjungos ir NATO narė, perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 15 Latvijoje pagamintų šarvuočių „Patria 6x6“. Apie tai antradienio vakarą per Latvijos ministrės pirmininkės Evikos Silinios vizitą Kyjive pranešė Latvijos valstybės kanceliarija ir Gynybos ministerija.
„Latvijos parama Ukrainai yra ne tik žodžiai, bet ir konkretūs veiksmai“, – pranešime cituojama E. Silinia.
Latvija planuoja šiais metais išsiųsti į Ukrainą iš viso 42 šarvuočius. Juos Latvijoje gamina Suomijos gynybos įmonė „Patria“.
Be šarvuočių, Ryga šiemet suteiks Ukrainai 70 mln. eurų vertės dronų ir kitos karinės įrangos. Latvija taip pat toliau rengia Ukrainos karius, šiemet planuoja apmokyti iki 4000 jų.
Karinei pagalbai Ukrainai Latvija kasmet skiria 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Su Rusija ir jos artima sąjungininke Baltarusija besiribojanti Latvija yra viena iš ištikimiausių Kyjivo rėmėjų, šaliai jau ketvirtus metus su Vakarų sąjungininkių pagalba ginantis nuo Rusijos plataus masto invazijos.
Ukraina kreipėsi į Trumpą pagalbos: Putinas to bijo
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose pranešimuose prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas tvirtino, kad Ukraina siekia taikos ir kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl didesnio spaudimo Maskvai. Pasak jo, to bijo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Taika įmanoma tik tada, kai agresorius atsako už savo nusikaltimus ir atsisako teroro“, – teigė A. Jermakas.
Kaip ir kiti Ukrainos pareigūnai šį rytą, A. Jermakas paragino daryti „realų spaudimą“ Kremliui.
„Rusija turi pajusti, kad jos kelias veda tik į izoliaciją, sankcijas ir pralaimėjimą mūšio lauke“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie JAV vaidmenį, A. Jermakas paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą daryti spaudimą Rusijai, „nes to bijo Putinas“.
„Kadangi Rusija nerodo jokio ketinimo sustoti, būtume nuoširdžiai dėkingi, jei Jungtinės Valstijos, pasinaudodamos savo jėga ir pasauline įtaka, padėtų daryti realų spaudimą Maskvai“, – pridūrė jis.
Merzą nustebino Trumpo skambutis: štai ką jie aptarė
Liepos 11 d. vėlų vakarą pamatęs filmuotą medžiagą apie Rusijos smūgius Ukrainos miestams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir išreiškė nusivylimą dėl Vladimiro Putino tęsiamų išpuolių, teigia du su pokalbiu susipažinę asmenys.
„The Wall Street Journal“ pažymi, kad F. Merzas buvo nustebęs, tačiau greitai suprato, kad D. Trumpas prarado kantrybę Rusijos prezidentui.
Ukrainos vyriausybės pertvarka: kas žinoma
Po kelias savaites sklandžiusių gandų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pristatė vyriausybės pertvarką, paskelbęs, kad šalis turės naują ministrę pirmininkę ir gynybos ministrą, taip siekdamas įlieti naujos energijos į savo komandą, jau ketvirtus metus tęsiantis Rusijos pradėtam plataus masto karui.
Toliau apžvelgiame svarbiausius dalykus apie šią pertvarką, kuri vyksta įstrigus deryboms dėl paliaubų su Rusija ir Baltiesiems rūmams pažadėjus toliau remti Kyjivą.
Per apšaudymą Ukrainoje sužeistas Latvijos Uogrės savivaldybės meras
Praėjusią naktį per apšaudymą Ukrainoje buvo sužeistas Latvijos Uogrės savivaldybės meras Egilis Helmanis, Nacionalinio susivienijimo partijos narys, naujienų agentūrai LETA patvirtino regiono tarybos komunikacijos skyriaus vadovas Patrikas Griva.
Šaltiniai Ukrainoje pranešė savivaldybei, kad mero būklė stabili.
