• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kerčės sąsiaurio tiltu laikinai sustabdytas traukinių eismas, remdamasis Rusijos transporto ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė kanalas ASTRA.

Kerčės sąsiaurio tiltu laikinai sustabdytas traukinių eismas, remdamasis Rusijos transporto ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė kanalas ASTRA.

REKLAMA

TIESIOGIAI
Atnaujinti
s.
Karas Ukrainoje
Svarbiausios naujienos
10:03

Kerčės tiltas patiria vieną smūgį po kito: Rusija stabdo traukinių eismą

Kerčės sąsiaurio tiltu laikinai sustabdytas traukinių eismas, remdamasis Rusijos transporto ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė kanalas ASTRA.

„Po naktinės dronų atakos geležinkelio ruože ant Krymo tilto laikinai sustabdytas traukinių eismas. Nukentėjusiųjų nėra. Specialistai vertina padarytą žalą“, – pranešė ministerija.

Anksčiau apie tilto ataką taip pat pranešė vadinamasis laikinai okupuoto Krymo „vadovas“ Sergejus Aksionovas.

Savo komentarą apie tiltui suduotą smūgį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos sveikina Vasko da Gamos tiltą (Lisabona) tapus ilgiausiu tiltu Europoje“, – rašė jis.

Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 16 d. buvo atakuotas Kerčės sąsiaurio tiltas, todėl buvo apribotas kelių transporto eismas, tačiau traukiniai ir autobusai toliau kursavo, nors ir vėluodami.

Kelių stebėsenos kanalų duomenimis, naktį į lapkričio 17 d. tiltas vėl buvo atakuotas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė operacijos prieš Kerčės tiltą detales. Pasak jo, operaciją sudarė septyni etapai, vykdyti kelias savaites.

Lapkričio 18 d. vakare Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad transporto priemonių eismas Kerčės sąsiaurio tiltu sustabdytas, o tilto konstrukcijų nuolaužos užtvėrė laivybos kanalą. Ministerijos teigimu, tiltas nebeatlieka Rusijos transporto arterijos funkcijų.

09:33

Muskas: reikėtų jausti empatiją ir rusų kariams

Technologijų milijardieriaus Elono Musko nuomone, Rusijos kariai, dalyvaujantys agresijos kare Ukrainoje, nusipelno daugiau užuojautos, nei jiems rodoma.

„Reikėtų jausti empatiją ne tik ukrainiečių vaikinams, kurie žūsta, bet ir rusams – nes jie pašaukiami į karinę tarnybą ir verčiami vykti į frontą“, – sakė E. Muskas interviu leidinio „The New York Times“ renginyje, kuriuo remiasi agentūra „dpa“.

Jis taip pat teigė, kad pernelyg laikomasi požiūrio „Ukraina gera, Rusija bloga“. 

„Viskas, kas daroma rusams, yra pateisinama“ – toks požiūris esą yra „siaubingas“. E. Muskas sakė pats svarstantis, koks elgesys šioje situacijoje būtų teisingas.

E. Muskas jau anksčiau karą yra vadinęs beprasmiu kraujo liejimu, tačiau neužsiminė, kad tai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, okupavo dideles jos teritorijas ir nužudė daug civilių gyventojų.

Dabar E. Muskas išreiškė supratimą dėl Rusijos argumentų, kuriais ji grindė 2022 metų vasarį pradėtą Ukrainos puolimą.

„Tiesa, kad kalbant apie invaziją Rusija yra agresorė, – sakė E. Muskas. – Tačiau taip pat tiesa, kad mes, amerikiečiai, inscenizavome perversmą, kad nušalintume demokratiškai išrinktą prorusišką Ukrainos prezidentą.“ Pasak jo, tai akivaizdžiai buvo puolamasis veiksmas.

E. Muskas omenyje galėjo turėti Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą. 2014 metų vasarį, po ilgų protestų prieš jo politiką ir susirėmimų tarp demonstrantų bei policijos, V. Janukovyčius pabėgo į Rusiją.

„Atrodo, kad ieškau Rusijai pasiteisinimų, bet taip nėra“, – vienu metu pareiškė E. Muskas.

