Svarbiausios dienos naujienos:
23:35 | Žiniasklaida: Fico ruošiasi atnaujinti santykius su Rusija
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Rusijai ir Europos Sąjungai „reikia vienai kitos“, todėl jis po karo atkurs santykius su Maskva.
Kaip rašo leidinys RTVS, kuriuo remiasi UNIAN, kalbėdamasis su žurnalistais politikas teigė, kad karas Ukrainoje neturi karinio sprendimo. Jei konfrontacija baigsis galiojant dabartinės Slovakijos vyriausybės mandatui (iki 2027 metų), tai R. Fico, pasak jo, padarys viską, kad atkurtų ekonominius santykius su Rusija.
„Europos Sąjungai reikia Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijai reikia Europos Sąjungos. Mums bus labai svarbūs draugiški santykiai su Ukraina", – sakė Slovakijos Vyriausybės vadovas.
Anot jo, jau dabar yra daug politikų, kurie kalba apie kompromisų būtinybę šiame kare. Kaip pavyzdį jis pateikė Čekijos prezidentą Petrą Pavelą, kuris esą „iš esmės pakeitė savo poziciją“ šiuo klausimu.
Neseniai Čekijos valstybės vadovas pareiškė, kad Ukraina turėtų realiai įvertinti galimybes susigrąžinti Rusijos užimtas teritorijas. Anot jo, tam tikra šalies dalis gali ilgam likti okupuota.
Ukraina griežtai sureagavo į P. Pavelo žodžius. Netrukus jis žurnalistams aiškino, jog neabejoja, kad reikia padėti ukrainiečiams susigrąžinti teritorijas. Anot prezidento, jis turi omenyje „kainą“, kurią už tai teks sumokėti.
22:16 | Ukraina ragina teismą įpareigoti Rusiją išardyti Krymo tiltą
Ketvirtadienį Ukraina paragino seniausią pasaulyje arbitražo teismą įpareigoti Rusiją išardyti tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi. Dvi nesutaikomos priešės susirėmė Nuolatiniame arbitražo teisme (PCA) Hagoje, toli nuo mūšio laukų Rytų Ukrainoje.
Kariaujančių valstybių teisininkai jau dvi savaites kovoja dėl prieigos prie Krymo pusiasalį, Rusijos aneksuotą 2014 m., supančių vandenų.
„Tribunolas privalo įpareigoti Rusiją išardyti ir pašalinti vadinamąjį Kerčės tiltą“, – Kyjivo ieškinį apibendrino Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tarptautinės teisės direktorė Oksana Zolotariova. „Tilto išmontavimas yra vienintelis būdas atkurti praėjimą visų šalių laivams, kurie praeityje naudojosi (Kerčės) sąsiauriu, ir laivams, kurie tikisi juo naudotis ateityje“, – pridūrė ji.
Ukrainos ieškinyje sakoma, kad Rusija pastatė tiltą tokį žemą, jog tarptautinė laivyba negali naudotis strateginiu gyvybiškai svarbiu sąsiauriu, tai trukdo prekybai.
Būtent Rusija neteisėtai pastatė šį tiltą, todėl turi jį pašalinti ir leisti judėjimą Kerčės sąsiauriu pagal tarptautinę teisę“, – sakė O. Zolotariova.
Maskvai 2022 m. vasarį užpuolus Ukrainą, Kyjivas ne kartą atakavo ir mėgino atakuoti Kerčės tiltą.
Byla pasiekė PCA dar 2016 m. rugsėjį, kai Kyjivas patraukė Maskvą į teismą, kad „apgintų savo, kaip jūrinės valstybės, teises“. 1899 m. įkurtas PCA yra seniausias pasaulyje arbitražo teismas. Jis sprendžia šalių ir privačių asmenų ginčus dėl sandorių, specialių susitarimų ir įvairių sutarčių, tokių kaip Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija.
Įžanginėje kalboje rugsėjo 23 d. Maskvos atstovas Genadijus Kuzminas atmetė Kyjivo ieškinį kaip „visiškai nepagrįstą ir beviltišką“. Po Krymo aneksijos ginčijama jūra tapo vidaus vandenimis, todėl nepatenka į tarptautinių laivybos įstatymų taikymo sritį, sakė G. Kuzminas. J
is pareiškė, jog Kerčės tiltas buvo pastatytas siekiant palengvinti Ukrainos vykdytą Krymo „blokadą“ ir neigė, kad jis trukdo laivybai. „Visi Ukrainos reikalavimai yra nepagrįsti, nepatenka į jūsų jurisdikcijos sritį ir turėtų būti visiškai atmesti“, – sakė G. Kuzminas.