Pasak P. Grivos, nuo praėjusios savaitės pabaigos E. Helmanis buvo komandiruotėje Ukrainoje, kartu su bendraminčiais pristatė į karo draskomą šalį apie 20 transporto priemonių su humanitarine pagalba.
„Tikslus transporto priemonių skaičius ir jų paskirties vieta Ukrainoje bus atskleista tik kroviniui pasiekus paskirties vietą. Tai būtina, kad ši informacija nepasiektų priešo“, – paaiškino P. Griva.
Jis sakė, kad E. Helmanis kas kelis mėnesius vyksta į komandiruotes į Ukrainą, veža pagalbą Ukrainos kariuomenei ir civiliams gyventojams.
P. Griva neturėjo informacijos, ar kartu su meru į kelionę vyko kiti vietos valdžios darbuotojai.
Zelenskis pranešė apie Rusijos naktinių smūgių padarinius: paviešino sukrečiančius vaizdus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos naktinio išpuolio savo „Telegram“ paskyroje pranešė apie smūgių sukeltus padarinius bei pasidalijo vaizdais iš įvykių vietos.
Putinui nerūpi Trumpo grasinimai: jis vis dar nemato priežasčių, kodėl turėtų nutraukti karą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lieka pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje tol, kol Vakarai nesutiks su jo taikos sąlygomis, liepos 15 d. pranešė „Reuters“, remdamasis trimis Kremliui artimais šaltiniais.
Rusija toliau laikosi savo pozicijos, nepaisydama neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytų grasinimų įvesti 100 proc. „antrinius muitus“ Maskvai, jei ši nesutiks su taikos susitarimu per 50 dienų.
Pasak „Reuters“, V. Putinas nemato priežasčių pasitraukti. Vietoj to, neįvardyti šaltiniai teigia, kad Rusijos lyderis yra įsitikinęs, jog Rusijos kariuomenė ir ekonomika gali atlaikyti papildomą Vakarų spaudimą, įskaitant sankcijas ir muitus, ir netgi yra pasirengęs plėsti Maskvos teritorines ambicijas, nes Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį.
Kaip nurodo „Reuters“ cituojamas šaltinis, V. Putinas mano, kad JAV ir kitos šalys rimtai neatsižvelgė į jo reikalavimus dėl Ukrainos.
Europa perkalbėjo Trumpą: veiksmai, kurie privertė JAV prezidentą nusigręžti nuo Putino
Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį ginklų tiekimo paketą Ukrainai, kurį finansuos NATO šalys, ir pagrasino įvesti papildomas ekonomines sankcijas prieš Maskvą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tai buvo kelių mėnesių trukusios Europos lyderių diplomatinės kampanijos, kuria siekta įtikinti D. Trumpą apginkluoti Kyjivą ir daryti spaudimą Vladimirui Putinui, kad šis pradėtų rimtas derybas, rezultatas.
„Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos šalys sustiprino bendradarbiavimą su JAV vyriausybe, o aukšti politikai atidarė konfidencialius ryšių kanalus su pagrindiniais Trumpo administracijos pareigūnais“, – rašoma straipsnyje.
Per naktinę Rusijos ataką Ukraina numušė 198 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 198 iš 400 Rusijos paleistų dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo antradienio 20 val. Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą balistine raketa „Iskander-M“, paleista iš Krymo, taip pat 400 „Shahed“ tipo kovinių bepiločių orlaivių ir įvairių tipų dronų imityacijomis. Dronai, įskaitant maždaug 255 bepiločių orlaivių „Shahed“, buvo paleisti iš Šatalovo, Briansko, Kursko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko ir Čaudos Kryme.
Pagrindiniai smūgių taikiniai buvo Kryvyj Rihas, Charkivas ir Vynycia.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8.30 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir centrinėje dalyje numušė 198 dronus. 145 dronų imitacijos buvo nuslopintos elektroninės karybos priemonėmis.
Raketų ir 57 bepiločių orlaivių smūgiai užregistruoti 12-oje vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito dviejose vietose.