Kartu E. Muskas pabrėžė, kad per savo bendrovės „SpaceX“ palydovinio interneto sistemą „Starlink“ karo metu padėjo Ukrainai „kaip joks kitas privatus asmuo“.

Kai Rusijos kariuomenė paralyžiavo telekomunikacijų infrastruktūrą, „buvo sistema, kurios jie negalėjo išjungti, ir tai buvo „Starlink“, sakė jis. 

„Jei Ukraina nebūtų turėjusi „Starlink“, jos fronto linija būtų subyrėjusi“, – pabrėžė E. Muskas.

Skaityti daugiau
08:54

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 69 rusų dronus

 Ukrainos oro gynyba neutralizavo 69 dronus iš 98, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai atakavo Ukrainą priešlaivinėmis raketomis „Oniks“, taip pat 98 dronais, įskaitant „Shahed“ (61 jų buvo reaktyvinis), „Gerbera“, bei „Parodija“ tipo imitaciniais bepiločius.

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, iki 8.00 val. numušti/neutralizuoti 69 dronai. Keli bepiločiai tuo metu dar buvo ore.

18 vietų registruoti dronų ir raketų smūgiai.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
08:53

Norvegų užsienio reikalų ministras: Europos saugumo sistema veikė gerai, kol Rusija ją pažeidė

Dabartinės Europos saugumo sistemos nereikia keisti, nes ji veikė tinkamai tol, kol Rusija ją pažeidė, duodamas interviu televizijos kanalui „Euronews“ pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.

Transliuotojo teigimu, Maskva taip pat esą nori, kad Suomija atsisakytų narystės NATO, į kurią įstojo 2023 m., prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, ir kad NATO negalėtų naudotis savo bazėmis Baltijos šalyse. Baltijos šalių ir Suomijos vadovai abu šiuos siūlymus atmetė.

Interviu metu ministras pabrėžė, kad dėl dabartinės Europos saugumo sistemos nereikia iš naujo derėtis, o suverenios valstybės turi išsaugoti laisvę pačios pasirinkti savo sąjungininkes.

„Mums nepatinka tokios kalbos apie saugumo sistemos pertvarkymą. Manome, kad turime Europos saugumo sistemą. Su ja viskas buvo gerai, kol Rusija ją pažeidė“, – sakė jis.

E. Barthas Eide pridūrė, kad Kyjivui neturi būti primetamas joks susitarimas be Ukrainos sutikimo.

„Dėl Ukrainos negali būti sprendžiama be Ukrainos“, – teigė jis.

Jis sakė, kad po paliaubų prasidėjusiose diskusijose su Maskva būtų galima aptarti ginkluotės kontrolę, patikrinimo mechanizmus ir pasitikėjimą stiprinančias priemones, remiantis Šaltojo karo metais sukurtais precedentais.

Interviu su Norvegijos užsienio reikalų ministru vyko prieš trišalį Xi Jinpingo, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių lyderių viršūnių susitikimo kuluaruose.

Šis susitikimas lyginamas su 1945 m. Jaltos konferencija, kurioje JAV, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos lyderiai derėjosi dėl pokario pasaulio tvarkos.

Komentuodamas šį palyginimą, E. Barthas Eide sakė, kad neteigia, jog pasaulis bus dalijamas į įtakos sferas, tačiau pabrėžė, jog „nenorėtume, kad taip nutiktų“.

„Paskutinis dalykas, kurio norėtume, – tai didžiųjų valstybių lyderių susitarimas pasidalyti pasaulį. Tokios įtakos sferos turėtų likti praeityje“, – sakė jis.

Skaityti daugiau
REKLAMA
08:45

Trumpas: JAV ir Kinija nori padėti užbaigti karą Ukrainoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija nori padėti užbaigti karą Ukrainoje.

Tai jis sakė Šendžene susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

„Mes ieškome būdų padėti dėl Rusijos ir Ukrainos karo. Norėčiau, kad jis baigtųsi, manau, tikrai galiu kalbėti už mus abu“, – sakė D. Trumpas.