Baigiamuosius argumentus Rusija pateiks šeštadienį. Teismo sprendimui priimti dažnai prireikia daugelio mėnesių ar net metų.
21:09 | Zelenskis apie operaciją Kursko srityje: mūsų aktyvūs veiksmai tęsiasi
Prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo penkioms brigadoms ir batalionui, kurie gina Ukrainą karščiausiuose ruožuose.
V. Zelenskis tai pareiškė ketvirtadienį savo vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien buvo vyriausiojo vado Syrskio ataskaita. Frontas – Donecko sritis, Charkivo sritis, Zaporižios sritis. Mūsų atsakymai į Rusijos smūgius pasienio bendruomenėms. Taip pat operacija Kursko srityje – mūsų aktyvūs veiksmai tęsiasi. Aš dėkoju visiems mūsų kariams, visoms kovinėms brigadoms, kurios dabar tikrai efektyviai pasireiškia mūšio lauke – karščiausiuose ruožuose“, – sakė jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad šiomis savaitėmis ypatingo dėkingumo nusipelno 35-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada, 57-oji atskiroji motorizuotoji pėstininkų brigada, 68-oji atskiroji jėgerių brigada, 102-oji atskiroji teritorinės gynybos brigada, 118-oji atskiroji mechanizuotoji brigada ir 425-asis atskirasis šturmo batalionas.
20:36 | Umerovas ir Rutte aplankė sužeistus Ukrainos karius
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino Aljanso šalių pasirengimą prisidėti prie Ukrainos karių gydymo ir reabilitacijos.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo „Ukrinform“.
„Kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aplankėme mūsų karius, kuriems paskirta reabilitacija po sužeidimų... Ponas Rutte patvirtino NATO šalių pasirengimą prisidėti prie mūsų karių gydymo ir reabilitacijos. Mes savo ruožtu esame pasirengę pasidalinti mūsų karo medicinos patirtimi, kad bendradarbiavimas būtų dar glaudesnis“, – pažymėjo ministras.
R. Umerovas ir delegacija padėkojo Ukrainos didvyriams „už jų nepalaužiamą narsumą kovoje už Ukrainos ir visos Europos laisvę“. Gynybos ministras taip pat padėkojo partneriams už visapusišką paramą Ukrainai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienį Kyjive lankosi NATO generalinis sekretorius M. Rutte. Per bendrą spaudos konferenciją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis patikino nekantriai laukiantis tos dienos, kai Ukraina taps Aljanso nare.
19:28 | Kupjanske rusų dronas atakavo visuomeninio transporto stotelę – sužeisti du žmonės
Rusai smogė visuomeninio transporto stotelei Kupjanske, sužeisti du žmonės, jie nugabenti į ligoninę.
Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien 15 val. Rusijos kariuomenė savižudžiu bepiločiu orlaiviu atakavo visuomeninio transporto stotelę Kupjanske, kur buvo žmonių – 44 metų vyras ir 16 metų mergina dėl skeveldrinių sužeidimų nugabenti į ligoninę. Įvykio vietoje dirba Kupjansko rajono policijos skyriaus operatyvinė tyrimo grupė, kriminalistai, sprogmenų ekspertai“, – pažymėjo Ukrainos nacionalinės policijos atstovai.
17:59 | Naujajam NATO vadui – Zelenskio priekaištais: tai aljansas daro nepakankamai
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jo, kaip Vakarų karinio aljanso vadovo, tikslas yra užtikrinti, jog „Ukraina nugalėtų“.
Pademonstruodamas didelę paramą Kyjivui, M. Rutte su pirmuoju vizitu NATO generalinio sekretoriaus poste nuvyko į Ukrainos sostinę.
Tačiau bendroje spaudos konferencijoje V. Zelenskis sukritikavo tai, kad Vakarai vėluoja pristatyti tolimojo nuotolio ginkluotę, kuri, anot jo yra labai svarbi bandant atremti Rusijos invaziją, ir paragino NATO nares numušinėti į Ukrainą paleistas Rusijos raketas ir bepiločius orlaivius.