Rusai balistine raketa ir 28 bepiločiais orlaiviais smogė Kryvyj Rihui, sužeistas 17 metų paauglys, sunaikinta pramonės įmonė, dalis miesto liko be elektros.
Po naktinės dronų atakos Vynycioje aštuoni sužeisti žmonės gydomi ligoninėje.
Netikėtas posūkis: svarbi Ukrainos sąjungininkė nusisuka nuo Trumpo plano
Daugelis Ukrainos sąjungininkų entuziastingai reagavo į JAV planą tiekti amerikietiškus ginklus Ukrainai – šis planas numato ginklų pirkimą Kyjivo reikmėms. Tačiau ne visos šalys šią iniciatyvą priėmė palankiai, rašo „Politico“. Tarp skeptikų – Prancūzija, viena iš stipriausių Ukrainos sąjungininkių.
Kaip pažymi leidinys, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau seniai ragina europiečius kurti savo gynybos pramonės bazę, skatinant ginklų pirkimą iš vietos gamintojų.
„Prancūzijos pareigūnų teigimu, Paryžius dėl šios priežasties neprisijungs prie iniciatyvos pirkti amerikietišką ginkluotę. Be to, Prancūzijos vyriausybė susiduria su sunkumais didindama gynybos išlaidas, nes stengiasi sumažinti biudžeto deficitą ir suvaldyti milžinišką skolą“, – rašo „Politico“.
Leidinys pažymi, kad šios pirkimų idėjos iniciatorė iš esmės yra Vokietija. Jos vyriausybės nuomone, amerikietiškų ginklų pirkimas yra vienas iš nedaugelio būdų greitai aprūpinti Ukrainą reikalinga ginkluote.
Kaip anksčiau teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Vokietija yra „labai“ suinteresuota šiuo planu. Be to, „Politico“ pažymi, kad privačiuose pokalbiuose Vokietijos pareigūnai tvirtino, jog ši iniciatyva kilo būtent iš jų šalies.
„Toks požiūris žymi netikėtą posūkį Merzui, kuris po išrinkimo žadėjo kuo greičiau sustiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio galėtume iš tiesų pasiekti nepriklausomybę nuo JAV. Nuo to laiko Merzas smarkiai pakeitė savo retoriką, pareikšdamas tikėjimą Trumpo įsipareigojimu NATO ir transatlantinių santykių nepakeičiamumu“, – pabrėžia leidinys.
Prieš – ne tik Prancūzija
Anksčiau Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pareiškė, kad jo šalis nedalyvaus JAV projekte dėl amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai per NATO.
Taip pat ir Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrija neketina prisidėti prie ginklų pirkimo JAV. Jis akcentavo: „Vengrijos žmonių pinigai, Vengrijos ginklai ir Vengrijos kariai nepateks į Ukrainą.“
Ukrainą šnipinėjęs amerikietis gavo rusišką pasą
Ukrainos karius šnipinėjęs ir rusams padėjęs amerikietis gavo Rusijos pilietybę, antradienį pranešė Maskvos primesti pareigūnai.
Rusijai pradėjus puolimą, Danielis Martindale'as dvejus metus praleido Ukrainoje, iš kur perdavinėdavo karinių objektų koordinates Rusijos slaptosioms tarnyboms, teigiama rusų valstybinės žiniasklaidos pranešimuose.
„Mūsų prezidento Vladimiro Putino dekretu Danieliui Martindale'ui suteiktas Rusijos Federacijos piliečio pasas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Rusijos okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies vadovas Denisas Pušilinas.
Jis sakė, kad D. Martindale'as „savo lojalumu ir veiksmais jau seniai įrodė, kad yra vienas iš mūsų“.
„Jis daugiau nei dvejus metus praleido priešo kontroliuojamoje teritorijoje. Ir ne tik išgyveno – jis padėjo. Jis palaikė mūsų vaikinus, perdavė svarbią informaciją mūsų specialiosioms tarnyboms, rizikavo savo gyvybe“, – pridūrė jis.
Remiantis valstybinės žiniasklaidos pranešimais ir D. Pušilino paskelbtu vaizdo įrašu, D. Martindale'as pasą gavo iš Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų per ceremoniją Maskvoje.
D. Martindale'as dėkojo Maskvai už priėmimą, ir sakė, kad tapti Rusijos piliečiu buvo jo svajonė.
„Rusija yra ne tik mano namai, bet ir mano šeima“, – rusiškai kalbėjo amerikietis vaizdo įraše.
Ukraina dengia kelius prie fronto linijos nuo dronų apsaugančiais tinklais
Netoli Dobropilijos, mieguisto miestelio, esančio netoli fronto linijos rytų Ukrainoje, pakelėje matyti suniokotas automobilis su sunaikintu varikliu ir skeveldrų suvarpytomis durelėmis. Į jį pataikė nedidelis nuotoliniu būdu valdomas dronas. Tai – ryškus priminimas, kodėl Ukraina skuba tinklais uždengti tiekimo maršrutus į plačiai nusidriekusią fronto liniją, taip mėgindama apsaugoti juos nuo Rusijos atakų iš oro.
Rusijos invazijai tęsiantis ketvirtus metus, Maskva ir Kyjivas naudoja daugybę pigių dronų, lengvai prieinamų rinkoje, su pritaisytais mirtinais sprogmenis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip Ukrainos kareiviai montuoja žalius tinklus ant keturių metrų stulpų daugybės kilometrų kelio ruožuose rytinėje Donecko srityje, kur vyksta vienos intensyviausių kovų.
„Kai dronas pataiko į tinklą, įvyksta trumpasis jungimas ir jis negali smogti į transporto priemones“, – sakė po kaitria saule dirbantis 27 metų inžinerijos brigados vadas Denisas.
Grėsmė iš viršaus
„Pereiname į vadinamąjį dronų karą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Denisas.
FPV dronai (Pirmojo Asmens Vaizdo dronai, leidžiantys nuotoliniu būdu valdančiam pilotui matyti vaizdą, tarsi jis būtų drono viduje) jau sunkiai sužeidė kelis jo vyrus. Kai kurie kareiviai turi šautuvus dronams numušti.
Rusijos kariuomenė taip pat naudoja tinklus.
„Mes audžiame tinklus kaip vorai! Ypač pavojingiems paukščiams be plunksnų“, – balandžio mėnesį vieną kareivį citavo Rusijos gynybos ministerija. Anksčiau Kremliaus laikraštis „Izvestia“ taip pat paskelbė netoli fronto montuojamų tinklų vaizdus.
Dronai kelia grėsmę ir miestams bei miesteliams.
Nuo liepos pradžios Dobropilijos miestelis, esantis maždaug už 20 kilometrų nuo fronto linijos ir prieš karą turėjęs apie 28 tūkst. gyventojų, tapo Rusijos FPV dronų atakų taikiniu. Kiekvieną dieną į mažo miestelio ligoninę atvyksta aukos.
Pasak ligoninės direktoriaus Vadymo Babkovo, priešo bepiločiai orlaiviai „negaili nei medicinos darbuotojų, nei civilių“. Kadangi keliai „dar nėra 100 proc. uždengti“ tinklais, greitosios pagalbos automobiliai turi daryti didelius lankstus, o tai sumažina pacientų išgyvenimo galimybes, sakė V. Babkovas
„Mes visi esame pavojuje“, – pridūrė ligoninės vadovas.
Ukrainos dažnai apšaudomos Rusijos Belgorodo pasienio srities valdžia greitosios pagalbos automobiliuose įrengė metalinius apsaugos nuo dronų narvus, ši technologija iki šiol buvo naudojama tik tankuose ir šarvuočiuose.
Nauji įpročiai
„Civiliai prie to priprato“, – naujienų agentūrai AFP sakė Denisas.
Dobropilijoje mažoje kavinėje ir turgelyje dirbanti Olga turi savo būdą, kaip dorotis su nuolatine dronų grėsme.
„Kai vairuoju ir jaučiu, kad mane puls dronas, atidarau visus langus, kad išvengčiau stiklo šukių“, – naujienų agentūrai AFP sakė 45 metų moteris.
Olgos teigimu, miestelyje tvyro „bauginanti“ atmosfera. „Dabar krūpčiojame nuo kiekvieno vėjo pūstelėjimo“, – sakė ji.
Olga vis dar gauna produktus, kuriais prekiauja, nors keliai nuolat puolami ir tiekėjai važiuoja aplinkkeliais toliau nuo fronto. Ji nežino, kiek dar galės tai tęsti.
„Dabar viskas pakibo ore. Gyvename diena iš dienos“, – sakė ji.
Po Rusijos išpuolių nukentėjusiųjų skaičius Ukrainoje išaugo iki 12 žmonių
Per naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje buvo sužeista mažiausiai 12 žmonių, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai.
Šios atakos buvo surengtos po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė Maskvai 50 dienų sudaryti taikos susitarimą su Ukraina.
Rusijos pajėgos per karą prieš Ukrainą neteko dar 1 170 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 16 d. Rusijos kariuomenė per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 1 037 460 karių, įskaitant dar 1 170 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 025 tankų (+3), 22 995 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 30 395 artilerijos sistemų (+49), 1 440 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 196 oro gynybos sistemų (+2), 421 lėktuvo, 340 sraigtasparnių, 46 164 bepiločių orlaivių (+284), 3 491 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 55 229 automobilių (+82) ir 3 932 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijai naktį surengus naują masinę ataką prieš Ukrainą, nukentėjo mažiausiai 11 žmonių
Rusija naktį į trečiadienį surengė naują masinę dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą: šalyje griaudėjo sprogimai ir nukentėjo mažiausiai 11 žmonių.
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo, kad Rusijos dronai taikosi į sostinę ir kitus regionus, įskaitant vakarines sritis, esančias toli nuo fronto linijos.
Karinės oro pajėgos taip pat įspėjo apie balistinių raketų smūgių grėsmę.
Šiaurės rytų Charkivo miestas buvo intensyviai apšaudomas, ir vos per 20 minučių įvyko mažiausiai 17 sprogimų, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Charkive buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.
Dnipropetrovsko srityje esantį Kryvyj Riho miestą taip pat užgriuvo dronų bangos, dėl kurių nutrūko elektros tiekimas, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Taip pat pranešta apie sužeistą 17 metų vaikiną.
Vinycios srityje per bepiločių smūgių ataką buvo sužeisti septyni žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos.
Apie sprogimus pranešta ir Odesos srities Izmajilo mieste pietų Ukrainoje.
Trumpas: „Patriot“ sistemos jau išsiųstos Ukrainai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau išsiųstos Ukrainai. Pasak jo, Jungtinės Amerikos Valstijos už šiuos ginklus gaus visą kainą iš Europos Sąjungos arba NATO šalių, praneša „Reuters“.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie ginklų tiekimą, D. Trumpas patvirtino, kad sistemos jau išsiųstos: „Jos jau išsiųstos.“
Suomijoje įsigaliojo draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto
Suomijoje antradienį įsigaliojo draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto, pranešė gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Įstatymu, kurį Suomijos parlamentas priėmė balandį, Gynybos ministerijai suteikiama teisė blokuoti nekilnojamojo turto sandorius, kuriuose dalyvauja potencialia grėsme saugumui laikomų šalių piliečiai.
„Labai džiaugiuosi, kad šis įstatymas pagaliau priimtas ir šiandien įsigalioja. Jis skirtas Suomijos saugumui stiprinti ir pasiruošti visoms įtakos priemonėms“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Hakkanenas.
Jis pridūrė manąs, kad ši reforma turėjo būti įvesta anksčiau, dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 metais.
Suomija, turinti 1 340 km sieną su Rusija, praėjusiais metais sustabdė kelis privačių asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusija, nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius, motyvuodama tai grėsme nacionaliniam saugumui.
A. Hakkanenas anksčiau yra sakęs, kad naujuoju įstatymu siekiama užkirsti kelią tam, kad turtas būtų naudojamas didelio masto priešiškai įtakai prieš Suomiją, pavyzdžiui, žvalgybinei veiklai ir įvairioms diversijų formoms.
Asmenims, turintiems nuolatinį leidimą gyventi Suomijoje arba turintiems Suomijos išduotą ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) leidimą gyventi, draudimas nebus taikomas.
Charkivas patyrė didžiulę dronų ataką: užsidegė gamykla, yra sužeistųjų
Dėl masinės Rusijos dronų atakos viename iš Charkivo rajonų kilo gaisras civilinėje įmonėje, yra nukentėjusiųjų, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Šahedų naktinė ataka prieš miestą truko 14 minučių. Per tą laiką priešas 16 kartų atakavo Charkivo Kyjivo rajoną“, – parašė jis.
Pirminiais duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė kelis Rusijos dronus.
Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė, kad per 20 minučių Charkive nugriaudėjo mažiausiai 17 sprogimų. Dauguma atakų buvo nukreiptos į civilinę įmonę miesto Kyjivo rajone.
„Priešas iš pradžių panaudojo bepilotį orlaivį „Geran-2“. Apšaudymas sukėlė gaisrą“, – sakė jis ir pridūrė, kad tuo metu aukų nebuvo.
„Pranešta, kad per priešo ataką Charkive buvo sužeisti trys žmonės. Jiems teikiama medicinos pagalba“, - teigė O. Syniehubovas.
Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie kelių Rusijos kovinių dronų grupių judėjimą įvairiuose regionuose. Keliose srityse, įskaitant Charkivo, buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Sprogimai buvo girdėti Zaporižioje ir Dnipre, kai miestus puolė Rusijos dronai.
Ukrainą sudrebino masinė Rusijos dronų ataka: Maskva tęsia smūgius nepaisydama Vašingtono ultimatumo
Rusijos išpuolis prieš Ukrainą įvyko dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi 50 dienų sudaryti taikos susitarimą, kitaip Maskvai bus taikomi griežti muitai iš Vašingtono.
Kyjive esantys „Kyiv Independent“ žurnalistai pranešė, kad liepos 16 d., netrukus prieš 1 val. nakties vietos laiku, buvo girdėti sprogimai ir oro gynybos sistemų veiklos garsai. Ukrainos karinės oro pajėgos išplatino keletą pranešimų, kad Rusijos dronų bangos taikosi į sostinę ir kitus regionus, įskaitant vakarines sritis, esančias toli nuo fronto linijos.
Taip pat buvo įspėta apie balistinių raketų grėsmę.
Šiaurės rytų miestas Charkivas buvo intensyviai apšaudytas – per vos 20 minučių įvyko mažiausiai 17 sprogimų, pranešė regiono gubernatorius Olehas Syniehubovas. Anot jo, smūgiai buvo nukreipti į civilinę įmonę. „Shahed“ dronai pataikė į objektą ir sukėlė gaisrą.
„Du žuvusieji ir du sužeistieji: teisėsaugos pareigūnai užfiksavo dar vienos priešo atakos Kupjansko rajone padarinius“, – socialiniame tinkle pranešė Charkivo srities prokuratūra, pridūrusi, kad aukos buvo 67 ir 69 metų amžiaus.
„Priešas artilerijos ugnimi apšaudė Velykopysarivskos gyvenvietės pakraščius. Deja, žuvo 50-metis vietos gyventojas“, – pranešė Sumų srities valdžia.
Dnipropetrovsko srityje esantis Kryvyj Rihas taip pat tapo masinio „Shahed“ dronų išpuolio taikiniu. Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė apie didelius elektros tiekimo sutrikimus ir kelis dronų smūgius. Taip pat pranešta apie sužeistą septyniolikmetį.
Pietų Ukrainoje sprogimai buvo užfiksuoti Izmajile, Odesos srityje.
Kitur fronto linijoje Rusijos pajėgos pranešė užėmusios dar du kaimus Donecko srityje.
Tuo metu per Ukrainos dronų ataką Rusijos vakariniame Voronežo mieste buvo sužeisti 27 žmonės, antradienį pranešė vietos pareigūnai.