REKLAMA
REKLAMA
08:20

Zelenskis dėkoja ES už iniciatyvą dėl 45 mlrd. eurų paramos Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook“ padėkojo Europos Komisijai ir jos pirmininkei Ursulai von der Leyen už pasiūlymą sukurti koordinuotos paramos Ukrainai priemonę, pagal kurią ES galėtų skirti šaliai iki 45 mlrd. eurų finansinės paramos.

„Tai, ką anksčiau aptarėme su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, dabar gali tapti realybe ir labai padėti Ukrainai, jos atsparumui bei diplomatijai. Dėkoju jai ir Europos Komisijai už pasiūlymą sukurti koordinuotos paramos Ukrainai priemonę, pagal kurią ES galėtų skirti Ukrainai iki 45 mlrd. eurų finansinės paramos“, – rašė V. Zelenskis.

Pasak V. Zelenskio, tai papildytų jau prisiimtus ES įsipareigojimus pagal Ukrainos paramos paskolą („Ukraine Support Loan“) ir padengtų didelę dalį 2027 metų biudžeto bei gynybos poreikių.

„Labai tikimės, kad Europos Parlamentas ir ES Taryba kuo greičiau priims šį sprendimą, ir tikimės visų ES valstybių narių paramos“, – teigė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo U. von der Leyen už iniciatyvą pritraukti kitų partnerių paramą, pasitelkiant naujus mechanizmus, kurie padėtų teikti ir koordinuoti papildomą pagalbą.

V. Zelenskis priminė, kad Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija ir Norvegija itin daug padeda Ukrainai saugoti žmonių gyvybes. Pasak jo, aiškių taisyklių, pagal kurias šios šalys kartu su ES galėtų teikti tolesnę pagalbą, nustatymas dar labiau sustiprintų paramą.

„Rytoj per Norinčiųjų koalicijos susitikimą viską išsamiai aptarsime, kad šį darbą kuo greičiau pradėtume“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis pranešė, kad pagal naująjį paramos paketą numatoma skirti iki 20 mlrd. eurų biudžetinei paramai ir iki 25 mlrd. eurų Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti.

„Šios lėšos papildys jau numatytą 90 mlrd. eurų paramą pagal Ukrainos paramos paskolą 2026–2027 metais“, – teigė S. Koreckis.

Jis pabrėžė, kad tai yra svarbus Europos lyderystės ir solidarumo su Ukraina ženklas. Pasak jo, per neseniai vykusį vizitą Briuselyje Ukrainos delegacija su Europos partneriais aptarė papildomą Ukrainos finansavimo poreikį 2027 metais, siekiantį apie 70 mlrd. eurų.

„Šiandienos Europos Komisijos iniciatyva siekiama padengti beveik du trečdalius šio poreikio“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas.

Svarbu tai, kad pagal siūlomą mechanizmą paskolą reikėtų grąžinti tik tada, kai Ukraina iš Rusijos gaus reparacijų išmokas.

„Nuoširdžiai dėkoju Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Komisijai ir mūsų Europos partneriams už lyderystę, ryžtą ir nuolatinę paramą Ukrainai. Kartu aktyviai bendradarbiaujame su G7 partneriais ir kitais tarptautiniais sąjungininkais, kad užsitikrintume dar reikalingas finansavimo lėšas. Bendra partnerių atsakomybė ir koordinuotos pastangos yra Ukrainos finansinio stabilumo ir Europos saugumo stiprinimo pagrindas“, – pabrėžė S. Koreckis.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
07:55

Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 970 karių

Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 19 d. d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 630 tūkst. 980 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 970 priešo kareivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 484 (+2) priešo tankus, 25 828 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 52 557 (+7) artilerijos sistemas, 2 284 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 764 (+0) oro gynybos sistemas, 452 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 3 200 (+7) antžeminių robotizuotų sistemų, 613 608 (+ 515) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 196 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 177 167 (+341) automobilius ir degalų cisternas, 4 916 (+2) specialiosios įrangos vienetų.

Skaityti daugiau
REKLAMA
07:06

Po Trumpo, Putino ir Xi Jinpingo derybų Berlyne įvyks Ukrainos sąjungininkų susitikimas

Vokietija ketvirtadienį rengia Ukrainos sąjungininkų susitikimą – vadinamąjį „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimą. Europa remia Kyjivą kare su Rusija ir siekia dalyvauti visose būsimose taikos derybose.