Stengdamasis atremti Rusijos invaziją, Kyjivas kliaunasi milijardine Vakarų karine parama, o NATO lyderis yra įtakingas balsas, telkiantis paramą Ukrainai pasaulinėje arenoje.
M. Rutte nurodė, kad pasirinko Kyjivą savo pirmajai kelionei norėdamas „jums, Ukrainos žmonėms ir visiems stebėtojams labai aiškiai pabrėžti, kad NATO palaiko Ukrainą“. „Mano prioritetas ir privilegija yra toliau teikti šią paramą (...) bendradarbiauti su jumis siekiant užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų“, – kalbėjo M. Rutte.
V. Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad Ukraina neturi šansų laimėti karą be Vakarų pagalbos. Tačiau jis taip pat yra sukritikavęs vėluojančias siuntas ir apribojimus, kurie, jo teigimu, riboja Kyjivo galimybes duoti atkirtį. Jis šias pastabas ketvirtadienį pakartojo M. Rutte pašonėje.
„Mums reikia pakankamo kiekio ir kokybės ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio ginkluotę, kurią, mano nuomone, mūsų partneriai jau vilkina“, – tvirtino V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat paragino NATO nares imtis aktyvesnio vaidmens padedant jo šaliai atremti Rusijos oro atakas. „Mes ir toliau įtikinėsime savo partnerius dėl poreikio numušinėti Rusijos raketas ir bepiločius orlaivius“, – sakė V. Zelenskis.
„Suprantame, kad tai yra sudėtingas sprendimas (...) jie dar nepasiruošę“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte NATO vairą oficialiai perėmė prieš dvi dienas.
16:55 | Chersono priemiestyje rusai iš drono numetė sprogmenį ant taksi automobilio – sužeistas vairuotojas
Chersono priemiestyje Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant taksi automobilio, buvo sužeistas vairuotojas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 14.30 val. okupantai rusai iš drono numetė sprogmenį ant taksi automobilio Chersono priemiestyje“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymima, 56 metų vairuotojas patyrė sprogimo sukeltą traumą ir skeveldrinių sužeidimų. Jis nugabentas į ligoninę, kur jam teikiama medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 3 d. rusai Chersono priemiestyje vėl atakavo iš drono tą patį maršrutinį mikroautobusą, kuris buvo apšaudytas išvakarėse.
15:37 | Zelenskis apie ateitį: be atitinkamos ginkluotės mes negalime sustabdyti Rusijos
V. Zelenskis, kalbėdamas apie daugiau nei 2 metus trukusios kovos dėl Vuhledaro baigtį ir tolimesnę kovą su Rusijos pajėgomis, akcentavo tolimojo nuotolio ginkluotės trūkumą.
„Mes gana kategoriški dėl tolimojo nuotolio ginkluotės panaudojimo. Be atitinkamos ginkluotės mes negalime sustabdyti Rusijos, kuri naudoja atitinkamą ginkluotę prieš mus, griauna mus“, – pareiškė V. Zelenskis.
Rusija, anot Ukrainos prezidento, „griauna mūsų karių pozicijas, reikia išsaugoti jų gyvybes, nes jie yra daug svarbesni už pastatus“.
15:19 | V. Zelenskis sukritikavo Vakarus dėl lėto ilgojo nuotolio raketų tiekimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį papriekaištavo Vakarų šalims dėl delsimo tiekti ilgojo nuotolio raketas, kurios, pasak jo, yra labai svarbios kovojant su Rusijos invazija.
„Mums reikia pakankamo kiekio ir kokybės ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, kuriuos, mano nuomone, mūsų partneriai jau delsia (tiekti)“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.
14:01 | Naujasis NATO vadovas atvyko į Kyjivą ir susitiko su Zelenskiu
Naujasis NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį atvyko į Kyjivą ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „Kanal 24“.
13:44 | Rusijos kariai apšaudė kaimą Černihivo srityje, du žmonės žuvo
Rusijos kariuomenė apšaudė pasienyje esantį Hirsko kaimą Černihivo srityje, žuvo du civiliai gyventojai, o dar keturi buvo sužeisti. Apie tai feisbuke pranešė Snovsko miesto taryba.
„Priešas užpuolė mūsų pasienio bendruomenės civilius gyventojus, konkrečiai Hirsko kaimą. Preliminariais duomenimis, yra du žuvę civiliai gyventojai, tarp jų – vienas vaikas“, – rašoma pranešime.
Miesto taryba pažymėjo, kad trys sunkiai sužeisti ir vienas vidutiniškai sužeistas asmuo nugabenti į centrinę rajono ligoninę.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, per praėjusią parą, spalio 2-ąją, Rusijos kariai iš įvairių rūšių ginklų 105 kartus apšaudė Černihivo, Sumų ir Charkivo sričių pasienio rajonus, iš viso įvyko 351 sprogimas.
12:27 | Ukraina smogė rusų kariniam aerodromui: jame buvo saugomi lėktuvai, įrengti sandėliai
Ukraina dronais smogė rusų Borisoglebsko kariniam aerodromui, rašo „Kanal 24“. Šiame aerodrome ne tik saugomi lėktuvai SU-35 ir SU-34, bet ir yra sandėliai su aviacine technika, kuru.
Anot šaltinių, aerodrome po atakos liko keturios duobės.
Šis aerodromas yra Voronežo srityje, iš jo kyla rusų lėktuvai, kurie vykdo atakas prieš Ukrainos miestus ir kaimus.
Naktį rusai socialiniuose tinkluose skelbė apie oro gynybos operacijas, daugybės dronų skrydžius, galingus sprogimus ir gaisrą netoli vietos aerodromo.
„SBU ir toliau imasi aktyvių priemonių, kad sumažintų priešo galimybes terorizuoti taikius Ukrainos miestus naikintuvais, kuriuose įrengtos KAB. Bus tęsiama Rusijos karinių aerodromų demilitarizacija, nes priešas neturėtų jaustis laisvai net savo teritorijoje“, – cituojami šaltiniai.
Ukrainian drones may have attacked the Borisoglebsk military airfield in Voronezh Region during the night
— NEXTA (@nexta_tv) October 3, 2024
The strikes reportedly targeted the parking lots of SU-35 and SU-34 aircraft, warehouses with KABs, as well as places where aviation fuel was stored. pic.twitter.com/LR6RLZzBzZ
11:33 | Kremlius: Putinas ir Scholzas neturi apie ką kalbėtis
Kremlius šaltai reagavo į spėliones apie galimą pokalbį telefonu tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Iš pirmo žvilgsnio bendrų temų (pokalbiui) nėra, mūsų santykiai faktiškai pasiekė nulinį tašką – ir ne mūsų iniciatyva“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Tačiau V. Putinas yra ir bus atviras dialogui, pridūrė jis.
O. Scholzas ir V. Putinas pastarąjį kartą telefonu kalbėjosi 2022 m. gruodį. Tada Vokietijos kancleris pareikalavo diplomatinio sprendimo ir išvesti rusų karius iš Ukrainos.
V. Putinas savo ruožtu tada kritikavo Vakarų karinę pagalbą Kyjivui. Dėl to esą nevyksta ir derybos.
Kad užbaigtų karą, Rusija, be kita ko, reikalauja, kad Ukraina atsisakytų dalies savo teritorijos, siekio tapti NATO nare bei įvykdytų vadinamąją denacifikaciją.
Pasak vokiečių žiniasklaidos, kuri remiasi vyriausybės šaltiniais, O. Scholzas svarsto pasikalbėti telefonu su V. Putinu prieš G20 viršūnių susitikimą, kuris lapkritį vyks Brazilijoje. Tiesa, dėl šio pokalbio esą paklausimas dar nepateiktas.
O. Scholzas būtų pirmasis vyriausybės vadovas iš svarbiausių Ukrainą remiančių šalių, kuris atnaujintų tiesioginį kontaktą su V. Putinu.
10:27 | Rusai skelbia sulaikę iš Lietuvos į Rusiją patekusius „Ukrainos karinės žvalgybos agentus“
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) skelbiasi sulaikiusi tariamai iš Lietuvos teritorijos nelegaliai į Rusiją patekusius „Ukrainos karinės žvalgybos agentus“.
10:17 | Ukraina sunaikino rusų radarų stotį už 100 mln. dolerių
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos radarų stočiai „Nebo-M“. Ji buvo sunaikinta.
9:44 | Rusija užėmė svarbų Ukrainos miestą: Kyjivo laukia rimtas išbandymas
Po kelis mėnesius trukusio Ukrainos pajėgų pasipriešinimo Rusija užėmė strategiškai svarbų Vuhledaro miestą. Šis pralaimėjimas pabrėžė iššūkių, su kuriais susiduria Kyjivas, rimtumą, rašo CNN.
Trečiadienį Ukrainos kariuomenė patvirtino pasitraukimą iš Vuhledaro ir pranešė, kad ukrainiečiams buvo kilęs „apsupimo pavojus“. Sprendimas trauktis, anot Ukrainos, buvo priimtas siekiant išsaugoti karius ir karinę įrangą.
Pagrindinis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino tikslas – užimti visą rytinį Donbaso regioną. Šiais metais Rusija vis labiau įsitvirtino rytuose, o pralaimėjimas Vuhledare įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo iš susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Vuhledaras yra maždaug už 50 km į pietus nuo Pokrovsko, pastaraisiais mėnesiais laikomo pagrindiniu Rusijos puolimo taškų rytuose.
Nors Vuhledaras nėra toks transporto ir logistikos centras kaip Pokrovskas, jis buvo stipriai įtvirtintas ir laikomas svarbiu bastionu Ukrainos rytinio ir pietinio frontų sankirtoje.
Dvejus metus Ukraina Vuhledare telkė didžiulę gynybą, o Rusija kelis kartus bandė užimti miestą.
2023 m. vasarį bandymas Rusijai pulti Vuhledarą sukėlė Kremliui palankių karinių tinklaraščių autorių sąmyšį. Šimtai Rusijos karių žengė tiesiai prieš Ukrainos artilerijos taikiklį.
Dabar Ukrainai teks spręsti sudėtingus klausimus.
Tai, kad Rusija sugebėjo atsigabenti pakankamai rezervų, kad apsuptų miestą, pabrėžia jos turimą gyvosios jėgos pranašumą.
Ukraina Vuhledaro neteko praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai Ukraina išplėtė mūšio lauką į Rusijos Kursko sritį. Be to, tai sutapo su laiku, kai V. Zelenskis grįžo iš įtempto vizito JAV.
Vos prieš savaitę V. Zelenskis ABC sakė, kad „esame arčiau taikos, nei manote“. Vis dėlto Vuhledaro praradimas reiškia, kad dabar Ukrainai teks intensyviau kovoti, kad sustabdytų Rusijos veržimąsi toliau į vakarus. Todėl teritorijos atgavimo perspektyva dar labiau nutolsta.
Be to, padėtis sudėtinga, nes tęsiasi Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o Tarptautinė energetikos agentūra įspėjo, kad „ši žiema bus kol kas sunkiausias išbandymas“.
9:11 | Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 150 karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 3 d. Ukrainoje jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 656 710 rusų okupantų, iš jų 1 150 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 8 893 priešų tankus (+6 per pastarąją parą), 17 596 šarvuotąsias kovos mašinas (+17), 18 906 artilerijos sistemas (+37), 1 204 raketų paleidimo sistemas, 964 oro gynybos sistemas (+1), 369 karo lėktuvus, 328 sraigtasparnius, 16 393 nepilotuojamus orlaivius (+43), 2 613 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 25 750 transporto priemonių ir kuro cisternų (+58), 3 330 specialiosios įrangos vienetų (+12).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
8:31 | Oro gynybos pajėgos numušė beveik 15 Kyjivą puolusių „Šahedų“
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino beveik 15 kovinių dronų „Šahed“, kuriais agresoriai iš Rusijos puolė Kyjivą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Praėjusią naktį Rusijos armija dar kartą pamėgino pulti Kyjivą iš oro! Tokių atakų taktika ir metodai jau daugelį mėnesių nesikeičia: jos vyksta naktį, naudojant tokius bepiločius orlaivius, kaip „Šahedai“, priešų bepiločiai prie miesto artėja skirtingomis kryptimis ir skirtingame aukštyje, skirtingo dydžio grupėmis“, – teigiama įraše.
Oro pavojus Ukrainos sostinėje truko daugiau nei penkias su puse valandos. Pirmąsias bepiločių grupes priešai paleido apie vidurnaktį, per naktį jas papildydavo vis daugiau bepiločių orlaivių.
„Tačiau taikinio nepasiekė nė vienas rusų dronas. Oro gynybos pajėgos ir priemonės Kyjivo ir jo apylinkių oro erdvėje aptiko ir sunaikino maždaug 15 kovinių dronų“, – pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Jis pridūrė, kad po rusų bepiločių orlaivių atakos Kyjivo Desniansko rajone pranešta apie iš dangaus nukritusias nuolaužas. Tačiau pasekmės buvo minimalios, niekas nebuvo sugriauta, gaisrų taip pat nekilo. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.
7:50 | Zelenskis reikalauja koalicijos Ukrainai Izraelio pavyzdžiu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl sudėtingos karinės padėties kovoje su Rusijos agresija pareikalavo iš Vakarų ryžtingesnės pagalbos Izraelio pavyzdžiu. „Kiekvieną kartą Artimuosiuose Rytuose per Irano atakas matome tarptautinės koalicijos bendradarbiavimą“, – sakė jis trečiadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi. V. Zelenskis padėkojo visoms valstybėms, kurios padeda stiprinti Ukrainos oro gynybą. Tačiau esą įmanoma padaryti daugiau.
„Galime pasiekti didesnį efektyvumą. Galime padaryti galą rusų terorui – numušdami dronus, bendradarbiaujant numušdami raketas“, – kalbėjo V. Zelenskis, turėdamas omenyje rusų atakas ir netoli NATO narės Rumunijos sienos. Čia rusų bepiločiai esą buvo nukreipti į civilinę infrastruktūrą, keltų uostą, sunkvežimius ir grūdų sandėlį.
Būtina įtikinti partnerius Vakaruose imtis žingsnių, kurie radikaliai ir strategiškai pakeistų karinę padėtį, pažymėjo prezidentas. Tam reikalingi ilgojo nuotolio ginklai. V. Zelenskis jau dag mėnesių reikalauja, jog Vakarai leistų jų tiekiamus ginklus naudoti prieš taikinius Rusijos gilumoje, kad susilpnintų Maskvą kare. „Mums tikrai reikia tokio mūsų partnerių ryžtingumo“, – akcentavo jis.
Ukraina daugiau kaip pustrečių metų priešinasi Rusijos agresijai.
6:49 | Rusai ant Charkivo numetė bombą: Zelenskis griežtai kreipėsi į Vakarus
Po to, kai rusai ant Charkivo numetė sklandančiąją bombą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ parašė, kad Ukraina privalo gauti reikalingą ir, svarbiausia, pakankamą pagalbą iš savo partnerių, kad tokius išpuolius būtų galima sustabdyti.
„Charkivas, Saltijivka – į eilinį gyvenamąjį pastatą pataikė rusų bomba. Šiuo metu vyksta gelbėjimo darbai, ieškoma visų nukentėjusiųjų. Turimais duomenimis, buvo sužeisti aštuoni žmonės“, – rašė jis.
V. Zelenskio teigimu, visiems bus suteikta reikalinga pagalba.
Pasak jo, kad tokie rusų išpuoliai liautųsi, Ukraina iš pasaulio, iš savo partnerių turi gauti reikalingą ir, svarbiausia, pakankamą pagalbą.
„Kiekvienas lyderis gerai žino, ką reikia padaryti. Svarbu būti ryžtingais“, – rašė V. Zelenskis.
Spalio 2 d. vakare rusų pajėgos atakavo Charkivą valdomomis aviacinėmis bombomis, viena š jų pataikė į gyvenamąjį namą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
taip pat tą lemtingą sausio 6 labai nedaug trūko ir pirdyla būtų įvedęs diktatūrą kaip Rusijoje ir Šiaurės Korėjoje.
Trampui gresia ilgi metai kalėjimo jau lapkričio 6
Tuo tarpu šįryt Izraelis subombardavo Rusijos karinę bazę Sirijoje, pirdyla Pucinas 100proc. šiandien keičia pampersą. Štai taip reikia valdyti eskalaciją, šlovė premjerui Bibi! Laukiame labai netrukus ir Irano chuntos žlugimo
KAM47A 2024!