Rusija pavasarį ir vasarą smarkiai sustiprino oro bombardavimus Ukrainos miestuose. Liepos 9 d. ji surengė didžiausią per visą karo laikotarpį ataką, panaudodama 728 „Shahed“ tipo dronus, 7 „Kh-101“ arba „Iskander-K“ sparnuotąsias raketas bei 6 „Kinzhal“ oro paleidžiamas balistines raketas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 13 d. pareiškė, kad vien per pastarąją savaitę Rusija smogė Ukrainos teritorijai daugiau nei su 1,8 tūkst. dronų, daugiau nei 1,2 tūkst. bombų ir 83 įvairių tipų raketų.
Reaguodamas į mirtinų atakų bangą, D. Trumpas liepos 14 d. paskelbė apie „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos. Tačiau, užuot paskelbęs nedelsiamas sankcijas Kremliui, jis pateikė ultimatumą, kuris faktiškai suteikė Maskvai dar 50 dienų tęsti miestų bombardavimą ir civilių terorizavimą.
Liepos 15 d. žurnalistams D. Trumpas sakė: „Nemanau, kad 50 dienų yra labai ilgas laikas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Jam tai – vaikų žaidimas“: paaiškino, kodėl Putinas nebijo Trumpo
Kai Donaldas Trumpas prieš devynerius metus pirmą kartą tapo Baltųjų rūmų vadovu, jis pažadėjo sulaužyti taisykles, pakeisti pasaulio tvarką ir iš esmės perrašyti JAV užsienio politiką, rašo „Sky News“.
Praėjus beveik dešimčiai metų, subrandintas realybės, karo Ukrainoje ir konfliktų Artimuosiuose Rytuose, jis eina tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo visi prieš jį buvę antrosios kadencijos prezidentai, kai kalbama apie Rusiją.
D. Trumpas pirmąją kadenciją praleido bandydamas nuraminti Kremliaus valdovą Vladimirą Putiną, meilindamasis kaip Šiaurės Korėjos diktatoriui Kim Jong Unui ir ar Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, galbūt iš pagarbos kitiems stipriems vyriškiems lyderiams, o galbūt dėl verslo interesų.
Nėra priežasties draskyti santykius?
„Sky News“ analitikė Yalda Hakim primena, kad D. Trumpo pasaulėžiūrą visiškai formavo jo įgyta patirtis būnant Niujorko nekilnojamojo turto magnatu. Jis turi savą pasaulio dalį, o V. Putinas – savąją. Nėra jokios priežasties santykius draskyti.
Tačiau D. Trumpas nesusiduria su kitu nekilnojamojo turto magnatu. V. Putinas yra maksimalistas, buvęs KGB pareigūnas, kuris išmoko visų gudrybių tamsiame Sovietų Sąjungos žlugimo pasaulyje, kur apgaulė ir dvigubi žaidimai buvo įprasta valiuta.
„V. Putinas žaidžia šachmatais, o D. Trumpas – monopolį“, – teigia „Sky News“ analitikė.
Dabar, antrosios kadencijos metu, .D. Trumpas šiek tiek nusisuko nuo Rusijos lyderio. Jo paskutinis sprendimas parduoti Ukrainai ginklus per NATO ir grasinti Rusijai muitų įvedimu, jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas, yra jo nusivylimo įrodymas – ir pirmosios ponios patarimas.
Putinui tai – vaikų žaidimas
Tačiau 50 dienų yra vaikų žaidimas žmogui, kuris veikia dešimtmečiais, jei ne šimtmečiais. Neabejotina, kad rusai JAV grasinimus ignoruoja, teigia analitikė.
Anot jos, Vladimiras Putinas žaidžia ilgą žaidimą – jis išgyveno kelis JAV prezidentus ir tikriausiai išgyvens ir D. Trumpą.
„Kol kas atrodo, kad Ukraina laimi. Tačiau vienintelis dalykas, kuris yra toks pat pastovus kaip Vladimiras Putinas, yra D. Trumpo nenuspėjamumas“, – priduria analitikė.