Susitikimą Berlyne kartu rengia Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai. Jis prasidės praėjus vos kelioms valandoms po istorinio trišalio JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Šendžene.

Vokietijos sostinėje vyksiančiose derybose dalyvaus daugiau kaip 30 Europos šalių vadovų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris bei Steve'as Witkoffas.

Susitikimo tikslas – sustiprinti Europos vaidmenį siekiant užbaigti beveik penkerius metus trunkantį karą Ukrainoje – didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Iki šiol pastangos jį užbaigti daugiausia priklausė nuo Vašingtono, Maskvos ir Kyjivo.

Pagrindinė susitikimo žinia – tvirta Europos parama Ukrainai siekiant teisingos taikos ir būtinybė suteikti jai Vakarų saugumo garantijas pokario laikotarpiu, siekiant užkirsti kelią bet kokiai būsimai agresijai.

Tačiau baiminamasi, kad D. Trumpas, V. Putinas ir Xi Jinpingas gali priimti sprendimus dėl Ukrainos neatsiklausę Kyjivo ir Europos, o plačiau žvelgiant – mėginti padalyti pasaulį į XXI amžiaus įtakos sferas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino D. Trumpą išlaikyti bendrą poziciją su Europos NATO sąjungininkėmis, nors JAV prezidentas dažnai reiškia susižavėjimą V. Putinu ir griežtai kritikuoja V. Zelenskį.

„Dar kartą noriu labai aiškiai perduoti mūsų žinią Jungtinėms Valstijoms: prašome, jokių staigmenų“, – praėjusią savaitę Dubline vykusiame ES viršūnių susitikime sakė F. Merzas.

„Likite Europos ir Ukrainos komandos pusėje ir dirbkime kartu, kad Ukrainoje būtų pasiekta tikra taika“, – pridūrė jis.

Skaityti daugiau
REKLAMA
06:59

Smūgis Rusijai: Krymo tiltas vėl atakuotas

Tiltas, jungiantis aneksuotą Krymą su Rusija, trečiadienį vėl buvo atakuotas, pranešė vietos Rusijos pareigūnas.

Tai įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai Ukrainos smūgiai padarė didelės žalos šiai infrastruktūrai.

„Po naujos Krymo tilto atakos eismas laikinai sustabdytas. Visos atitinkamos tarnybos dirba vietoje. Žala vertinama“, – savo „Telegram“ kanale parašė Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.

Išpuolis įvykdytas likus vos kelioms valandoms iki beprecedenčio Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) Kinijoje.

Tiltas tapo pagrindiniu Ukrainos taikiniu nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.

Antradienį Ukraina surengė didelę ataką prieš šį tiltą, panaudodama raketas ir dronus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad viena iš tilto metalinių arkų „ir po ja esanti važiuojamosios kelio dalies atkarpa buvo visiškai sunaikintos“.

Rusijos transporto ministerija pareiškė, kad traukinių eismas tiltu atnaujintas „viena vėže“, o „antrojoje atkarpoje“ vyksta remonto darbai.

Tiltas laikomas V. Putino valdymo bei Krymo aneksijos simboliu ir yra itin svarbus aprūpinimo kelias regionui.

Į jį taikytasi jau keletą kartų, įskaitant 2022-ųjų spalį nugriaudėjusį sprogimą, kai ant tilto buvo detonuotas sprogmenų prikrautas sunkvežimis, sukėlęs eismo sutrikimų keliems mėnesiams.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metais – tai buvo vienas pirmųjų veiksmų kruviname kare tarp Kyjivo ir Rusijos remiamų separatistų šalies rytuose.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
sasijskaja pederastija
sasijskaja pederastija
teroristinė organizacija prašiko krymo tiltą
Sugriaukit ukrainiečiai tą prakeiktą okupantų simbolį ir ruskiai krymo nebelankys, nes kiti keliai bus atakuojami. SLAVA UKRAINI!!!
Oi subujojo kacapinės lervos. Tiesa nepatinka, nes pa juos taika tai karas, o tiesa tai melas.
Gal morčius prasidėjo? Tai belieka vėl pradėti svajoti, kad branduolinė galvutė jus patvarkytų.....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų